Jauną mokytoją nustebino motyvacinės priemonės: jas gavo tik išrinktieji

Jaunas mokytojas Tautvydas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) neslepia nusivylimo pastarųjų metų motyvacinėmis priemonėmis mokytojams, nes, kaip pats sako, jomis galėjo pasinaudoti tik išrinktieji, o didelė dalis mokytojų taip ir liko it musę kandę.

„Kai buvo paskelbta apie stipendijų skyrimą pedagokikos studentams, buvau antro kurso dalyko pedagogikos gretutinių studijų studentas, negaunantis jokių finansinių paskatų iš universiteto. Tačiau pasirodo, jog dėl to kaltas tik aš bei mano visas kursas, kadangi stipendijos skirtos tik „išrinktiesiems“ pirmakursiams. Tuo metu stipendija buvo net 300 eurų. Reiškia, jog įstojome per anksti ir kaltinti galime tik save“, – nusivylimo neslepia mokytojas.

Tautvydas pažymi, kad tokia situacija antro kurso studentai buvo ypač nepatenkinti – juk jie studijavo tą patį dalyką pas tuos pačius dėstytojas, lankė tas pačias paskaitas, tačiau paskata pasiūlyta tik daliai studentų. Tąkart buvo diskutuojama, kodėl nebuvo galima sumos (300 eurų) padalinti į, pavyzdžiui, tris dalis, ir paskatas mokėti visiems gretutinių studijų pedagogikos studentams.
Studentai

„Kadangi įžvelgėme akivaizdžią diskriminaciją, kreipėmės ne tik į universitetą, bet ir į Seimo narius. Nei viena pusė problemos neišsprendė. Universitetas atsakė, kad „skatinamąsias stipendijas pedagogams skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama mokytojo profesiją padaryti prestižinę“, tik tada kyla klausimas, kodėl metais anksčiau pradėję studijuoti studentai yra nušalinami nuo turinčių pašaukimą ir motyvaciją sąrašo“, – stebisi jaunas mokytojas.

Iš mažo miestelio kilęs pedagogas, pradėjęs dirbti vienoje iš sostinės mokyklų, netrukus išgirdo dar vieną akibrokštą – jauni mokytojai, atvykę dirbti į Vilnių, taip pat gaus panašius finansinius paskatinimus.

„Dėl paskatinimų naujiems mokytojams sąlygos buvo kiek iškreiptos, kadangi ką tik baigę studijas ir Vilniuje norintys dirbti jauni mokytojai šių lėšų negavo. Pinigus gavo tik tie, kurie paliko savo mažesnius miestelius ir vyko į Vilnių, tačiau kuo tai padeda Lietuvos Valstybei? Juk mažuose miesteliuose ir taip be galo trūksta mokytojų. Kodėl niekada nenorima fokuso nukreipti į jaunus studentus tiesiogiai remiant bei skatinant juos? Turbūt naivu tikėtis, jog Vilniaus mokyklų mokytojų darbo pozicijas užpildys mažų miestelių ar įvairių rajonų mokytojai senbuviai. Trumpai tariant, tokios „paskatos“ veda į niekur ir nieko iš tiesų neskatina“, – teigia mokytojas.

Mokytojų pritraukimui taikomos įvairios priemonės

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Justo Nugaro teigimu, yra numatyta nemažai įvairių priemonių, kaip į mokyklas pritraukti naujus pedagogus ar suteikti daugiau kvalifikacijų jau dirbantiesiems.

Anot jo, kaip ir pernai, šiemet priėmimas į prioritetines pedagogikos studijų programas – pradinį ugdymą, specialiąją pedagogiką, matematiką, fiziką, chemiją, biologiją, lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją, geografiją, informacines technologijas, vokiečių kalbą, prancūzų kalbą – buvo neribotas.
Mokykla

Į valstybės finansuojamas studijų vietas priimti visi, kurie rinkosi šias specializacijas ir tenkino valstybės finansuojamoms studijų vietoms keliamus reikalavimus.

J. Nugaras taip pat nurodo, kad prioritetines pedagogikos specializacijas pasirinkę studentai turi galimybę gauti stipendijas.

„Įstojusieji į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas, priklausomai nuo akademinių rezultatų, kas mėnesį gali gauti 319 eurų dydžio paramą. O prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentai gali gauti tikslinę išmoką, kuri siekia 539 eurų. Tikslinė išmoka bus skiriama tiems studentams, kurie sudarys sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį ir ne mažiau kaip 0,7 etato“, – teigia J. Nugaras.

