Erika (moters, jos buvusio sutuoktinio ir sūnaus vardai šiame straipsnyje pakeisti) šias institucijas kaltina neveiksnumu, mat, užuot sulaukusi pagalbos ir paramos, ji kaskart turi teisintis ir įrodinėti, kad niekuo neprasikalto. O pabandžiusi teisiniu būdu apsiginti iki šiol nieko nepešė. Erika pati kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl terorizavimo bei persekiojimo. Dabar, po kelių atmetimų ir apskundimų, ikiteisminis tyrimas jos vyro atžvilgiu yra pradėtas, tačiau moteris daug vilčių į tai nededa, mat, pasak jos, jau apklausos metu pareigūnas atkalbinėjo nuo pareiškimo, sakė, kad ji nieko nepasieks.
„Pabėgus nuo smurtautojo, atrodo, jau galėčiau atsipalaiduoti ir gyventi toliau, tačiau smurtas nesibaigia. Prasidėjo psichologinis smurtas per tai, ką labiausiai myliu, – per vaiką. Aurimas pradėjo man keršyti, bandyti išlaikyti kontrolę, pasinaudodamas visomis institucijomis ėmė mane terorizuoti, rašyti melagingus skundus, pareiškimus, kviesti man policiją. Gyvenimas tapo nebepakeliamas, nes aš kas antrą dieną sulaukiu skambučių iš institucijų ir turiu aiškinti dalykus, kurių nedariau, turiu važiuoti į apklausas policijoje, namuose būti taip pat baisu, nes Aurimas su pareigūnais nuolat pas mus lankosi. Dėl Aurimo skundų mūsų sūnus Rokas nuolat apklausiamas tetų ir dėdžių iš vaiko teisių, socialinių darbuotojų, vežamas į abdukcijas, į ligonines, apžiūrinėjamas. Visa tai atsiliepia ir vaiko psichologinei būsenai, – pasakoja Erika. – Šiuo metu Rokui 3 metai, o visa tai prasidėjo prieš 2 metus, kai išsiskyrėm. Paskutiniai metai išvis yra labai intensyvūs skundų atžvilgiu, jau nebežinau, ir ką daryti, nes jeigu taip ir toliau, išprotėsiu.“
Sūnų auginanti moteris – išsilavinusi, užima gana aukštas pareigas, turi nuosavą būstą, automobilį ir tikina gebanti save ir vaiką išlaikyti bei tinkamai pasirūpinti, tačiau buvęs vyras vis kiša pagalius į ratus. „Kartą gyvenime padariau klaidą įsimylėdama tokį žmogų kaip Aurimas, jis mane apgavo visais įmanomais būdais, o kas jis per žmogus, aš pamačiau per vėlai. Nebenoriu su tokiu žmogumi turėti nieko bendro, tačiau mes turime vaiką. Norėčiau, kad jis vaiką mylėtų, tačiau jis nemyli nieko, jam svarbiausia žlugdyti man gyvenimą, nė negalvojant, kad kartu žlugdo ir vaiko gyvenimą“, – apgailestauja ji.
Moteris tenori, kad buvęs vyras ją paliktų ramybėje, o su vaiku matytųsi teismo nustatyta tvarka. Anot jos, tiek policija, tiek vaiko teisės ne kartą yra sakiusios, kad svarsto vyrui skirti baudą dėl melagingų skundų, tačiau niekada taip ir neskyrė. Ji sako patirianti institucinį smurtą, tad kartu su savo advokate ketina ieškoti ir tarptautinės pagalbos: „Ieškosim pagalbos ne tik Lietuvos moteris ir žmogaus teises ginančiose institucijose, kreipsimės ir į tarptautines institucijas, eisim nors ir iki Strasbūro, nes taip tęstis tikrai negali. Mūsų valstybės sistema ne padeda, o žlugdo vaikus, gina ne vaiko, o smurtautojo teises. Jei ankščiau man kažkas būtų papasakojęs, kad daugybė moterų patiria institucinį smurtą, būčiau nepatikėjusi. Nieko nuostabaus, kad moterys žudosi, kartu su savimi nusinešdamos dar ir savo vaikelių gyvybes...“
Nepaklausė įspėjimų
Su Aurimu Erika susipažino maždaug prieš 8 metus, vyras patraukė savo iškalba, pasirodė išskirtinai protingas ir simpatiškas. Pasakojo turįs verslą užsienyje, tuo Erika dar ilgai tikėjo, mat matydavo mylimąjį vis vaikštant į darbo susitikimus, o kadangi darbas buvo nuotoliu, tai nenuostabu, kad dienas jis leisdavo prie kompiuterio. Kad visa tai apgaulė, Erika sužinojo per vėlai.
