Komentuodamas naująją tvarką švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius atkreipia dėmesį, kad šis rugsėjis – dar tik bandomasis laikotarpis, mat kiekvienai tvarkai reikalingas parengiamasis ir pereinamasis laikotarpis.
„Tvarka galios visoms mokykloms – ir valstybinėms, ir privačioms, tačiau pabrėžiame, kad ji dar nėra galutinė, kol kas paskelbtas bendros tvarkos projektas, vyksta derinimas. Šiuo metu vyksta parengiamieji sistemos automatizavimo darbai, kad informacija apie vaiko ligą ugdymo įstaigas pasiektų tiesiogiai, tokią sistemą galimai turėsime nuo dar kitų mokslo metų. Tad kol informacija tarp įstaigų nekeliaus automatiškai, pamokų pateisinimo tvarka labiausiai remsis tėvų sąmoningumu – kad vaikas privalo lankyti mokyklą, o jei iškyla sunkumų, jie turi būti sprendžiami kartu su mokykla ar kitais specialistais“, – paaiškino viceministras.
Pasigedę vaiko susisieks su tėvais
Pagal naują tvarką numatoma, kad nuo šio rugsėjo tėvai dėl ligos per mėnesį galėtų pateisinti ne daugiau kaip penkias jų atžalų praleistas mokymosi dienas. R. Skaudžius atremia tėvų nuogąstavimus – vaikui suslogavus ar pajutus lengvus peršalimo simptomus jis 5 darbo dienas galės sveikti namuose ir tam mokyklai užteks tėvų pateisinimo. Ir tik paskui, ligai užtrukus, simptomams neišnykus, tėvai matydami poreikį turėtų kreiptis į gydytojus arba papildomai susisiekti su mokykla ir pranešti, kad vaikas nėra pasveikęs. Medicininių pažymų mokyklai gydytojai neišrašinės, prie to nebus grįžta, pažymi viceministras.
Dėl svarbių asmeninių priežasčių galės būti pateisinama ir daugiau pamokų, pavyzdžiui, 3 dienos per pusmetį ar, mokyklai leidus, – ir daugiau, jei yra objektyvių ir pagrįstų priežasčių.
Taip pat R. Skaudžius atkreipia dėmesį, kad į šį skaičių neįeina tos pamokos, kurios gali būti praleistos dėl mokinio apsilankymo Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ar kitoje institucijoje. Kaip ir iki šiol, mokyklos administracija pateisins mokinio praleistas pamokas dėl renginio, varžybų, olimpiados ir pan.
Jei vaikui nesant mokykloje daugiau kaip 5 dienas mokykla negaus jokios informacijos apie nelankymo priežastį, turės susisiekti su tėvais. Jei nepateisinti praleidimai kartosis, nelankymo priežastis aiškinsis mokyklos vaiko gerovės komisija, jei nepadės ir tai – bus kreipiamasi į savivaldybę dėl kompleksinės pagalbos mokiniui ir jo šeimai.
Permainos būtinos
Bendros visoms mokykloms lankomumo užtikrinimo tvarkos projektas, kurį ministerija rugpjūčio pradžioje pateikė derinti su švietimo bendruomene bei suinteresuotomis institucijomis, buvo parengtas įsiklausius į mokyklų vadovų nuogąstavimus dėl prastėjančio mokinių lankomumo.
„Iki šiol, skirtingai negu daugelyje Europos šalių, mūsų šalyje nebuvo nustatyta visoms mokykloms bendra tvarka dėl lankomumo užtikrinimo. Tuo metu mokyklų vadovai pamokų lankomumo problemą įvardijo kaip vieną iš 4 svarbiausių klausimų mokyklose“, – sakė R. Skaudžius.
Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad šiais mokslo metais iki kovo pabaigos 304 196 mokiniai praleido daugiau kaip 17 mln. pamokų, iš kurių beveik 4 mln. (20,95 proc.) pamokų nebuvo pateisintos. Skaičiuojama, kad vienas mokinys vidutiniškai praleidžia 10 proc. pamokų. Yra savivaldybių, kuriose praleistų ir nepateisintų pamokų skaičius siekia 34 proc., ir mokyklų, kuriose iš viso praleista beveik 20 tūkst. pamokų, iš jų pateisintų – tik apie 10 proc. Taip pat yra mokinių, kurie iš viso praleidžia per 500 pamokų, ir visos jos nepateisintos.
Iki šiol tėvai galėjo pateisinti ne tik dėl ligos praleistas pamokas, bet absoliučiai visas ir visai nesvarbu, koks jų skaičius. Parašo raštelį – ir pamoka pateisinta. Tačiau, ministerijos nuomone, naivu būtų manyti, kad visos šios pamokos praleistos mokiniui sunegalavus ar susirgus, mat yra atsisakyta medicininės pažymos, kuria praleistas pamokas dėl ligos pateisindavo gydytojai.
