Vis tik tam tikri lūkesčiai būsimiems mokiniams taikomi – apie juos plačiau papasakojo patyrusios ugdymo specialistės.
Ugdykite vaiko savarankiškumą
Vienokių ar kitokių sunkumų pradėjus eiti į mokyklą vaikams kyla dažnai, pastebi „Vitlio licėjaus“ psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė. Tuomet, anot jos, svarbiausias vaidmuo tenka mokytojui. Jis turi stengtis užbėgti tokiems įvykiams už akių, atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko gebėjimus, jo tempą, diferencijuodamas užduotis.
„Negalime tikėtis, kad visi vaikai atitiks vieną standartą, tad mokytojams visuomet tenka ieškoti būdų, kaip padėti vaikui adaptuotis, prisitaikyti prie naujo gyvenimo režimo ir jam keliamų lūkesčių, – sako E. Baltrūnaitė. – Užtikrinti, kad šis procesas vyktų kuo sklandžiau, gali padėti ir tėvų bendradarbiavimas su mokytojais. Gali būti pasitelkiama ir kitų mokykloje dirbančių specialistų pagalba.“
Psichologė-psichoterapeutė pabrėžia, kad mokyklą lankyti pradedančiam vaikui labai svarbūs tam tikri socialiniai įgūdžiai, pavyzdžiui, gebėjimas būti atsakingam už savo daiktus, susitvarkyti, saugoti juos, taip pat mokėjimas savarankiškai persirengti, užsirišti batus, prireikus kreiptis pagalbos, paklausti, jei kas neaišku ar nepavyksta, tinkamai išreikšti nemalonias emocijas.
Į pirmą klasę atėjęs vaikas turėtų gebėti išlaikyti dėmesį apie 30 minučių, nes tiek laiko pirmoje klasėje trunka pamoka. Be to, mokyklą lankyti pradėjusiam mokiniui svarbu gebėti atlikti žodines mokytojo instrukcijas, t. y. ne tik girdėti tai, ko prašo mokytojas, bet ir bandyti tai atlikti, vardija pašnekovė.
„Sužinoti, ar vaikas jau moka atlikti žodines instrukcijas, yra labai paprasta. Pavyzdžiui, tėvams pakanka paprašyti vaiko nueiti į kitą kambarį ir atnešti ant stalo padėtą pieštuką. Jei vaikas girdi tėvų prašymą ir atneša minėtą daiktą, reiškia, kad jis jau geba atlikti žodines instrukcijas ir tai jam palengvins adaptacijos procesą“, – pataria E. Baltrūnaitė.
Neskaitantiems būna sunkiau
Jos kolegė – ilgametę pradinių klasių mokytojos patirtį ir metodininkės kvalifikaciją turinti „Vitlio licėjaus“ vadovė Jovita Ponomariovienė akcentuoja ir akademinių įgūdžių svarbą. Gebėjimas skaityti – bene svarbiausias, nors didelių lūkesčių pirmokams ir nekeliama.
„Pradėjus lankyti pirmą klasę vaikui būtų naudinga pažinoti visas abėcėlės raides, tiek didžiąsias, tiek ir mažąsias. Būtų dar geriau, jei vaikas jau gebėtų ir skaityti skiemenimis, t.y. sujungti dvi raides į skiemenį. Tai baziniai lūkesčiai, į kuriuos reikėtų orientuotis tėvams, planuojantiems savo vaiką išleisti į pirmąją klasę. Idealiu atveju jis jau gali mokėti skaityti ir pavienius, pavyzdžiui, dviskiemenius ar triskiemenius, žodžius“, – sako J. Ponomariovienė.
Ji tikina, kad kuo geresni skaitymo įgūdžiai, tuo pirmieji mėnesiai mokykloje bus lengvesni, nes nuo rugsėjo 1-osios praėjus vos kelioms savaitėms mokiniai jau yra mokomi skaityti trumpus tekstus. „Manau, kad jokia mokykla nenusigręš net ir nuo skaityti nemokančio ar raidžių dar nepažįstančio vaiko. Tik jam pažinimo kelio pradžia bus sunkesnė nei tiems mokiniams, kurie jau pažįsta raides ir jungia jas į skiemenis“, – kalba privačios mokyklos vadovė.
Jai antrina ir Karalienės Mortos mokyklos ugdymo vadovė Lolita Zagurskaitė: „Kai mokytojas sulaukia pirmoko, kuris ne tik pažįsta raides, bet ir jau geba skaityti, jis gali lavinti sklandaus skaitymo, teksto suvokimo įgūdžius. Vaikas įgyja daugiau savarankiškumo atlikdamas užduotis, ieškodamas informacijos ir pan.“
Kai klasėje dalis vaikų jau moka skaityti, o kiti dar tik pradeda pažinti raides, mokytojams tenka diferencijuoti užduotis, individualizuoti mokymo procesą ir parinkti skirtingas užduotis, nes tik taip galima užtikrinti, kad nei vieni, nei kiti vaikai šioje situacijoje nenukentėtų.
J. Ponomariovienė atkreipia dėmesį, kad skaityti dar nemokantiems vaikams mokymosi procesas vyksta šiek tiek lėčiau, nes jie patys dar negali perskaityti užduoties, kai tuo metu skaitantys vaikai jau gali tai daryti savarankiškai. Vis tik specialistė pažymi, kad labai nerimauti dėl to nevertėtų, nes vaikų skaitymo gebėjimai dažniausiai susilygina maždaug po pusmečio.
