Į redakciją kreipėsi būsimo pirmoko mama Ligita (vardas pakeistas – red. past.), kuri dar iki oficialios prašymų į mokyklas teikimo pradžios sužinojo negavusi sūnui vietos bene geidžiamiausioje sostinės mokykloje – Vilniaus jėzuitų gimnazijoje (VJG).
Jau kelerius metus VJG priima ir pirmokus. Tačiau jei tarp vilniečių nuo seno sklando legendos, kaip čia sunku patekti būsimiems penktokams ir devintokams, tai būsimų pirmokų tėvams ramybės neduoda dar daugiau mitų.
Supyko nesulaukusi paaiškinimo
Ligita pasidalijo iš VJG gautu el. laišku, kuriame pranešama, kad jos sūnus į pirmą klasę šioje mokykloje nepateko: „Priėmimo komisija, vadovaudamasi priėmimo tvarkos aprašo 4.1. bei 4.2. p., peržiūrėjo Jūsų pateiktą motyvacinę anketą ir priėmė sprendimą nekviesti šeimos bei kandidato pokalbio dėl mokymosi VJG pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje nuo š. m. rugsėjo 1 d.“
Apmaudžiausia vilnietei tai, kad iš mokyklos nesulaukė jokio paaiškinimo. „Sprendimo priežastys nekomentuojamos nei žodžiu, nei raštu“, – rašoma VJG laiške.
„Iš to ir kyla kalbos, kad pirmokėliai į šią prestižinę mokyklą patenka atsižvelgiant, kiek naudingi gali būti tėveliai, – apmaudą liejo ji. – Juk priimant į pirmą klasę netikrinami vaiko gabumai, kaip kad vyresnių vaikų. Tai pagal ką sprendžiama?“
Ligita pasakojo, kad ištisus metus darželį dar lankantį sūnų savaitgaliais vežiojo pas korepetitorių – tikslingai ruošė jį vienai stipriausių mokyklų. Berniukas jau puikiai skaito ir net skaičiuoja, taip pat jam gerai sekasi muzika, jis gražiai piešia. Vis tik jokiems gabumams stojant į išsvajotą mokyklą atsiskleisti nebuvo suteikta galimybių.
„Turėjome užpildyti specialią motyvacinę anketą. Taip, joje buvo klausiama, ar vaikas pažįsta raides, ar jau moka skaityti, skaičiuoti iki 10. Na, mūsų sūnus pagal gabumus tikriausiai galėtų iškart keliauti į antrą klasę, bet svarbiau čia, matyt, kiti dalykai. Kai kurie anketos klausimai mums pasirodė keisti, pavyzdžiui: kada ir kaip palepinate savo vaiką? Apie ką dažniausiai kalbatės su vaiku? Taisyklė, kurios laikosi visa šeima. Jūsų vaiko klausimas, į kurį nežinojote atsakymo? Kas svarbiausia puoselėjant šeimos santykius? – vardijo Ligita. – Dar sumokėjome 50 Eur ir viskas, liko laukti atsakymo. Ir sulaukėme – mūsų nepriėmė. Visas pasiruošimas šuniui ant uodegos, o už tuos pinigus geriau būtume papramogavę.“
Gimnazijos direktorė ragina neprarasti vilties
Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorė ses. Edita Šicaitė pasidalijo, kad norinčiųjų mokytis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pirmoje klasėje mokykla sulaukė net 177 prašymų, kai priimti galėjo tik 26 mokinius. „Nepradžiuginsime 151 šeimos, – suskaičiavo ses. E. Šicaitė ir patarė: – Šeimoms, siekiančioms vaiką ugdyti jėzuitų pedagogika grįstu ugdymu, visuomet patariame turėti planą B, o gal ir C. Vilniaus mieste veikia tik trys katalikiškos mokyklos: šv. Juozapo mokykla, Palaimintojo Teofiliaus Matulaičio gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija. Sostinės šeimų poreikiai yra gerokai didesni nei gali tenkinti šios trys mokyklos. Nepamirškime, kad sostinės gyventojų skaičius auga greitai, mokyklų – vangiai. Šeimoms svarbu tiesiog rasti patogios lokacijos mokyklą savo vaikui.“
Anot jos, visuomet bus šeimų, kurioms sunku priimti „nepatenkinto poreikio faktą“. „Yra ir kitas kelias – pačiam su bendraminčiais iššūkį paversti galimybe – įsteigti Vilniaus mieste dar vieną, o gal ir ne vieną katalikišką ar jėzuitiškos tapatybės mokyklą. Ne pesimizmu, bet viltimi pasaulį darome gražesnį. To palinkėčiau nusivylusiai mamai“, – kalbėjo ji.
