2021 m. metų pasaulio geriausias mokytojas dar nepaskelbtas, tai ruošiamasi padaryti rudenį. Štai 4 mokytojai, kurie per pastaruosius ketverius metus laimėjo geriausiųjų pasaulyje titulus.
Ranjitsinh Disale – 2020 m.
Indijos kaimo mokytojas Ranjitsinh Disale, kuris pakeitė jaunų merginų gyvenimo galimybes Zilla Parishad pradinėje mokykloje, Indijoje, kartu su UNESCO buvo paskelbtas 2020 m. geriausiu mokytu pasaulyje.
Kai 2009 m. Ranjitsinh atvyko į „Zilla Parishad“ pradinę mokyklą, tai buvo apgriuvęs pastatas, įsitaisęs tarp galvijų tvarto ir sandėlio. Dauguma mergaičių buvo iš genčių bendruomenių, kuriose mokyklų lankomumas kartais galėjo siekti iki 2 proc., o santuokos tarp nepilnamečių paauglių buvo įprastas reikalas. Tiems, kurie lankė šią mokyklą, mokymo programa nebuvo sudaryta jų pagrindine kalba (kanadų kalba), todėl daugelis studentų negalėjo net mokytis, nes nesuprato kas parašyta.
Ranjitsinh buvo pasiryžęs tai pakeisti, persikėlė į kaimą ir labai stengėsi išmokti vietinę kalbą. Tada jis ne tik išvertė klasės vadovėlius į savo mokinių gimtąją kalbą, bet ir įterpė į juos unikalius QR kodus, kad mokiniai galėtų susipažinti su įgarsintais audioeilėraščiais, vaizdo paskaitomis, įvairiomis istorijomis ir užduotimis. Svarbiausia, kad analizuodamas susidariusią situaciją Ranjitsinh pagal įdiegtą QR kodų sistemą vadovėlių turinį, veiklą ir užduotis, sukūrė kiekvienam mokiniui individualią mokymosi patirtį. Be to, jis atnaujino QR koduotus vadovėlius su specialiu skaitytuvu ir „Flipgrid“ įrankiais, kad padėtų mergaitėms, turinčioms specialių poreikių lengviau mokytis.
Ranjitsinho pastangos bei rezultatai, gerinant mokymosi priemones ir aplinką, buvo nepaprastai efektyvūs: dabar kaime nėra paauglių santuokų ir 100 procentų merginų lanko mokyklą. Mokykla taip pat neseniai buvo pripažinta kaip geriausia rajono mokykla, kur 85 proc. jos mokinių metiniuose egzaminuose pasiekė A pažymius. Viena mergina iš kaimo jau baigė universitetą, o tai atrodė kaip neįmanoma svajonė prieš atvykstant Ranjitsinh.
Ranjitsinhas taip pat aistringai siekia taikos tarp jaunų žmonių konflikto zonose. Jo projektas „Pereikime sienas“ jungia jaunimą iš Indijos ir Pakistano, Palestinos ir Izraelio, Irako ir Irano bei JAV ir Šiaurės Korėjos. Per šešių savaičių programą studentai susitinka su taikos bičiuliu iš kitų šalių, su kuriais glaudžiai bendrauja – rengia pristatymus ir kartu klausosi svečių pranešėjų, kad suprastų jų panašumus. Ranjitsinh į šią programą įtraukė 19 tūkstančių studentų iš aštuonių šalių.
Mokytojas yra labiausiai žinomas dėl to, kad demonstravo savo namuose sukurtos mokslo laboratorijos mokslinius eksperimentus. Oficialūs „Microsoft“ skaičiai rodo, kad Ranjitsinh per šias virtualias pamokas išmokė daugiau nei 85 tūkstančius studentų iš daugiau nei 1400 klasių 83 šalyse. Ranjitsinh pasiryžęs užtikrinti, kad viskas, ko jis išmoksta, būtų perduota kitiems mokytojams. Vasaros atostogų metu Ranjitsinhas apmokė daugiau nei 16 tūkstančių mokytojų Maharaštros valstijoje, kaip jie galėtų tobulinti savo mokymą naudodami technologijas. Ranjitsinho pastangas savo knygoje įvertino „Microsoft“ generalinis direktorius Satya Nadella.
Peteris Tabichi – 2019 m.
Peteris Tabichi yra gamtos mokslų mokytojas ir brolis pranciškonas, kuris atiduoda 80 proc. savo mėnesinių pajamų, kad padėtų vargšams. Jo atsidavimas, sunkus darbas ir aistringas tikėjimas savo mokinių talentais paskatino jo menkai finansuojamą mokyklą atokiame Kenijos kaime iškovoti pergalę, kai nacionalinėse mokslo varžybose dalyvavo geriausiose šalies mokyklos.