Jei atsitiko taip, kad vaikas dar neskaito, L. Zagurskaitė taip pat pataria per daug nesijaudinti: „Išlikite ramūs ir patikinkite savo pirmoką, kad jis tikrai išmoks skaityti. Rekomenduoju tėveliams drauge su vaiku skirti laiko raidėms pažinti, o prasidėjus mokslo metams glaudžiai bendradarbiauti su mokytojais, kurie patars ir padės.“
Kad vaikas norėtų skaityti, specialistė ragina jam būti gyvu pavyzdžiu – juk jis mokosi stebėdamas savo artimiausią aplinką. Matydamas tėvų meilę knygoms, greičiausiai jis taip pat norės skaityti. „Turėkite tradiciją – skaitykite vaikui kiekvieną dieną. Nė nepajusite, kai vaikas pats ims jums skaityti, o gal skaitysite pasikeisdami vienas kitam – tai gali būti puikus jūsų laikas drauge“, – pataria L. Zagurskaitė.
Šiuolaikiniams vaikams – lūkesčiai aukštesni
Natūralu, kad dabartiniai būsimi pirmokai skiriasi nuo ankstesnių kartų, kitokie ir jiems keliami lūkesčiai. L. Zagurskaitės teigimu, seniau viskas buvo tarsi aiškiau: „Pirmoje klasėje vaikas mokydavosi skaityti, rašyti ir skaičiuoti, o kaip gi yra dabar? Ypač, kai visur kalbama apie atnaujintas bendrąsias ugdymo programas. Priešmokyklinio ugdymo programa jau apibrėžia, ką turėtų gebėti vaikas, baigęs priešmokyklinę klasę ir ateidamas į pirmą klasę (programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas – red. past.). Ir taip, nors lūkesčiai vaikams yra aukštesni, svarbiausia – atradimo džiaugsmo, natūralaus smalsumo, savarankiškumo ir vertybių ugdymas.“
Specialistė pabrėžia, kad kiekviena karta yra savita bei unikali, ir primena, kad būsimieji pirmokai yra alfa kartos vaikai, kuri apibūdinama kaip informacinių ir kitų šiuolaikinių technologijų karta. „Tai – karta, kuri nuo pat gimimo auga išmaniųjų įrenginių, interneto, socialinių tinklų kontekste. Vaikai nuo pat mažens gyvena lengvai pasiekiamos informacijos sraute, tad anksti išmoksta gauti daug ir skirtingos informacijos, geba ją sėkmingai apdoroti, išsiskiria savo drąsa bei siekiu būti geriausiais, – siūlo atkreipti dėmesį L. Zagurskaitė. – Tai – ypač smalsūs vaikai, jiems svarbu viską tyrinėti, išbandyti ir žinoti prasmę „kodėl?“ Tačiau jiems kyla sunkumų sukaupti dėmesį bei jį išlaikyti ties viena veikla.“
Alfa kartos vaikai yra emociškai jautresni ir uždaresni, todėl, anot pašnekovės, būtina skirti dėmesio bendravimo įgūdžiams lavinti. Ugdant šios kartos vaikus itin svarbus bendradarbiavimas. Taip pat labai svarbu prisiminti ir fizinį aktyvumą, nes šie vaikai dažnai mieliau sėdėtų prie telefonų ar kompiuterių.
Patarimai tėvams
Specialistė pastebi, kad pasiruošimas mokyklai ir pirmosios savaitės joje dažnai yra kupinos jaudulio visai šeimai: juk nauja aplinka, mokytojai, draugai, keičiasi dienos ritmas, lūkesčiai.
„Žinoma, kad tai gali kelti nerimą. Tačiau pasitikėkite pedagogais ir, jei turite klausimų, klauskite. Nuo pat pirmų dienų mokykloje mokytojai, vaikai ir tėvai tampa komanda, – sako L. Zagurskaitė ir duoda patarimą: – Vaikas puikiai jaučia tėvų emocijas ir „skaito“ jų kūno kalbą, tad tėveliams siūlau atsipalaiduoti ir kalbėti apie mokyklą pozityviai, patikinti, kad vaikui joje puikiai seksis, nuolat džiaugtis vaiko pastangomis ir rezultatais.“
Kasmet sulaukusi naujų pirmokų ji taip pat pastebi, kad dažnai tėvai „persistengia“ mokydami vaikus skaityti, skaičiuoti, rašyti rašytinėmis raidėmis ir apskritai visą dėmesį skirdami tik akademiniams dalykams. Tačiau būsimam pirmokui itin svarbūs yra socialiniai įgūdžiai.
„Savigarba ir pagarba kitam, domėjimasis aplinka, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, spręsti problemas, tvarkos ir higienos užtikrinimas – tai socialiniai įgūdžiai, kurie formuoja vaiko asmenybę, – vardija pašnekovė. – Tėveliai turėtų pasirūpinti, kad vaikas gebėtų savarankiškai apsirengti bei nusirengti, apsiauti ir užsirišti batus, mokėtų savarankiškai valgyti naudodamas peilį ir šakutę, gebėtų susitvarkyti savo daiktus, pasirūpinti savo higiena. Tai – tai pat labai svarbūs įgūdžiai, kurie formuojasi šeimoje, tad būkime pavyzdžiu vaikams.“
L. Zagurskaitė siūlo nepamiršti, kad visi vaikai visose klasėse yra skirtingi savo gebėjimais, charakteriais ir kiekvieno vaiko pažanga vertinama individualiai, todėl rekomenduoja tėvams nelyginti savo vaiko su kitais, nepriekaištauti jam, kad jis dar kažko nemoka, o dažniau pasidžiaugti jo pastangomis.