Labai greitai Aurimas pasipiršo ir jiedu susituokė.
„Atrodė, kad mes vienas kitam likimo skirti, viskas buvo nuostabu. Jis mane dievino, kartojo, kad esu pati nuostabiausia, ypatinga, tokios kaip aš nebuvo niekada sutikęs. Iškėlė mane aukščiau visko, tam, kad vėliau galėtų sutrypti“, – dalijasi Erika.
Jos draugai nuo pat pradžių sakė, kad kažkas su Aurimu negerai, kad ji turėtų pagalvoti, ką daro. Dabar sako besigailinti, kad nepaklausė ir jo buvusios merginos įspėjimo. „Ji labai negražiai kalbėjo apie savo buvusį, linkėjo, kad jį partrenktų automobilis. Pamenu, dar pagalvojau, kad visai proto neteko. Paskui dar iš vieno bendro pažįstamo išgirdau, kad Aurimas mušdavo savo buvusią merginą, tad turėčiau būti atsargi. Tuo metu pats Aurimas istoriją papasakojo visai kitaip, sakė, kad tai ji pati jį puldavo, kad gydėsi psichines ligas, turi bipolinį sutrikimą, kad jis ja rūpinosi ir norėjo padėti, tačiau nesugebėjo. Aš juo patikėjau, jis labai gerai moka manipuliuoti žmonėmis ir pateikti faktus visiškai priešingai, nei kad yra“, – sako moteris.
Po skyrybų susitaikė ir pastojo
Erika prisimena, kad prieš vestuves Aurimas ją išaukštino kaip karalienę, o po jų pradėjo sistemingai žlugdyti. „Viskas, kas anksčiau jį žavėjo, tapo menkavertiška, jis visaip mane žemino, nuvertindavo mano darbus, patapau pati prasčiausia, tokia kaip visos“, – dalijasi ji.
Be psichologinio, atsirado ir fizinis smurtas, vyras kelis kartus žmoną sumušė. Kartą vidury žiemos jai teko išbėgti basomis į lauką ir paprašyti praeivių iškviesti policiją. Nors buvo skaudu ir gėda, bet Erika jau po pusmečio nusprendė skirtis ir išsikraustyti.
