Ne tik estetinė problema
Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas (diastazė) – beveik trečdaliui nėščiųjų pasitaikanti būklė, kuri gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei, pasunkinti atsistatymą po gimdymo ar sukelti rimtų sveikatos problemų. Nuolatinis nepasitenkinimas savo išvaizda ir atsikišusio pilvuko slėpimas po laisvais drabužiais – tai tik ledkalnio viršūnė. Didelio laipsnio diastazė dažnai susijusi su varginančiu juosmeninės nugaros dalies skausmu, dubens dugno silpnumu, netaisyklinga laikysena, šlapimo nelaikymu, nuolatiniu vidurių užkietėjimu ar net išvaržų susidarymu. Dėl susilpnėjusios pilvo apsaugos ir esant dideliam išsiskyrimui kyla pavojus patirti vidaus organų sužeidimų.
Paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais pilvo raumenų išsiskyrimas lydi kone kiekvieną nėščiąją. Šis reiškinys laikomas įprastu, nes didėjantis vaisius ir placenta tempia visus pilvo raumenis. Tačiau, jei praėjus ilgesniam laikui po gimdymo vis dar jaučiate tarpą pilve, vertėtų kreiptis į specialistus ir pasitikrinti – gali būti, kad turite vienokio ar kitokio laipsnio diastazę.
Dažna nė neįtaria
Daugelis moterų nėra net girdėjusios apie galimą raumenų išsiskyrimą po gimdymo. Kadangi ši būklė nesukelia ryškių tiesioginių nusiskundimų, atsikišęs pilvukas priimamas, kaip neatsiejamas nėštumo palikimas. Tik po ilgų bandymų jį sumažinti ir nepasiekus norimo rezultato, moterys pradeda naršyti internete, teirautis kitų mamų patirčių. Taip po truputį priartėja prie savidiagnozės – prasisikyrusi pilvo siena.
Nors pasaulinėje medicinos praktikoje ši būklė gerai žinoma ir ne vienoje Europos šalyje pagimdžiusią moterį konsultuoja kineziterapeutas, Lietuvoje pilvo raumenų būklės įvertinimas – retas atvejis. Pasak kineziterapeutės Mildos Navaslauskaitės, šiuo metu konsultuojančios jaunas mamas po gimdymo, pati kineziterapija Lietuvoje dar tik skinasi kelią gydymo sistemoje, todėl gauti nemokamą specialisto konsultaciją yra sunku. Dauguma šeimos gydytojų pripažįsta, kad žinių apie tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimą (diastazę) trūksta – ji mūsų šalyje vis dar laikoma daugiau estetine, o ne sveikatos problema. Įtardami šią diagnozę medikai siunčia pacientes tiesiai chirurgo arba plastikos chirurgo konsultacijai. Chirurgas dažniausiai pasiūlo chirurginį gydymą, kuris kai kuriais atvejais (esant didelio laipsnio raumenų išsiskyrimui) yra nemokamas. Deja, chirurginė intervencija turėtų būti svarstoma tik kraštutiniu atveju, kai kiti metodai yra neveiksmingi, nes kiekviena tokia procedūra, palieka pėdsakų kūne, dėl kurių po to gali kilti kitų sveikatos problemų. Taip pat operacija rekomenduojama tik toms, kurios nebeplanuoja pastoti.
Antrą kartą gimdžiusioms – išvengti sunku
Kineziterapeutė M.Navaslauskaitė savo praktikoje dažniausiai pastebi, kad dėl diastazės kreipiasi smulkaus sudėjimo moterys, kurioms gimė stambūs mažyliai arba nėštumas buvo daugiavaisis. Ji teigia, kad reikšmės turi ne tik pilvo dydis, bet ir forma: išsiskyrimas pasitaiko dažniau, jeigu priekinė pilvo siena nėštumo metu buvo smarkiai atsikišusi į priekį, pilvas – siauras.
