Judita Korsakienė ir jos sesuo Edita – kaip du vandens lašai panašios dvynukės. Vaikystėje jų pačių reikalavimu rengtos skirtingais drabužiais, užaugo jos ir tikrai skirtingos. Su skirtingais polinkiais, charakteriais. Tačiau jas jungia ypatingas viena kitos pajautimas ir bendras hobis.
– Papasakokite, kada atėjo suvokimas, kad jūs su seserimi – šiek tiek ypatingesnės sesės? Ar tai buvo juntama nuo mažens? Ar apie tai bylojo kažkokie pojūčiai, poelgiai?
– Suvokimas atėjo dar labai ankstyvoje vaikystėje. Gaudavome labai daug dėmesio iš aplinkinių, nes buvome vienodos kaip du vandens lašai. Net vaikysteje labai jausdavome viena kitą. Sesė pargriuvo, nusibrozdino kelėną, o aš verkiau. Jos skausmas man būdavo mano skausmas.
– Ar tėvai kaip nors akcentuodavo tai, kad esate dvynės? Gal vienodai rengdavo? Pirkdavo vienodus daiktus?
– Pirkdavo vienodus rūbus, nes iki 7-8 metų norėjome visko vienodo. Jeigu viena išsimurzindavo, mamai tekdavo perrengti abi. Negalejo net apatinių skirtingų apvilkti.
– Ar kada nors jutote norą (gal buvo toks etapas), kai norėjote su dvyne seserimi atsiskirti? Susikurti kuo atskiresnį identitetą?
– Buvo kai prasidejo brendimo laikotarpis, sakyčiau 13 metų. Visi mus maišydavo, dažnai jausmas buvo toks, lyg būtume vienas žmogus. Norėjosi būti skirtingom. Tik nelabai sekėsi, nes ūgis ir net svoris buvo vienodas.
– Papasakokite, ką jums reiškia turėti dvynį. Kokie tai pojūčiai? Ar iš tiesų tame esama mistikos, kaip kartais pasakojama?
– Dabar labai džiaugiuosi turėdama dvynę. Viena kita pažįstame kaip nuluptas.
Buvome visiškai neiškiriamos iki 22metų, dalinomės kambariu, dirbome tuose pačiuose darbuose. Labai jaučiame viena kitą, jei man liūndna, liūdna būna ir jai. Esame labai surištos emociškai.
Skambiname viena kitai kasdien, dažnai pradedame pokalbį tais pačiais žodžiais. Labai juokinga. Dažnai net nejausdamos darome tuos pačius dalykus namuose. Maudomes, valgyti gaminame ir t.t.
Abi turime vaikų ir net mūsu vaikai panašūs. Atrodo kaip sesė su broliu. Nors amžiaus skitumas keleri metai, bet panašumų labai daug.
– Kiek gyvenime jums svarbi jūsų dvynės nuomonė ir kiek ji nulemia jūsų sprendimus? Jei sesuo sakytų nesirinkti vieno ar kito darbo, nesirinkti vieno ar kito vyro – ar tai keistų jūsų apsisprendimą?
– Su sese viena kitai neaiškiname ir stengiames nesikišti į asmeninius gyvenimus, bet visada visapusiškai viena kitą palaikome.
–Ar su seserimi turite skirtumų? Pomėgiuose, charakteryje, gabumuose ir panašiai.
Turime gan nemažai. Aš dešniarankė , ji kairiarankė. Aš gabesnė buvau matematikos, lietuvių kalbos pamokose, ji muzikos ir dailės.
Aš gal labiau bendraujanti, sakyčiau. Ji kiek daugiau užsidarius.
– Kaip dažnai bendraujate? Ar turite kažkokią savo bendravimo rutiną?
– Bendraujame kiekvieną dieną. Iki 22 metų gyvenome kartu, dabar gyvename 2-3 kilometrų atstumu viena nuo kitos. Tai ir susitinkame gan dažnai.
– Ar turite kažkokių savo ritualų ar kažkokių kitų jūsų ryšį įprasminančių dalykų? Gal bendrą tatuiruotę?
– Neturime bendrų tatuiruočių. Aš turiu kelias, sesė nei vienos. Abi labai mylime kvepalus, sakyčiau, tai yra didžiausias bendras pomėgis ir hobis.