Čia bendra poros istorija galėjo ir baigtis, tačiau po metų jiedu vėl pradėjo susitikinėti: „Nežinau, kur buvo mano protas, atrodė, tikrai niekada neatleisiu to, ką jis padarė, bet jis atrodė pasikeitęs, geras, nebegirtuokliaudavo taip daug, kaip seniau, susiėmęs. Patikėjau, kad gali viskas būti kitaip, kurį laiką taip ir buvo. O po kurio laiko tapau nėščia.“
Pati Erika nėštumu labai džiaugėsi ir tikėjosi, kad tai sutvirtins šeimą. Tačiau jau pirmais mėnesiais pamatė, kad lengva nebus. „Aurimas supykdavo be jokios priežasties, sakydavo, kad tai ne jo vaikas. Viso nėštumo metu jis visaip mane engdavo, nekalbėdavo savaitę ar kelias. Aš verkdavau, o jis tik tyčiodavosi iš manęs, yra ir trenkęs keletą kartų. Sakydavo, kad aš cirką darau, kad dar ne 9 mėnuo. Jaučiausi tokia vieniša, draugėms ar giminėms skųstis negalėjau, nes su visais tuo metu mažai bendravau, Aurimas nemėgo, kad aš išvis kažkur eičiau ir su kažkuo bendraučiau, – prisimena Erika. – Paskutinę naktį prieš gimdymą jis buvo labai piktas, kai prasidėjo sąrėmiai, jis iš pradžių net nepatikėjo, liepė neapsimetinėti. Į ligoninę išvažiavom, kai sąrėmiai labai padažnėjo.“
Džiaugėsi pandemija
Tuo metu pasaulį buvo sukausčiusi kovido pandemija, tad Erikai teko gimdyti vienai, bet tuo moteris tik džiaugėsi. „Kai gimė mažasis Rokas, buvau labai laiminga, iškart pajaučiau stiprų ryšį su mažyliu, nebuvo man nei pogimdyvinės melancholijos, nei depresijos, jaučiausi laimingiausia pasaulyje, – pasakoja ji. – Motinystė man buvo gana lengva, kadangi nemažai prieš tai domėjausi, skaičiau knygų, klausiau seminarų, su vaiko priežiūra ir raida buvau gerai susipažinusi, o ir intuityviai jaučiau, ko reikia vaikui.“
Tuo metu iš vyro pusės pagalbos moteris nesulaukė, dar daugiau – toliau teko kęsti jo terorą. „Jis visaip reikalaudavo dėmesio, provokuodavo. Pavyzdžiui, užmigdau vaiką vakare nakčiai, o jis specialiai žadina, atidaro kambario duris ir ima rėkti ant manęs, Rokas vėl atsibunda ir aš kokius 5 kartus jį migdau iš naujo. Išgirdusi mažylio verksmą galvodavau ne apie tai, ko reikia vaikui, o ar Aurimas nesupyks. Jis visaip erzindavo, pavyzdžiui, paimdavo mano telefoną ir neatiduodavo, trenkdavo ar spirdavo man į koją ir filmuodavo, kaip aš rėkiu iš baimės ar skausmo, o po to sakydavo, va kokia tu psichinė, grasindavo, kad mane pakas, kad nužudys, kad atjungs. Kartą taip ir padarė…“ – atvirauja Erika.
Dėl nesveiko vyro pavydo ji jautėsi lyg gyvendama kalėjime – Erikai nebūdavo leidžiama vienai nueiti net į parduotuvę, su artimaisiais irgi nebendravo, nes buvo kovidas ir Aurimas buvo labai prieš: „Jam karantinas buvo rojus, nes tada galėjo mane kontroliuoti 100%, aš negalėjau su niekuo bendrauti.“
Suplanavo pabėgimą
Nors Erika siūlė vyrui pabandyti apsilankyti pas šeimos psichologą ir išspręsti problemas, šis griežtai atsisakė. Tačiau pati Erika pradėjo vaikščioti į terapiją ir tai paskatino žengti lemtingą žingsnį. „Psichoterapija man padėjo sustiprėti morališkai, pradėti save labiau gerbti ir mylėti bei atrasti jėgų pabėgti nuo šito tirono“, – sako ji.
Dar gyvendama kartu ji atsiribojo nuo Aurimo ir stengėsi nebereaguoti į jo provokacijas. Moteris pradėjo megzti kontaktus ir su išoriniu pasauliu, pradėjo kalbėtis su artimaisiais, su keletu draugų. Paprašius patarimų vienos pažįstamos teisininkės, ši Eriką įkalbėjo pagaliau Aurimą palikti. Taip pat pagalbos ji sulaukė ir iš specializuoto pagalbos centro moterims, patyrusioms smurtą – specialistai Erikai suteikė psichologinę bei teisinę pagalbą, padėjo sutvarkyti dokumentus dėl vaiko išlaikymo.
„Išėjimą planavau gal pusę metų, viską turėjau apgalvoti labai smulkiai, nes kitu atveju jis man būtų sutrukdęs. Jaučiausi, kad būčiau planavusi pabėgimą iš kalėjimo. Pirmą kartą pabandžiau išeiti, kai Rokui buvo 6 mėn., nepavyko, galutinai pavyko išeiti, kai jam suėjo 1 metukai“, – pasakoja moteris.