„Esant dabartinei tvarkai, vaiko gali nebūti mokykloje dvi savaites ar daugiau, ir mokykla nežino, kas iš tikrųjų vyksta vaiko gyvenime. Nepakeitę šios tvarkos nežinotume realios padėties, o atsakingos institucijos, kurios gali padėti vaikui, taip ir liktų neįsitraukusios. Įsigaliojus naujai tvarkai, mokykla kartu su pagalbą teikiančiomis tarnybomis operatyviai išsiaiškins nelankymo priežastis ir padės jas spręsti, – teigė viceministras. – Mūsų siekiamybė, kad nulinė tolerancija pamokų nelankymui be pateisinamos priežasties būtų ne tik ministerijos ar mokyklos vadovų laikysena, bet ir tėvų bei pačių mokinių pasirinkimas.“
Pamokų nelankymas turi pasekmių. 2018 metų Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) parodė, kad sisteminis pamokų praleidimas ir vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo rezultatus ir mokinių, sistemiškai praleidžiančių pamokas, pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais.
Tikisi tėvų sąmoningumo
Paprašyta pakomentuoti situaciją iš savo pusės Centro poliklinikos Lukiškių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vedėja Rita Judzentavičienė taip pat patikino, kad tėvai nerimauja be reikalo, ir tikisi, kad naujoji tvarka apsaugos pačius vaikus.
„Nors tėvai privalo užtikrinti savo vaikams sąlygas, kad jie galėtų mokytis, tačiau ir mes, medikai, pastebime, jog tėvai piktnaudžiauja. Deja, bet vaikai pamokas mokykloje praleidžia nebūtinai tik dėl ligos. Pavyzdžiui, mokslo metų eigoje tėvai vaikus išsiveža atostogų“, – dalijosi R. Judzentavičienė.
Specialistė patikino, kad pagal naują tvarką suteiktų penkių dienų, kurias galės pateisinti patys tėvai, tikrai pakanka, jei vaikas sunegaluotų, bet ne stipriai. Ji primena, kad į mokyklą vaikų nereiktų leisti, jei jie stipriai kosi, sloguoja. Tačiau jei po trijų dienų taikant namines gydymo priemones vaiko būklė negerėja, ragina kreiptis į gydytojus. Jei vaikas dar ir karščiuoja, nereiktų laukti ir trijų parų. Tas pats taikytina ir tais atvejais, jei vaikas vemia, viduriuoja.
„Na, o jeigu vaikas serga ilgiau nei savaitę, tėvai jo tikrai negali laikyti namuose – turi kreiptis į gydytojus. Galima su medikais pasitarti ir nuotoliu. Paskambinę patariame, kaip gydyti, jei vaikas karščiuoja, pakosti. Vėliau vėl paskambiname paklausti, kaip sekasi, ir jei vaikui negerėja, pasikviečiame atvykti į polikliniką, – kalbėjo R. Judzentavičienė. – Tiems, kurie suserga rimtai, reikalinga skubi pagalba, tuomet gydytojai priima čia ir dabar. Vaikai yra išskirtinė grupė, tad turime izoliatorius, budinčius gydytojus, šeimos gydytojai turi tos dienos talonėlių, todėl jokių problemų šioje vietoje nematau.“
Gydytojai apie vaiko negalavimus pažymi e-sveikatos sistemoje, net jei tėvus konsultavo telefonu. Jei tėvai sutinka – mokykla gali prieiti prie šių duomenų ir patikrinti, ar iš tiesų vaikas pamokas praleido dėl ligos.
Į praleidžiamas pamokas žiūri lanksčiai
Tėvų sąmoningumo svarbą pabrėžia ir pakomentuoti naują pamokų nelankymo tvarką paprašyta Šiaurės licėjaus atstovė. Privati mokykla lanksčiai žiūri į mokinių praleidžiamas pamokas ir nemato bėdos senojoje tvarkoje, nes vadovaujasi pasitikėjimu grindžiamais santykiais.
„Savo mokykloje puoselėjame pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstus santykius, stengiamės atliepti vaikų ir tėvų poreikius. Kiekvieną situaciją vertiname individualiai, ieškome sprendimų, kad ugdymo tęstinumas būtų užtikrintas“, – akcentavo mokyklos komunikacijos ir marketingo projektų vadovė Kamilė Raudytė.
Ji tikino, kad mokiniai noriai lanko mokyklą, o tėvai dažniausiai geranoriškai planuoja keliones mokinių atostogų metu, tačiau būna, kad taisyklėms nusižengia – tokiu atveju mokykla su šeima ieško bendrų kompromisų.
„Žinoma, pasitaiko pavienių atvejų, bet juos sprendžiame lanksčiai, skatiname tėvų ir vaikų sąmoningumą. Kelionių ne atostogų metu neskatiname, bet taip nutikus, su tėvais bei mokytoju deriname vaikams individualų mokymosi planą, duodame papildomų užduočių, o užsitęsusios ligos atveju jungiame mokinį nuotoliu“, – dalijosi K. Raudytė.
