Pasirinko 13 metų vyresnį partnerį
32-ejų Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) su 13 metų už save vyresniu partneriu santykius kuria jau šešerius metus. Moteris sako, kad amžiaus skirtumas jai – ne problema, tačiau draugystės pradžioje ji prisimena iš aplinkinių sulaukdavusi kreivų žvilgsnių, o partnerio pasirinkimas abejonių kėlė ir jai pačiai.
„Kai susipažinome, man buvo 26-eri, o jam – 39-eri. Pamenu, tuomet sakiau draugei: „Įsivaizduoji, jam beveik keturiasdešimt!“ Tada tai atrodė labai daug, – juokiasi Laura. – Bet draugė tuomet sureagavo kitaip, nei tikėjausi. Tarė: „Jis dar toks jaunas!“ Prisimenu jos žodžius iki šiol. Juk tikrai, maniškio charakteris labai jaunatviškas, jis aktyvus ir jaunas savo vidumi.“
Santykius su vyresniu partneriu palaikė ir pašnekovės tėvai. Mūsų senelių laikais moterims būdavo įprasta tekėti už vyresnio vyro, sako Laura, todėl ir tėvams tai atrodė visiškai normalu – jokio neigiamo vertinimo sulaukti neteko.
Visgi didžiausias iššūkis, tvirtina moteris, buvo pritapti partnerio draugų kompanijoje. Su jais amžiaus skirtumas jautėsi labiau, nei su pačiu mylimuoju, pažymi Laura.
„Jo draugų kolektyve iš pradžių jausdavausi svetima, nepritapdavau. Jaučiau, kad jie manęs nepriima, dėl jaunesnio amžiaus laiko mane kvailesne. Iš kitų moterų ir pavydą jausdavau, – prisimena pašnekovė. – Užtat mano partneris prieš kitus didžiuojasi turėdamas už save jaunesnę merginą. Gal to ir nesako, bet tai akivaizdu.“
Moteris mąsto, kad vyresnio vyro gal būtų ir nesirinkusi, jei ne prieš tai buvusi skausminga skyrybų patirtis su bendraamžiu.
„Mano pirmieji rimti santykiai buvo su bendraamžiu vaikinu, bet jie nutrūko labai skausmingai. Dėl to vyresnis vyras atrodė patikimiau ir saugiau. Kažin ar būčiau net žiūrėjusi į savo dabartinį partnerį, jei ne ta neigiama skyrybų patirtis su bendraamžiu“, – kalba Laura.
Psichologė: nevengiama išankstinių nusistatymų ir etikečių klijavimo
Savo ruožtu „Stresus“ terapijos centro vadovė, psichologė Šarūnė Vienė pastebi, kad poros, kuriose vyras yra 10–20 metų vyresnis už moterį, jau nieko nebestebina.
„Toks santykių modelis jau nuo seno yra tapęs įprastu. Žmonės tiesiog linkę aptarinėti tokių santykių eigą ir priežastis. Visgi dabartiniais laikais labiau atkreipiamas dėmesys į ypač didelius poros amžiaus skirtumus, kai partnerius skiria kelios dešimtys metų, nes tai tam tikra prasme žeidžia mūsų asmeninius moralinius įsitikinimus. Dauguma mano, kad tokie santykiai yra paremti tik savanaudiškais troškimais, o ne tikru abipusiu ryšiu ir meile. Todėl nevengiama išankstinių nusistatymų ir etikečių klijavimo. Dažniausiai vyrauja požiūris, kad jaunesnė moteris ieško tik finansinės naudos, o vyrui – amžiaus krizė ir seksualinių poreikių siekis“, – tvirtina psichologė.
Š. Vienės teigimu, maždaug 10 metų amžiaus skirtumas poroje yra dažnas reiškinys Vakarų visuomenėse, o tokių santykių pasirinkimo priežastys – labai paprastos.