Erika sako dažnai sulaukianti klausimo, kodėl taip ilgai kentė, todėl paaiškina, kad išeiti iš smurto rato yra labai sunku. Gyvendama su smurtautoju pradedi savim abejoti, tikėti juo, kad pati dėl visko kalta, kad esi nieko neverta ir geriau nebus, aiškina ji. Tačiau iš tiesų taip nėra.
Prasidėjo naujas teroras
Išeidama Erika Aurimui pasakė, kad vaiko iš jo atimti nenori, kad kiek jis norės, tiek galės su sūnumi bendrauti. Ji pasiūlė susiderinti dienas ir laiką dėl matymosi su vaiku, tačiau Aurimui tvarka buvo nė motais. „Jis norėjo bendrauti bet kada, kai užsimanydavo. Būdavo, dingsta kelioms savaitėms, vėl atsiranda, o juk tokiam mažam vaikui reikia pastovumo, nes tai suteikia saugumo jausmą“, – kalba Erika.
Per keletą susitikimų ji pastebėjo, kad Aurimas yra išgėręs, kartą kilo įtarimų, kad jis vartoja narkotikus. Tai nebūtų buvęs pirmas kartas.
Vėliau Erika kreipėsi į teismą ir bendravimo tvarka buvo nustatyta oficialiai. Buvo pasirašyta taikos sutartis dėl alimentų ir bendravimo tvarkos, tačiau Aurimas mokėjo vos keletą mėnesių: „Aurimas nuo pat gimimo beveik neprisidėjo ir prie vaiko išlaikymo finansiškai. Pabandžius susitarti su juo, kad duotų bent pagrindinėms vaiko reikmėms, susitarti gražiuoju nepavyko. Pasirašius sutartį alimentus jis tai moka, tai nemoka, vieną mėnesį sumokėjo 2 Eur 50 ct, turbūt tokiu būdu tyčiojasi iš vaiko. Susikaupė skola, dėl to kreipiausi į antstolį. Antstolė pasakė, kad jo sąskaitos Lietuvoje yra užblokuotos, o jis nurodęs gyvenamąją vietą Mauritanijoje, tad iš jo nieko išieškoti neišeina. Ta byla vis dar kabo, o skola kaupiasi.“
Tęsėsi ir psichologinis buvusio vyro teroras. Moteris su baime ėmė laukti dienų, kai teks perduoti arba pasiimti sūnų, mat Aurimas prie mažamečio keldavo dramas, atvirai nuteikinėdavo vaiką prieš mamą. Prasidėjo melagingų skundų rašymas, pranešimai policijai.
„Pavyzdžiui, kai vaikas susirgdavo, jis mane terorizuodavo, rašydavo įvairias grasinančias žinutes, kaltindavo nebūtais dalykais, nors man ir taip sunku būdavo vienai rūpintis sergančiu vaiku. Tėvas meluodavo, kad vaikas iš tiesų neserga, kad aš meluoju, kad tik jam neleisčiau susitikti su Roku, nors būdavo atliekami tyrimai, kurie patvirtindavo vaiko ligą. Tuomet socialinė darbuotoja atbėgdavo tikrinti, skambindavo, o man kaskart tekdavo pasiaiškinti, rodyti vaiko ligos išrašus. Man tekdavo neiti į darbą, o tai irgi daug kainuodavo, – pasakoja Erika. – Kai kalbėdavomės su socialine, ji gailėdavo manęs, pati minėjo, kad įtaria, jog jis vartoja, nes elgiasi neadekvačiai, bet nieko niekada dėl to nepadarydavo. Vaiko teisės pagal šabloną surašydavo, kaip vykdomas planas, ir pridurdavo, kad tėvai vis dar konfliktuoja. Tačiau aš konfliktų juk vengiau, juose nedalyvaudavau, tik Aurimas sudarydavo situacijas, kad tik kaip nors pakenktų.“
Pats vyras piktybiškai nesilaikydavo bendravimo su vaiku tvarkos, pasiėmęs sūnų sutartu laiku negrąžindavo arba vėluodavo, toliau melagingai skundė buvusią žmoną ir manipuliuodavo vaiku. „Jis liepdavo sūnui sakyti, kad aš jį mušu, jį filmuodavo, po to rodydavo pareigūnams. O mažas vaikas ir kartodavo, ką tėvas liepė, nes jo bijo. Kartą vaiko teisių specialistei Rokas pasakė, kad tėtis liepia sakyti, jog mamytė jį muša, tačiau dėl to vėlgi niekas nieko nedarė, nors vaikas dėl tokių tėvo manipuliacijų psichologiškai traumuojamas“, – tarnybų abejingumu baisisi moteris.
