Vilnietė Gintarė prisimena, kaip praėjusiais metais išleidusi sūnų į pirmą klasę nustebo išgirdusi, kokią sumą prašoma atnešti klasės auklėtojai. „Šiemet besiruošdami mokyklai išleidome gerokai mažiau, bet pernai, kai reikėjo nupirkti ir naują uniformą, ir kuprinę bei visa kita, tikrai susidarė nemenka suma. O tada jau pirmąją mokslo metų savaitę buvo paprašyta atnešti po 110 Eur už pratybas. Neslėpsiu, apie tai, kad laukia dar ir tokios rinkliavos, nebuvome girdėję, tad nespėję atsigauti nuo dar prieš rugsėjį patirtų didžiulių išlaidų susidūrėme su kitu mūsų šeimai nemenku finansiniu iššūkiu“, – papasakojo antroko mama, šiais metais jau žinojusi, kad pinigų atsidėti reikia ne tik naujiems sąsiuviniams ir piešimo priemonėms.
Kita vilnietė – Rūta augina dvi mokyklinio amžiaus dukras. Vyresnėlė šiais metais jau penktokė, o jaunėlė – pirmokė. Moteris pasidalijo kiek kitokia savo patirtimi: „Už vyresniosios dukros pratybas mokėdavome kasmet, o šiais metais naujoji auklėtoja pasakė, kad reiks atnešti tik po 5 Eur už tikybos pratybas. Beje, dukros klasėje nerinkome ir tėvelių fondo, mat mokytoja griežtai pasakė, kad nepageidauja jokių dovanų per šventes ir to daryti nereikia. Tą pačią mokyklą šiemet pradėjusiai lankyti sesei reikėjo nunešti 50 Eur – tiek pirmokams šiais metais kainuos visos pratybos.“
Dar viena mama, savo vaiką leidžianti į vieną pradinę sostinės mokyklą, pasidalijo neseniai įvykusiame susirinkime sužinojusi apie dar didesnes nusimatančias išlaidas: „Reikia atnešti po 100 Eur už pratybas, taip pat klasės komitetui pervesti po 50 Eur, o tiems, kas neturi, teks vaikams nupirkti planšetes.“
Didžiulėmis sumomis už vaikų pratybas besipiktinantys tėvai apie tai, kiek tai jiems atsieis šiais mokslo metais, atvirai dalijasi ir socialiniuose tinkluose. Įdomu tai, kad sumos ryškiai skiriasi. Pavyzdžiui, vienoje diskusijoje įvardintos sumos svyravo nuo 32 Eur iki 140 Eur. Brangiausiai visiems atsieina anglų kalbos pratybos.
Greta popierinių pratybų naudojama populiari elektroninė programėlė „Eduka“ – vieniems nemokama, mat licenciją išperka mokykla, kitiems norint ja naudotis tenka susimokėti patiems.
Perka savo iniciatyva
Paklausus, kaip išeina, kad kiekvieną rugsėjį tėvai turi mokėti didžiulius pinigus už vaikų pratybas, nors pagal įstatymą mokslas Lietuvoje vaikams privalo būti nemokamas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Komunikacijos skyriaus atstovai pažymėjo, kad pratybos nėra privalomos.
„Žinoma, gali būti, kad mokyklos bendruomenė nutaria, jog jos reikalingos per vieno ar kito dalyko pamokas. Kiekvienas mokytojas, kuris siūlo naudoti pratybų sąsiuvinius, tėvams ir mokiniams turėtų pateikti argumentų, kodėl jie būtini, paaiškinti, kodėl nepakanka vadovėliuose esančių užduočių ar kitos laisvai prieinamos, nemokamai siūlomos medžiagos“, – savo atsiųstame atsakyme rašė jie.
Taip pat atkreipė dėmesį, kad Švietimo įstatymo 70 straipsnyje nustatyta, jog individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai. Todėl valstybės lėšos skiriamos tik vadovėliams ir kitoms daugkartinio naudojimo mokymo priemonėms.
„Daugumos mokyklų bendruomenės atsakingai sprendžia, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia. Priimdamos sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo tariasi su mokinių tėvais, ypač tais atvejais, kai jas įsigyti planuojama už tėvų lėšas. Mokyklos bendruomenė turi visas galimybes dalyvauti priimant sprendimus dėl visų mokymo priemonių pasirinkimo ir pirkimo“, – patikino ŠMSM atstovai.
Paklausus, kodėl vieniems tenka susimokėti ir už elektronines pratybas, kai kiti įpratę, kad tuo pasirūpina mokyklos, ministerija atkreipė dėmesį, kad jos taip pat gali būti mokamos, priklausomai nuo to, iš kokių šaltinių užsisakomas turinys. O kokias elektronines pratybas užsisakyti – sprendžia mokykla.
„ŠMSM skiria pinigų mokyklų skaitmeninėms priemonėms, ir jos gali už tai pirkti licencijas, kad vaikai nemokamai naudotųsi pratybomis, jei toks poreikis yra. 2023 m. skaitmeninėms priemonėms iš ŠMSM skirta 3,4 mln. Eur, – pasidalijo ministerijos atstovai. – Skaitmeninėmis priemonėmis rūpinasi ir savivaldybės. Savivaldybės, kurios yra daugumos Lietuvos mokyklų savininkės, yra atsakingos už mokyklų veiklos organizavimą, aprūpinimą priemonėmis. Taigi, savivaldybės taip pat planuoja ir skiria lėšas skaitmeninėms priemonėms.“
Kaip pavyzdį, jie pateikė Kauno miesto savivaldybę, kuri kiekvienais metais sistemiškai skiria papildomų lėšų švietimo įstaigų skaitmeninei plėtrai ir priemonėms, nes įranga sensta, o naujos priemonės reikalingos diegiant atnaujintą ugdymo turinį. „2021 m. iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto buvo skirta 394 tūkst. Eur, o 2022 m. – 330 tūkst. Eur. 2021 m. IV ketvirtį savivaldybė papildomai skyrė ir rezervo lėšų – 177 tūkst. Eur. Mokyklos už šiuos pinigus įsirengė hibridines klases, pirko kompiuterius, planšetes ir kt. priemones. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose priešmokyklinio ugdymo programą, skirtos lėšos išmaniesiems ekranams įsigyti“, – turimais duomenimis pasidalijo ministerijos atstovai.
Anot jų, Vilniaus miesto savivaldybė taip pat kasmet skiria lėšų mokykloms, kurios pačios sprendžia, kaip panaudoti pinigus. „Tam iš viso skiriami beveik 4 mln. eurų – jie padalinami mokykloms proporcingai pagal mokinių skaičių. Papildomų lėšų Vilniaus miesto savivaldybė skyrė ir „Vyturio“, „Eduten“ licencijoms nusipirkti“, – buvo rašoma ŠMSM komentare.