„Net žvelgiant istoriškai, keletą šimtmečių atgal, pastebėta, kad santuoka, kai vyras yra 20 ar daugiau metų vyresnis už moterį, buvo įprastas reiškinys. Tokių santykių kilmės paaiškinimas visiškai paprastas, sakyčiau, biologinis. Juk būdavo įprasta, kad tik materialiai apsirūpinę vyrai gali kurti šeimą, nes jų atsakomybė buvo ją išlaikyti. Aišku, šeimoje tikimąsi susilaukti vaikų, todėl vyrai rinkdavosi jaunesnes moteris, turinčias daugiau šansų pagimdyti sveikus vaikus, – pasakoja Š. Vienė. – Dabartiniais laikais, kai medicina yra daug pažangesnė, šeimos pratęsimo klausimas greičiausiai nebėra pirmoje vietoje, tačiau emociniai poreikiai išliko. Jaunas moteris žavi vyro branda, gyvenimiška patirtis ir išmintis. Moteris į vyrą gali žvelgti kaip į autoritetą, kuris teikia saugumo, tam tikro pasitikėjimo ir garantijų, kad viskuo bus pasirūpinta. O vyras šalia jaunesnės moters gali pasisemti jaunatviško maksimalizmo ir energijos, įgyvendinti poreikį būti svarbiam ir reikšmingam.“
Pasirinkimas būti tokiame santykyje gali slėpti psichologinius sunkumus
Visgi psichologė neslepia, kad didesnis nei 10 metų skirtumas poroje kelia daugiau iššūkių. Pasak jos, dėl kartų skirtumų gali išryškėti kitoks socialinių vaidmenų supratimas šeimoje, skirtinga pasaulėžiūra ir gyvenimo stilius, vertybiniai klausimai, interesai.
„Gali būti mažiau bendrų pomėgių, temų, bendros patirties. Tokios poros taip pat dažnai susilaukia aplinkinių kritikos, kas irgi gali tapti papildomu iššūkiu santykiuose. Nepaisant to, svarbu, kad poroje būtų stiprus noras ne tik imti, bet ir duoti, ne tik klausytis, bet ir girdėti“, – sako Š. Vienė pabrėždama, kad tai – pirmas žingsnis kokybiškų santykių link.
Paklausta, kodėl visgi vyrai renkasi jaunesnes moteris, o pastarosios – vyresnius vyrus, psichologė atsako, kad priežastys gali būti labai įvairios.
„Tačiau visų santykių pagrindas yra žmogaus vidiniai poreikiai. Vyras, kuris jaučiasi reikšmingas, suteikdamas savo partnerei finansinę gerovę, vargu ar ieškos moters, kuri nori būti finansiškai nepriklausoma ir yra linkusi globoti. Tokioje poroje abu bus nelaimingi, nes jų vidiniai poreikiai nedera. Normalu, kad toks vyras ieškos moters, kuri palankiai įvertins jo pagalbą – tuomet jis jausis svarbus. Tuo metu moteris, kuri siekia būti nepriklausoma, ieškos vyro, kuris patenkintų jos globos poreikį. Ar poros santykiai bus tvirti, priklauso ne nuo amžiaus skirtumo, o nuo vidinių poreikių dermės“, – tvirtina Š. Vienė.
Taip pat psichologė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais ypač didelis amžiaus skirtumas ir pasirinkimas būti tokiame santykyje slepia gilius psichologinius ir emocinius sunkumus.
„Tačiau tokiu atveju žmogus santykyje jausis nelaimingas, – sako ji. – O jeigu su partneriu būti gera, jaučiama gyvenimo pilnatvė, tai apie amžiaus skirtumo įtaką neverta net kalbėti. Tai labai individualus reikalas.“
Kai moteris įsimyli jaunesnį vyrą
Š. Vienė pastebi, kad vis dažniau pasitaiko ir porų, kuriose moteris yra gerokai vyresnė už vyrą.
„Statistika rodo, kad tokios santuokos dabartiniais laikais yra gerokai dažnesnės nei prieš 30 ir daugiau metų. O kiek dar yra tokių nesusituokusių porų – statistikos nepaskaičiuosime. Aišku, kad poros paveikslas, kuriame vyras yra vyresnis už moterį, mūsų visuomenėje yra labiau įprastas ir mažiau aptarinėjamas nei šis. Pora, kurioje moteris yra gerokai vyresnė už vyrą, tarsi prieštarauja standartiniam įsitikinimui, kad vyras turi būti šeimos galva. Tačiau dabartiniais laikais, kai moterys daug savarankiškesnės, siekia lygiaverčio santykio, gina savo teises, nenuostabu, kad kinta ir įprasti santykių modeliai“, – pažymi psichologė.
Š. Vienės teigimu, pastaruoju atveju visuomenėje vyrauja požiūris, kad jaunesnis vyras ieško finansinės naudos arba motiniškos globos, o vyresnė moteris gali tai suteikti. Taip pat pastebima tendencija, kad jaunesnius gyvenimo partnerius dažniau renkasi savimi pasitikinčios ir save išlaikyti gebančios moterys – jos kelia mažiau reikalavimų vyrui, kas jaunesniam partneriui irgi gali būti paskata kurti ir palaikyti santykį, sako „Delfi“ pašnekovė.