Kištis į iširusios šeimos reikalus nesiryžo ir vaiko darželio administracija, nors situaciją taip puikiai žinojo. Vienu metu Aurimas kasdien ateidavo į sūnaus darželį ir prasėdėdavo po kelias valandas grupėje nesibodėdamas net prie auklėtojų nuteikinėti vaiką prieš mamą. „Visi jo bijo, niekas nenori veltis, geriau patylės, nei parašys skundą dėl tokių tikrai neteisėtų tėvo veiksmų. Aurimas visus įvėlė į absurdišką situaciją, ir visi šoka pagal jo dūdelę, – tikino Erika ir pateikė pavyzdį: – Būdavo, ateina į darželį ir reikalauja jam duoti vaiką ne pagal tvarką, o prieš tai man nei paskambina, nei parašo, ir tada man skambina pavaduotoja arba direktorė, liepia ateiti pasiimti vaiką arba grasina jį atiduoti tėvui. Taip man vidury darbo be jokios priežasties reikia lėkti pasiimti vaiko. Keletą kartų tėvas vaiką iš darželio buvo tiesiog pagrobęs.“
Jaučiasi bejėgė
Erika pasidalijo dar keliais buvusio vyro teroro pavyzdžiais ir sako niekada netikėjusi, kad gyvenant teisinėje valstybėje prieš įstatymą nenusižengęs žmogus gali jaustis taip nesaugiai. Vienas geriausiai tai įrodančių pavyzdžių – kai moteriai nepelnytai buvo skirtas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje.
„Tąkart nuvykus numatytu laiku pasiimti vaiko, Aurimas man net durų neatidarė. Aš pabeldžiau, prašiau sūnų grąžinti, o jis iškvietė policiją, nes neva aš prieš jį smurtauju, keliu stresą. Prieš tai jis buvo parašęs melagingą pareiškimą, kad mušiau vaiką, todėl neva vadovavosi tyrėjo nurodymais negrąžinti vaiko. Atvykę policininkai paaiškino, kad jie pagal protokolą dabar turi pildyti anketą ir skirti orderį, jeigu bus atsakyta daugiau nei 3 kartus „taip“. Paklaustas, ar Aurimas manęs bijo, ar galvoja, kad galiu prieš jį fiziškai smurtauti ir pan., jis į viską atsakė „taip“, tad pareigūnai paskyrė man orderį, o vaikas liko pas tėtį namuose, nors tądien turėjo grįžti su manimi“, – pasakoja Erika.
Moteris orderį apskundė ir buvo patvirtinta, kad jis skirtas neteisingai, tačiau tai nesumažino nusivylimo tarnybomis: „Kiek smurtautojų pasinaudojo šiuo orderiu, nes jiems pameluoti nieko nereiškia? Tuo metu aukos lieka išmestos į gatvę, nors toks įstatymas turėtų apsaugoti nukentėjusius. Absurdas. Nesuvokiu, kaip mūsų valstybėje gali būti tokia neteisybė.“
Erika sako supratusi, kad padėti niekas nenori, tarnybos viską permetinėja viena kitai, o galiausiai neišspręsta problema grąžinama atgal tėvams. „O kaip tada, jei tik vienas iš tėvų stengiasi kaip įmanoma, bet niekaip negali susitarti su kitu – piktybiniu? Negana to, kad aš stengiuosi, kad tik vaikui būtų geriau, specialistai ima gąsdinti, jog iš manęs paims vaiką. Negalvojama, kokia žala padaroma pačiam vaikui. Tokia sistema neskirta kovoti su piktybiniais tėvais, ji skirta tėvams, kurie abu myli savo vaiką ir nori jam gero. Nes jei vienam nerūpi, kitas kad ir kaip stengtųsi, nieko pakeisti negali. Todėl sistema turi keistis iš pagrindų“, – įsitikinusi moteris.
