Žinojimas, kurias bakterijas, virusus ar grybelius atstumti, yra sudėtingas procesas, nuo kurio gali priklausyti skirtumas tarp sveikos imuninės sistemos, alergijų visam gyvenimui ir autoimuninių ligų, rašo sciencealert.com.
Kaip mes reguliuojame šią sistemą, nėra iki galo aišku. Mokslininkai iki šiol galėjo pasakyti tik tiek, kad pirmosiomis žmogaus gyvenimo savaitėmis už gimdos ribų įsijungia mechanizmai, kurie saugo pažeidžiamą naujagimio organizmą nuo jo paties motinos bakterijų.
Didžiosios Britanijos Birmningamo universiteto mokslininkų neseniai atlikta studija pateikė naujų įžvalgų į šį procesą. Ji nustatė, kad motinos pienas skatina gaminti svarbias imunines ląsteles, padedančias valdyti uždegimus.
„Iki šiol dar niekas netyrinėjo šios pieno rūšies įtakos imuninės sistemos vystymuisi pirmosiomis gyvenimo savaitėmis“, – teigė neonatologas Gergely Toldi iš Birmingamo universiteto.
„Iki mūsų tyrimo išskirtinė šių specifinių ląstelių svarba ir ankstyvasis vaidmuo krūtimi maitinamų kūdikių organizme buvo nežinomas“.
Mokslininkai tyrinėjo 38 išnešiotų naujagimių, gimusių Cezario pjūvio metu, imunines funkcijas. Kūdikiai buvo susiskirstyti pagal tai, ar buvo maitinami krūtimi, pieno mišinuku ar gaudavo tiek pieno iš krūties, tiek mišinuko. Mokslininkai tyrė jų kraujo bei išmatų mėginius, paimtus gimimo metu ir praėjus trims savaitėms.
Skirtumas tarp pirmų dviejų grupių T ląstelių – baltųjų kraujo ląstelių tipo, reguliuojančio imuninius atsakus – buvo labai ryškus: palyginus su kūdikiais, kurie buvo maitinami tik mišinukais, krūtimi maitinamų naujagimių organizme per tris savaites šių ląstelių kiekis buvo išaugęs dvigubai.
Pačios T ląstelės ant paviršiaus žymenų, susijusių su geresne slopinimo veikla, taip pat rodė didesnę ekspresiją. Paaiškėjo, kad šios ląstelės itin aktyviai kovojo su mikrobais nuo motinos kūno.
Motinos pienas reikiamomis dozėmis aprūpina naujagimius įvairiausiomis maistinėmis ir antimikrobinėmis medžiagomis, kurios besiformuojančiai kūdikio imuninei sistemai suteikia visko, ko reikia, kad ji kovotų su infekcijomis.
Tačiau pats žindymo procesas toli gražu nėra sterilus – ant naujagimio patenka ne tik motinos odos mikroflora, bet ir jos pačios ląstelės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis svetimų medžiagų antplūdis gali lengvai palaužti gležną naujagimio imuninę sistemą.
Tačiau sparčiai augantis T ląstelių kiekis, apsaugantis nuo atsitiktinių motinos ląstelių, gali būti kaip tik tai, ko reikia, kad naujagimis liktų sveikas.
Kodėl būtent pienas daro šį poveikį, nėra iki galo aišku. Neseniai su pelėmis atliktas tyrimas parodė, kad šiuo atveju įsijungia savotiškas grįžtamojo ryšio ratas, kurį reguliuoja biocheminis bendradarbiavimas tarp motinos ir jos jauniklio.
Tačiau ateityje mokslininkams dar reikės išsiaiškinti tikslius šio proceso mechanizmus.
Tiesa, vieną užuominą pateikė naujausio tyrimo metu mokslininkų pastebėtas vienas dalykas. Kūdikių, kurie buvo žindomi krūtimi, virškinimo sistemoje taip pat buvo aptikta kur kas daugiau specifinių žarnyno bakterijų, palaikančių T ląstelių funkcijas. Tai gali reikšti, kad didesni T ląstelių kiekiai priklauso nuo šių žarnyno bakterijų augimo.
Sprendimas tyrinėti tik Cezario pjūvio metu pagimdytus kūdikius buvo sąmoningas – mokslininkai siekė, kad naujagimių imuniteto rodikliai būtų kuo mažesni. Tačiau kaip šiuo atžvilgiu atrodytų natūraliu būdu pagimdyti kūdikiai, yra atskira tyrimų kryptis, ypač turint galvoje, kaip skirtingai tarp šių dviejų gimdymo būdų naujagimiui perduodama motinos mikroflora.
Svarbu pažymėti, kad šiuolaikiniame pasaulyje rekomendacijos žindyti krūtimi gali kelti spaudimą, kurio motinoms visai nereikia. Kūdikio maitinimas pieno mišinuku gali būti netrokštamas, bet praktiškas sprendimas – ar dėl mažesnio streso, ar daugeliu atvejų dėl to, kad nėra kitos išeities.
Tačiau pastangos pieno mišinukais atkartoti žindymo naudą, jei tai apskritai yra įmanoma, didele dalimi priklauso nuo tokių tyrimų kaip šis, kai mokslininkai nueina ilgą kelią, tyrinėdami, iš kur kyla maitinimo krūtimi nauda.
Tačiau nėra abejonių, kad lyginant skirtingus kūdikių maitinimo metodus, žindymas krūtimi naujagimiui yra kur kas naudingesnis.
„Tikimės, kad šios neįkainojamos įžvalgos dar labiau paskatins žindymą krūtimi, ir motinos pieno naudą pajus dar daugiau kūdikių“, – sakė G. Toldi.
„Taip pat tikimės, kad šie tyrimo rezultatai padės sukurti optimalesnės sudėties pieno mišinukus, kad būtų išnaudoti šie imunologiniai mechanizmai“, – pridūrė jis.