Gimnazijos direktorė sutiko pakomentuoti priėmimo į mokyklą tvarką ir išsklaidė tarp tėvų gyvuojančius mitus.
– Jūsų mokykla – viena geidžiamiausių ugdymo įstaigų, tikriausiai kasmet sulaukiate daugybės prašymų iš norinčių čia mokytis. Ilgą laiką čia bandydavo stoti tik didesni vaikai, jie priimami atsižvelgiant į jų gabumus. O kaip dėl palyginti neseniai suformuotų pirmų klasių?
– Vilniaus jėzuitų gimnazija įkurta 1570 metais. Iš jos išaugo Vilniaus universitetas. Atkurta – 1995 metais. Nuo 2024 metų rugsėjo 11 d. skaičiuosime 30-uosius gimnazijos atkūrimo metus.
Vadovaudamiesi Jėzuitų pedagogika grįsta ugdymo sistema kasdien siekiame tapti mokykla, kuri vertinama ne tik dėl gerų egzaminų rezultatų, bet ir gebėjimo būti terpe, kurioje suveši tikrieji laimėjimai akademinėje, dvasinėje, emocinėje, socialinėje ir fizinėje srityse. Priimant mokinius svarbūs ne tik akademiniai gebėjimai, bet ir asmens atvirumas augti visaverte asmenybe, gebančia keistis ir keisti, būti su kitais ir dėl kitų. Nederėtų pabrėžti vien tik akademinio lygmens. Jis vienodai svarbus kaip ir kitos aukščiau įvardytos sritys.
Pradinio ugdymo programa pradėta vykdyti tik prieš ketverius metus ir dabar turime po vieną klasę. Siekdama užtikrinti jau vykdomų programų kokybę – pritraukti, sudaryti sąlygas tobulėti ir išlaikyti jaunus mokytojus gimnazija mato vieną iš galimybių vykdyti pradinio ugdymo programą. Galimybė darbuotojui pasiūlyti jo vaikui mokymosi vietą sukuria pridėtinės vertės.
– Gal ateityje planuojate daugiau pradinių klasių?
– Bus formuojama tik po vieną klasę, nes gimnazija neturi tinkamų patalpų plėtrai. Pradinio ugdymo programos plėtra nėra strateginis Vilniaus jėzuitų gimnazijos tikslas. Derėtų paminėti, kad Lietuvoje yra puiki teisinė bazė steigtis mokykloms ir realizuoti jėzuitų pedagogika grįstą ugdymą.
– Baigę pradinį ugdymą jūsų mokiniai iškart pereina toliau mokytis, ar turi laikyti stojamuosius lygiai su visais iš pašalies?
– Mokiniai, baigę VJG pradinio ugdymo programą, taip pat kaip ir kiti stojantieji šįmet pirmąkart matuosis ir akademinių kompetencijų batus, tačiau priėmimo tvarkos apraše yra apibrėžtas skiriamų papildomų balų skaičius. Su Priėmimo tvarkos aprašu ir organizacine dalimi galima susipažinti gimnazijos svetainėje.
– Savo laiškuose tėvams, kurių vaikų nutarėte nepriimti, rašote, kad savo sprendimo nekomentuojate, tačiau iš čia kyla įvairių spekuliacijų. Ko gero, populiariausia, kad pirmokai atrenkami ne pagal savo gabumus ar motyvaciją, o pagal tėvų kišenę. Taigi būtų įdomu iš jūsų pačių bent aptakiai išgirsti, į ką kreipiate dėmesį spręsdami, kuriuos pirmokus priimsite.
– Patartume vadovautis aiškiai įvardyta gimnazijos pozicija Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokinių priėmimo 2024–2025 m. m. į pradinio ugdymo programos 1-ąją klasę tvarkos aprašo 4.3–4.6 p. (čia numatyta pokalbio trukmė, pokalbio sritys: šeimos motyvai ugdyti vaiką VJG, vaiko priešmokyklinio ugdymo(si) patirtis ir socialinė branda, interesų laukas, santykis su draugais, atsakomybių ugdymas, šeimos bendradarbiavimo su VJG galimybės, kt., o galiausiai pažymima, kad pokalbio rezultatai nekomentuojami – red. past.). Gimnazija neturi žmonių ir laiko išteklių vykdyti ir pokalbius su šeimomis, ir teikti komentarus apie vykusį pokalbį kiekvieno kandidato šeimai.
