Ką patiria Šiaurės Korėjos pabėgėliai, kol pasiekia laisvę: kinai mielai parduoda nekaltas kaimyno mergaites, kad šios patenkintų vietos ūkininkus

Ją, trylikametę, pardavė būti kino ūkininko meiluže už 270 eurų. Tokia buvo laisvės kaina, tai žadėjo tikimybę, kad ji vėl susitiks su savo mama, kurią pardavė už dar gerokai mažiau. Mama, kurią išprievartavo jos, dukros, akyse. Kelias iš Šiaurės Korėjos į laisvąjį pasaulį – daug sudėtingesnis, nei gali pasirodyti, ir pavojų laukia kur kas daugiau, negu tik kertant pasaulio atsiskyrėlės sieną.

Mirus diktatoriui Kim Jong Il, 2011-aisiais, pasaulis sulaukęs kvėpavimą laukė. Kokį pokytį į nepritekliaus nustekentą, bet agresyvią šalį įneš jaunas, Šveicarijoje mokęsis jaunuolis Kim Jong Un?

Niekas nesitikėjo, kad Vakarų pasaulio privalumus iš arti matęs 27-erių metų jaunuolis galėtų būti gerokai žiauresnis nei jo tėvas.

Bet pasaulis stipriai klydo. Šiaurės Korėja niekada iki tol niekada nebuvo tokia žiauri, tokia nustekenta ir tokia uždara, kaip jaunojo diktatoriaus, dabar nuolat besikankinančio su antsvorio ir širdies problemomis, valdoma.

Įdomu tai, kad jam pradėjus valdyti vargšų Šiaurės Korėjos žmonių gyvenimus, ekstremaliai sumažėjo pabėgėlių iš šalies skaičius. Patys suprantate, kad taip įvyko anaiptol ne todėl, kad gyvenimo kokybė pagerėjo. Korėjiečiai ir toliau, tam, kad išgyventų, valgo vabalus, žiurkes ir medžio žievę.

Pabėgėliai pasakoja, kad ten, Šiaurės Korėjoje, jie niekada neturėdavo šiukšlių.