Peteris dėsto Keriko vidurinėje mokykloje Pwani kaime, esančiame atokioje, Kenijos Rifto slėnio dalyje. Čia studentai iš daugybės įvairių kultūrų ir religijų mokosi prastai įrengtose klasėse.
„Matydamas, kaip mano mokiniai auga savo žiniomis, įgūdžiais ir pasitikėjimu, man didžiausias džiaugsmas yra mokyti juos! Kai jie tampa atsparūs, kūrybingi ir produktyvūs visuomenėje, aš patiriu daug pasitenkinimo, nes veikiu kaip didžiausias jų likimo veiksnys ir raktas, kuris atveria jų galimybes“, – sako Peteris.
Mokinių gyvenimas gali būti labai sunkus regione, kuriame dažnai būna sausra ir badas. 95 proc. mokinių yra kilę iš neturtingų šeimų, beveik trečdalis yra našlaičiai arba turi tik vieną iš tėvų, o daugelis lieka namuose be maisto. Piktnaudžiavimas narkotikais, paauglių nėštumas, ankstyvas mokyklos metimas, jaunos santuokos ir savižudybės yra gana dažni reiškiniai šiuose kraštuose.
Pakeisti gyvenimą mokykloje, kurioje yra tik vienas kompiuteris, prastas internetas ir mokinių ir mokytojų santykis 58:1, nėra lengva užduotis, ypač kai reikia pasiekti mokyklą. Mokiniai turi nueiti 7 km keliais, kurie tampa nepraeinami per lietų sezoną.
Peteris įkūrė talentų ugdymo klubą ir išplėtė mokyklos mokslo klubą, padėdamas mokiniams kurti mokslinių tyrimų projektus, Per 2018 m. Kenijos mokslo ir inžinerijos mugę, kurioje jo mokiniai pristatė savo išrastą prietaisą, leidžiantį akliesiems ir kurtiesiems išmatuoti aplink juos esančius objektus Peterio kaimo mokykla užėmė pirmą vietą šalyje. Matematikos mokslų komanda taip pat galėjo dalyvauti tarptautinėje INTEL mokslo ir inžinerijos mugėje 2019 Arizonoje, JAV. Jo studentai taip pat laimėjo Karališkosios chemijos draugijos apdovanojimą, panaudoję vietinę gamyklą elektros energijai gaminti.
Peteris ir keturi jo kolegos taip pat moko matematikos ir gamtos mokslų silpnai besimokančius mokinius individualiai po pamokų ir savaitgaliais. Peteris lankosi mokinių namuose, susitinka su jų šeimomis, kad nustatytų jiems kylančius iššūkius. Nepaisant to, kad moko mokykloje, kurioje yra tik vienas stacionarus kompiuteris su pertrūkiais, mokytojas 80 proc. savo pamokų naudoja IRT, kad įtrauktų mokinius, lankytųsi interneto kavinėse ir saugotų internetinį turinį, kuris bus naudojamas klasėje neprisijungus. Peteris stengėsi padėti mokinius tikėti savimi, taip pagerindamas ne tik savigarbą, bet ir savo mokinių pasiekimus.
Andria Zafirakou – 2018 m.
Andria Zafirakou iš Jungtinės Karalystės gavo pasaulinio mokytojo premijos apdovanojimą iš Jo didenybės šeicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo, Jungtinių Arabų Emyratų viceprezidento ir ministro pirmininko, Dubajaus valdovo ir Sunny Varkey iš „Varkey“ fondo.
Andria dėsto Alpertono bendruomenės mokykloje, vidurinės mokyklos akademijoje Brento miesto centre. Tai nėra lengva užduotis nes Brentas yra viena etniniu požiūriu įvairiausių vietų šalyje, jos mokyklose kalbama 130 kalbų. Be to, jos mokiniai yra iš skurdžiausių Didžiosios Britanijos šeimų, daugelis dalijasi vienu namu su dar penkiomis šeimomis, daugelis patyrė čia vyraujančių gaujų smurtą. Vaikai į mokyklą atvyksta turėdami ribotus įgūdžius ir jau nuo pat pradžių jaučiasi izoliuoti nuo personalo ir vienas kito, todėl bendravimas su jais tampa dar sunkesnis.
„Nėra kito darbo kaip būti mokytoju. Kokioje kitoje profesijoje esate nesavanaudiškas ir visiškai atsidavęs tam, kad sukurtumėte tinkamas galimybes kitam asmeniui pasiekti savo užsibrėžtus tikslus? Būti klasėje ir stebėti, kaip mokinys turi idėją ir gali ją paversti realiu rezultatu, mane taip tenkina ir išpildo“, – sako Andria.