Pateikiate provokacinį ir neetišką klausimą apie tėvų kišenę. Išstudijavę pateikiamus priėmimo tvarkos aprašus nepastebėsite finansinio kriterijaus vykdant priėmimą. Atlyginimo už ugdymo mokėjimo tvarkoje apibrėžta, kad šeimos negalėjimas mokėti nėra kliūtis mokytis VJG. Esame viena pigiausių privačių mokyklų Vilniaus mieste. Pasirašydama Mokymosi sutartį šeima, įsivertinusi biudžetą, turi galimybę pasirinkti mokėti vieną iš Atlyginimo už ugdymą dydžių: Bazinį, Motyvacijos ar Magis. Bazinis skiriamas būtiniems ugdymo proceso poreikiams tenkinti, Motyvacija – galintiems prisidėti papildomai prie ugdymo proceso turtinimo, Magis – galintiems prisidėti papildomai prie ugdymo proceso ir gimnazijos infrastruktūros gerinimo. Pasirinktas Atlyginimo už ugdymą dydis yra konfidenciali informacija ir neturi jokios įtakos mokinio žinių vertinimui, taip pat nesuteikia jokių privilegijų ar nuolaidų kasdieninėje gimnazijos veikloje.
Esant sunkiai šeimos finansinei būklei yra galimybė atleisti nuo Atlyginimo už ugdymą mokėjimo ir/ar jį sumažinti. Šiuo metu 27 šeimos nemoka Atlyginimo už ugdymą arba jis sumažintas. Taip pat gimnazija kaupia Solidarumo fondą. Lėšos yra naudojamos mokinių stipendijoms ir/ar pagal poreikį šeimoms ištikus atitinkamai situacijai paremti. Telkiame bendruomenę padėti vieni kitiems.
Siekiant ilgainiui užtikrinti gimnazijos finansinį tvarumą, o tai apima visas ugdymo sritis – nuo akademinės iki sielovados, dviejų gimnazijos mokinių iniciatyva pandemijos laikotarpiu įsteigtas pirmasis ugdymo institucijos neliečiamojo kapitalo fondas Europoje.
– Dėkui už išsamų paaiškinimą. Gal išsklaidysite dar vieną mitą – teko girdėti, kad vyresnėliai vaikai net kelerius metus iki stojimo lanko specialius pasiruošimo stojimams į jūsų mokyklą kursus, kad be jų įstoti nėra galimybės. Tai tiesa?
– Minite apie kuriamus mitus. Žmonės kuria mitus kaip ženklus. Tie ženklai yra žinia ir kuriantiesiems, ir tiems, apie kuriuos jie kuriami.
Gimnazijos svetainėje internete yra aiškiai įvardyta pozicija dėl korepetitorių veiklos. Cituojame: gimnazija atsiriboja nuo licencijuotų laisvųjų ir kitų mokytojų (tarp jų ir šia veikla užsiimančių VJG mokytojų) savarankiškai teikiamos informacijos teisingumo ir komentarų stojimo į gimnaziją klausimais bei nepalaiko tokios veiklos. Gimnazija nepritaria korepetitoriavimo ir nesveikai kuriamos konkurencijos reiškiniui.
Korepetitoriavimo reiškinį šiuo atveju palaiko patys kandidatų tėvai ir, žinoma, komunikaciniais gebėjimais paslaugas teikiantys korepetitoriai.
– Pažymėjote, kad nederėtų pabrėžti vien tik akademinio lygmens, svarbios ir kitos jūsų mokykloje diegiamos vertybės, o savo pokalbiuose stengiatės išsiaiškinti visos šeimos motyvus. Kiek svarbus yra vaiko šeimos įsitraukimas?
– Visavertės asmenybės branda neįsivaizduojama be šeimos. Pokytyje dalyvauja triada: gimnazija-vaikas-šeima. Šeimos įtrauktis į procesą labai svarbi. Auganti asmenybė tampa asmenybe tik būdama ir veikdama kartu kitomis asmenybėmis ir dalindamasi tuo, kuo turtinga su kitais. Auginame žmogų bendruomenei, Lietuvai, pasauliui.
Visos Lietuvos mokyklas kviečiame dalyvauti portalo Delfi drauge su partneriais organizuojamame konkurse „Klasių kovos“. Jame mokiniai gali parodyti savo kūrybiškumą, juo varžytis tarpusavyje ir net būti apdovanoti prizais. Visą informaciją rasite svetainėje www.klasiukovos.lt.