„Taip pat labai svarbus rizikos faktorius diastazei – dažni gimdymai, ypač, kai gimsta pametinukai. Neretai gimus pirmam mažyliui moteris nespėja atsistatyti, sutvirtinti savo raumenyno, dėl to antrasis nėštumas išprovokuoja arba padidina diastazę, sukelia kitas nemalonias būkles. Raumenys gali prasiskirti nėštumo pabaigoje dažnai kosint, čiaudint ar dėl didelės ir staigios pilvo raumenų apkrovos – keliant sunkius daiktus, vaikus. Teko konsultuoti ir profesionalias sportininkes, kurioms pilvo raumenys išsiskyrė dėl labai aukšto raumenų tonuso ir per didelių fizinių krūvių besilaukiant, todėl nei viena moteris nėštumo metu negali būti tikra, kad šios būklės pavyks išvengti“, – teigia kineziterapeutė.
Pasitikrinti tenka pačioms
Daugelyje užsienio šaltinių teigiama, kad po gimdymo raumenų išsiskyrimą turėtų patikrinti prižiūrintis specialistas. Lietuvoje tokią apžiūrą įprastai atlieka šeimos gydytojas moteriai pačiai pageidavus. Deja, išsamesnės informacijos ginekologai, akušerės šia tema nesuteikia.
„Man dėl to labai gaila, nes jie yra būtent tie žmonės, kurie geriausiai išmano nėščiosios ir gimdyvės kūno pokyčius, be jų nepraeina nė vienas gimdymas, todėl tiesioginio kontakto su gimdyve ir jos šeimos nariais metu būtų galima bent jau užsiminti, duoti lankstinuką, patarti, kur kreiptis pastebėjus, jog raumenys po gimdymo neatlieka savo funkcijos taip, kaip turėtų“, – svarsto kineziterapeutė.
Internete galima rasti vaizdo įrašų, mokančių, kaip pasitikrinti savo pilvo raumenų būklę. Tačiau kineziterapeutė pataria konsultuotis su specialistu: jis padės tiksliai nustatyti diastazės laipsnį ir atsakys į visus rūpimus klausimus. Ji pastebi, kad kineziterapeutų, dirbančių su moterimis po gimdymo ir padedančiu spręsti diastazės problemą, Lietuvoje nėra daug, todėl renkantis specialistą, rekomenduoja įsitikinti, ar jis turi patirties šioje srityje.
Nedelsti – kreiptis
Raumenų būklės patikrą rekomenduojama atlikti po gimdymo praėjus maždaug 6–8 savaitėms, kai visiškai susitraukia ir išsivalo gimda. Nors prasiskyrimas ir vėliau gali savaime sumažėti, tačiau kuo anksčiau jis pastebimas, tuo efektyvesnis gydymas. Diagnozavus diastazę reikia nedelsiant pradėti korekciją specialiais pratimais ir imtis atsargumo priemonių, padėsiančių išvengti būklės blogėjimo. Gydymo metu kineziterapeutė rekomenduoja stiprinti giliuosius raumenis, atlikti liemens stabilizacijos, skersinio pilvo raumens pratimus. Taip pat reikėtų nepamiršti ir pilvinio kvėpavimo, dubens dugno raumenų stiprinimo technikų. Patartina vengti atsilenkimų, tiesaus atsisėdimo iš gulimo padėties ir kitų panašių judesių, kurių metu stipriai apkraunami tiesieji pilvo raumenys. Specialistė akcentuoja, kad efektyviausia gydyti diastazę pirmąjį pusmetį po gimdymo, tačiau suteikia vilties ir seniau gimdžiusioms.
„Esu dirbusi su pacientėmis, kurioms diastazė buvo diagnozuota 4–7 metai po gimdymo, arba jos kreipėsi po antrojo, kai po pirmojo gimdymo ir diastazės atsiradimo buvo praėję ne vieneri metai. Beveik visais atvejais galima pagerinti situaciją fiziniais pratimais ir kitomis natūraliomis technikomis. Kuo daugiau laiko po gimdymo praėję – tuo daugiau pastangų gali tekti įdėti atstatant raumenų būklę, bet tai daugiausiai priklauso nuo pačios moters motyvacijos,” – patirtimi dalijasi kineziterapeutė M.Navaslauskaitė.