Kodėl vieni broliai ir seserys – draugai iki gyvenimo galo, o kiti – lyg svetimi žmonės: kaltos gali būti ir vaikystėje padarytos klaidos

Suaugę mes ne kiekvienas išlaikome gerus santykius su savo broliais ir sesėm. Yra net drąsiai sakančių – o kodėl turėtume? Juk mes nepasirinkome jų, tad nors esam tų pačių tėvų, nebūtinai turim sutarti, kitaip nei su draugais, kuriuos pasirenkame patys. Kiti nuo mažens įsitikinę, kad tokius žmones turim ne šiaip sau ir, nors galbūt ne visada puikiai sutariame, tai yra „aukščiau“ draugų statuso. Kurie visgi teisūs ir kokios klaidos, lėmusios nedarnius santykius, galėjo būti padarytos dar vaikystėje?

Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė sutinka, kad brolių ir seserų nepasirinksime, ir patikina, jog kraujo ryšys pats savaime dar neužtikrina gerų tarpusavio santykių. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė.

„Visos patirtys broliškuose ar seseriškuose santykiuose mus veikia visą gyvenimą – netgi tada, kai sakome, kad mums ryšiai su broliais ar seserimis nėra svarbūs ar kad jie nutrūko ir mums jų nereikia“, – teigia J. S. Jasiulionė.