Jis taip pat prideda, kad atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu įgyti pedagogo kvalifikaciją.

„Pavyzdžiui, surinkus 60 matematikos dalyko kreditų, galima pradėti dirbti matematikos mokytoju, net jei užbaigta studijų programa nėra įrašyta reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše. Pedagogo kvalifikacija gali būti įgyjama jau dirbant mokykloje, per 2 metus nuo darbo pradžios. Be to, valstybė skiria finansavimą pedagogų perkvalifikavimo studijoms, skirtoms antrai kvalifikacijai įgyti. Pedagogai taip pat gali valstybės lėšomis studijuoti informatikos magistrantūrą ir tapti informatikos mokytojais“, – sako J. Nugaras.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prideda, kad naujais mokslo metais startuos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos. Jos bus pasiūlytos matematikos ir gyvenimo įgūdžių mokantiems mokytojams, taip pat visiems pedagogams, norintiems pagilinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Jis pažymi, kad tokios ilgalaikės nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos rengiamos pirmą kartą.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas Vilniuje

Savivaldybės savo ruožtu taip pat taiko įvairias pritraukimo, skatinimo priemones, pavyzdžiui, finansuoja mokytojų kvalifikacijos įgijimą, skiria išmoką įsikūrimui ir kt.

Siekia didesnio mokytojų rengimo balanso: priemonės duoda rezultatų

Dalis jaunų mokytojų neslepia nusivylimo, kad kai kurios motyvacinės priemonės taikomos ne visiems mokytojams. Kaip šios priemonės pasiteisina ir kaip atsižvelgiama į tai, kad dalis jaunų pedagogų dėl to gali jaustis likę paraštėje?

„Matome tendencijas, jog motyvacinės priemonės būsimiems pedagogams išties padeda pritraukti daugiau stojančiųjų į pedagogikas studijas. Šiemet studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradėjo beveik 33 proc. daugiau pirmakursių nei pernai (2023 m. – 1434, 2022 m. – 1084). Ypač padaugėjo priimtųjų į didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas: šiemet šias studijas pradėjo 651 studentas, pernai – 440“, – skaičiuoja J. Nugaras.

Jis pastebi, kad auga ir pedagogikos studijų absolventų įsidarbinimo lygis, trumpėja jų įsidarbinimo laikotarpis. 2022 m. baigusiųjų pedagogikos studijas ir tais pačiais metais įsidarbinusių mokykloje buvo du trečdaliai, jie įsidarbino dar studijų baigimo metais. Pusė studentų mokyklose įsidarbino dar neužbaigę studijų. J. Nugaras atkreipia dėmesį, kad prieš dešimtmetį – 2013 m. – mokyklose įsidarbindavo vos trečdalis pedagogikos studijų absolventų, jie mokyklose įprastai dirbti pradėdavo tik praėjus 3-5 metams po studijų baigimo.

„Motyvacinės priemonės pedagogikos studentams buvo skiriamos ir iki pernai metų.
2020–2021 m. m. ir 2021–2022 m. m. stipendijos teiktos visiems pedagogikos studijų studentams, įstojusiems į valstybės finansuojamas vietas, neišskiriant konkrečių specializacijų. Šiems studentams paskirtos 300 eurų per mėnesį stipendijos. Ši parama skiriama visam studijų laikotarpiui ir bus mokama iki studijų pabaigos“, – sako J. Nugaras.

Anot jo, nuo 2022–2023 m. m. stipendijos bei neribotas priėmimas taikomas didžiausio poreikio pedagogikos specializacijoms. Šiemet tai didelė dalis specializacijų: pradinis ugdymas, specialioji pedagogika, matematika, fizika, chemija, biologija, lietuvių kalba ir literatūra, istorija, geografija, informacinės technologijos, vokiečių kalba, prancūzų kalba.
Mokiniai

„Paramos pedagogikos studentams tvarka patikslinta atsižvelgus į pedagoginių studijų absolventų įsidarbinimo rodiklius, valstybės poreikius. Pastarąjį dešimtmetį buvo ruošiama gerokai per daug tam tikrų dalykų mokytojų, kurių mokykloms įprastai užtenka. Pavyzdžiui, kūno kultūros mokytojų būdavo parengiama žymiai daugiau, nei reikėdavo visai bendrojo ugdymo sistemai. O mokytojų dalykininkų, kurių mokykloms pradėjo trūkti, rengimas buvo itin sumažėjęs“, – pastebi J. Nugaras.