Dirbdama meno ir tekstilės mokytoja bei būdama vyresniosios mokyklos vadovybės komandos narė, kuriai pavesta pelnyti mokinių ir jų šeimų pasitikėjimą suprasti sudėtingą gyvenimą, iš kurio jie atėjo, ji nuo pat pradžių pertvarkė visų dalykų mokymo programą. Kruopščiai dirbdama kartu su kitais mokytojais tam, kad tai atsilieptų jos mokiniams. Ji padėjo muzikos mokytojai atidaryti Somalio mokyklų chorą, sudarė alternatyvius tvarkaraščius, kad mergaitės galėtų sportuoti tik taip, kad neįžeistų konservatyvių bendruomenių.
Išmokusi daugelio iš 35 Alpertono mokinių kalbų pagrindų, Andria sugebėjo susisiekti su savo kadaise marginalizuotais studentais, kad pelnytų jų pasitikėjimą ir, svarbiausia, užmegztų santykius su jų tėvais. Jos pastangų dėka „Alperton“ pagal kvalifikaciją ir akreditacijas dabar užima 1–5 proc. nuo visų Didžiosios Britanijos mokyklų. Tai yra didžiulis pasiekimas, atsižvelgiant į tai, kokie žemi buvo mokinių žinių pradmenys ir kaip greitai jie progresavo per penkerius ar septynerius metus šioje mokykloje, ir tai pripažino nacionalinė tikrinimo grupė.
Maggie MacDonnell – 2017 m.
Maggie MacDonnell iš Kanados, baigusi magistro studijas, pastebėjo, kad jos šalis toleruoja piktnaudžiavimą prieš Kanados čiabuvius, įskaitant užpuolimus prieš juos, aplinkos teršimą ir didžiulę ekonominę bei socialinę nelygybę.
Todėl ji ieškojo galimybių mokyti vietines Kanados bendruomenes ir pastaruosius šešerius metus dirbo mokytoja inuitų kaime, vadinamame Salluit, esančiame Kanados Arktyje. Čia gyvena antroji šiauriausia Kvebeko inuitų bendruomenė, kurioje gyvena kiek daugiau nei 1300 gyventojų – jos negalima pasiekti keliais, tik oru. Žiemą temperatūra yra – 25° C. 2015 m. įvyko šešios savižudybės, kurios stipriai paveikė jaunus vyrus nuo 18 iki 25 metų.
Mokymas buvo idealus būdas prisijungti prie jaunimo ir turėti galimybę suprasti jų tikrovę, parengti programas, kurios padėtų jiems pasiekti savo tikslus.
Dėl atšiaurių sąlygų mokytojų kaita yra labai didelė, o tai yra didelė kliūtis Arkties švietimui. Daugelis mokytojų palieka savo pareigas metų viduryje, o daugelis kreipiasi dėl atostogų dėl streso. Dabartinėje jos mokykloje nėra direktoriaus, nes jis išvyko po šešių savaičių atostogų.
Nunaviko inuitų regione dažnas reiškinys yra paauglių nėštumas, daug seksualinės prievartos, ir didžiulės lyčių problemos. Todėl Maggie sukūrė gyvenimo įgūdžių programą, skirtą specialiai mergaitėms. 500 proc. pagerėjo merginų registracija į gyvenimo įgūdžių programas, kuriose anksčiau dominavo berniukai. Tai apima daugiau nei 30 tūkstančių dolerių finansavimo užsitikrinimą karšto maisto paruošimui bendruomenei. Ji taip pat sukūrė partnerystę su dienos centru, kur jos mokiniai dirbs klasėse su patyrusiais dienos priežiūros darbuotojais. Čia jie įgyja vertingų patarimų dėl darbo. Maggie taip pat užsitikrino daugiau nei 20 tūkstančių dolerių finansavimą mokyklos mitybos programai, kurioje mokiniai ruošia sveikus užkandžius savo kolegoms studentams.
Visas Maggie požiūris buvo nukreipti mokinius nuo jų traktavimo kaip „problemų“ prie pozityvių „sprendimų“ per tokias iniciatyvas kaip „gerumo aktai“, kurie dramatiškai pagerino mokyklos lankomumą. Konkretūs pavyzdžiai: bendruomenės virtuvės valdymas, savižudybių prevencijos mokymai ir žygiai po nacionalinius parkus, siekiant suprasti aplinkos apsaugą. Be to, jos studentai, nepaisydami iššūkių, surinko daugiau nei 37 tūkstančius dolerių diabeto prevencijai.