Vaiko teisių komentaras: reaguojame į kiekvieną gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo
Paprašyta pakomentuoti šios šeimos situaciją Vaiko teisių apsaugos tarnyba pasitikslino duomenis, tačiau į konkrečius pateiktus klausimus neatsakė. Vietoje jų pateikė komentarą.
„Vaiko teisių gynėjų darbo praktika rodo, kad gana dažnais atvejais, kai tėvai dėl kažko nesutaria, konfliktuoja arba ruošiasi skyryboms, iškyla papildomų nesutarimų ir dėl vaikų, – raštu atsakymą pateikė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Rima Butkienė. – Dažniausiai besiskiriančios ar išsiskyrusios poros nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo dydžio klausimų bei bendravimo su vaiku tvarkos. Padedant vaiko teisų gynėjams arba nukreipiant tėvus pagalbos į mediatorių, psichologą ir pan., didžiąją dalį tokių nesutarimų pavyksta išspręsti taikiai. Tačiau sudėtingiausi atvejai, kai besiskirianti ar išsiskyrusi pora vienas kitą kaltina netinkamu elgesiu su vaiku arba kai vaiku manipuliuojama, vaikas pasitelkiamas skaudinti vienam kitą – tuomet įveikti sunkumus prireikia daugiau laiko.“
Specialistė akcentavo, kad vaiko teisių gynėjai reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, nes kiekvieno reagavimo tikslas – būtinybė įvertinti vaiko saugumą ir pasirūpinti jo gerove.
„Gavę pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą ir bendrauja su kiekvienu jos nariu, išklauso visų nuomones, įvertina situaciją ir, jeigu pastebi, kad šeimai yra reikalinga pagalba – ją inicijuoja. Svarbu žinoti, kad vaiko teisių gynėjai apsilanko šeimoje tik reaguodami į gautą pranešimą, jog vaikui galimai nesaugu, galbūt jis patiria smurtą arba jo poreikiai nėra atliepiami. Tačiau tais atvejais, kai paaiškėja, kad pavojaus signalai dėl vaiko nepasitvirtina ir jokių pažeidimų nenustatoma – su šeima yra atsisveikinama“, – rašė R. Butkienė.
Norint, kad vaikas augtų saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, pagalba visuomet reikalinga visai šeimai – suaugusiesiems svarbu išspręsti savo emocinius sunkumus, įveikti atsiradusias krizes ir nuo jų apsaugoti savo vaikus, pabrėžė specialistė.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad žmonės dėl galimai patiriamo šmeižto, melagingos informacijos, persekiojimo ar grasinimų pagalbos gali kreiptis į teisėsaugos atstovus.
Policijos komentaras: už melagingus pranešimus numatyta atsakomybė
Policijos Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Toma Bražėnas pabrėžė, kad pareigūnai reaguoja į pranešimus visuomet, vertina aplinkybes ir tik tada priima atitinkamus sprendimus.
Paklaustas, ar iš tiesų naujuoju apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu gali būti pasinaudota netinkamai, specialistas akcentavo, kad už šio įstatymo pažeidimus yra numatyta atsakomybė. Atsakyti, anot jo, teks ir už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą – jos taikymo pagrindai priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir priimami įvertinus surinktą informaciją.
„Panašiose situacijose didelė darbo apimtis priklauso ir kitoms tarnyboms (Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, atitinkami Savivaldybių skyriai ir t.t.), todėl jų įdirbis šeimose yra svarbus, – komentavo T. Bražėnas ir priminė: – Esant neteisėtai veikai gyventojai visada gali kreiptis į pareigūnus.“