„Surasti sprendimai, kad pasiektume didesnį mokytojų rengimo balansą. Tų mokytojų, kurių poreikis didžiausias, rengimui valstybė skiria prioritetą, jų pritraukimui rengia minėtas motyvacines priemones. Tuo pačiu mažiau ruošiama tokių mokytojų, kurių poreikis savivaldybėse, mokyklose nėra toks didelis“, – teigia J. Nugaras.

Norėdamos pritraukti mokytojus, veiksmų imasi ir savivaldybės

Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistas Irmantas Kuzas pastebi, kad šiuo metu vienas iš didžiausių iššūkių šalyje – mokytojų trūkumas.

„Siekdama pritraukti kuo daugiau mokytojų ateiti dirbti į ugdymo įstaigas, Savivaldybė nuo 2019-ųjų aktyviai įsitraukė į tokių projektų įgyvendinimą kaip „Pradedu mokyti Vilniuje“, „Sugrįžtu mokyti“. Ne pirmus metus finansuojamos studijos aukštosiose mokyklose mokytojams, dirbantiems ugdymo įstaigose ir siekiantiems įgyti reikiamas kompetencijas pedagogo kvalifikacijai ar persikvalifikuoti“, – sako jis.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas nurodo, kad nuo 2022-ųjų rugsėjo studijas Vilniaus kolegijoje pradėjo 43 būsimi ikimokyklinio ugdymo mokytojai, o pedagogo kvalifikaciją įgis 64 mokytojai, iš jų pusė – ikimokyklinio ugdymo. Taip pat rengiami ir 40 spec. pedagogų ir logopedų, iš kurių dalis dirbs darželiuose.

Jis skaičiuoja, kad dalyvauti projekte „Studijos mokytojams“ šiemet pretendavo rekordiškai daug mokytojų – sulauktos net 674 paraiškos. Vilnius šiemet ketina finansuoti 330 studijų vietų – beveik dvigubai daugiau nei pernai. Iš jų – 120 pedagogo kvalifikacijai įgyti, 80 – ikimokyklinio ugdymo ir kitų specialybių.
Mokykla

„Mokytojams taikomos ir kitos motyvacinės priemonės: jau trečius mokslo metus kompensuojamos viešojo transporto paslaugos, pratęsiama pernai priimta ir pasiteisinusi mėnesinė 300 eurų motyvacinė priemoka naujiems mokytojams, su kuria 2022 – 2023 m. m. pavyko pritraukti virš 200 mokytojų į mokyklas ir darželius, be to, organizuojamas kvalifikacijos tobulinimas“, – skatinimo priemones vardina I. Kuzas.

Be minėtų priemonių, Mokytojų dienos proga taip pat Vilnias miesto savivaldybėje organizuojama daug renginių, į kuriuos mokytojai gali eiti nemokamai.

Mokytojų motyvacijai didinti, mokykloms taip pat yra skiriamas „vadovo krepšelis“, kuris naudojamas mokytojų edukacinėms išvykoms, kelionės iš kitų rajonų išlaidoms kompensuoti.

„Vis dėlto, iki šios dienos labai trūksta švietimo pagalbos specialistų – jų trūkumas siekia 200. Įvairių mokytojų dalykininkų iki šios dienos trūksta apie 100, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų – apie 100“, – skaičiuoja I. Kuzas.

Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto viceministras J. Nugaras nurodo, kad, Užimtumo tarnybos rugsėjo 4 d. duomenimis, ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams skirtų laisvų darbo vietų yra 120. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo didžiuosiuose miestuose.

Be įvardintų profesijų pogrupių, dar ieškoma 39 specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, 8 specialiųjų pedagogų ir 40 mokytojų padėjėjų. O ieškančiųjų pedagogo darbo užregistruota kelis kartus daugiau – 1,1 tūkst. Mokytojo padėjėjais norėjo įsidarbinti dar 800 asmenų.

„Ministerijos sukurtoje mokytojų paieškos platformoje šiuo metu ieškoma 35 pedagogų, tačiau dešimties iš jų – nuo naujų metų arba kitų mokslo metų, t. y. 2024 m. rugsėjo 1 d.. Daugumos mokytojų ieškoma tik daliai etato. Lietuvoje yra daugiau kaip 40 tūkst. pedagogų, tad toks trūkumas sudaro mažiau nei 1 proc.“, – teigia J. Nugaras.