V. Paltanavičienė apie situaciją papasakojo tikėdamasi, kad viešumas jai gali padėti, ir norėdama įspėti kitas panašiose situacijose atsidūrusias moteris.

„Žmonės netiki, kad mums taip galėjo atsitikti, aiškina, kad tai yra nelegalu, kad nepilnamečių vaikų negalima buvo išregistruoti į niekur. Tačiau pasirodo, galima dar ir kaip. Mano vaikai buvo išmesti į gatvę iš deklaruotos gyvenamosios vietos ir kartu neteko visų socialinių garantijų, – negalėjo patikėti moteris. – Todėl noriu perspėti, kad ir jums nebūtų staigmenų. Apie tai, kad jums niekas nebepriklauso, kad jus išmetė iš namų, sužinosite tik tą dieną, kai vaikai nebegaus vaiko pinigų, nebus priimti medicinos įstaigoje arba darželyje.“

Sunkios skyrybos

Šiuo metu vyksta V. Paltanavičienės ir jos vyro skyrybų procesas. Moteris pasakojo, kad ji su vaikais 5 metus buvo deklaruoti name, kuriame visi kartu ir gyveno iki skyrybų.

„Kai nusprendžiau skirtis, išsinuomojau butą ir išėjau ten gyventi kartu su vaikais. Name liko gyventi vyras. Žinau, kad jame jis jau gyvena kita moterimi ir jos vaikais“, – trumpai situaciją nupasakojo ji.

Viktorija Paltanavičienė

Bėda ta, kad, nors vaikų tėvas gyvena šeimos namuose, oficialiai jie jam nepriklauso. „Kaip ir visas mūsų turtas, taip ir šis 300 kv. m šeimos namas yra ne vyro, o „kažkieno“, šiuo atveju – užrašytas jo mamos vardu. Tačiau ji pati šiuo adresu niekada negyveno – tai mes kartu jame pragyvenome 14 metų“, – paaiškino V. Paltanavičienė.

Sužinojo iš gandų

V. Paltanavičienė problema laiko ir tai, kad informaciją apie išdeklaravimo sužinojo atsitiktinai. „Kad mane su vaikais iš to namo išregistravo, prieš kelias savaites sužinojau pletkų lygmeniu. Kol neįsitikinau tuo, dar turėjau vilties, kad tai nėra tiesa. Juk su vyru buvome susitarę, kad vaikai lankys gerą, prestižinę mokyklą šalia tų namų, todėl registracija buvo tiesiog būtina vaikų labui“, – apgailestavo keturių mažamečių mama.

Išsiaiškinti situacijos moteris nuvyko į Panevėžio miesto savivaldybę. Ten jai buvo paaiškinta, kad viskas teisėta. „Teisiškai pakomentavo, kad šioje situacijoje atsižvelgta į nekilnojamojo turto savininko interesus, pasakė, kad jis turėjo teisę tai padaryti. Paklausus, o kaip ginami nepilnamečių vaikų interesai, kalta pagal juos likau aš. Pasirodo, tik išėjusi vaikus turėjau prideklaruoti nuomojamame bute“, – pasakojo panevėžietė ir retoriškai klausė – koks gi nuomojamojo būsto savininkas sutiktų priregistruoti svetimus keturis vaikus?

Viktorija Paltanavičienė su vaikais

Keistas V. Paltanavičienei pasirodė ir savivaldybės darbuotojų atsakymas, kodėl apie išdeklaravimą jai nebuvo pranešta oficialiai. „Paklausus, kodėl aš nebuvau informuota, man buvo atsakyta, kad buvo siunčiami laiškai tuo adresu, iš kur mus išdeklaravo, – prisiminė ji. – Tada jau nesusilaikiau ir pradėjau juoktis. Spėkite, ar vis dar esamas mano vyras man teikėsi juos parodyti?“

Rado laikiną išeitį

Pikčiausia moteriai, kad išdeklaruoti vaikai prarado savo teises į svarbius socialinius dalykus: „Padarius štai tokią staigmeną vaikai iškart netenka visų savo socialinių garantijų. Jie netenka vaiko pinigų, ugdymo įstaigos, sveikatos paslaugų ir t.t. Mat jie niekur neregistruoti.“

Šiuo metu V. Paltanavičienė nusprendė bėdą išspręsti bent laikinai – kol neįsigis savo nuosavų namų, suskubo su visais vaikais prisiregistruoti prie Panevėžio miesto savivaldybės.

Vis tik kartėlis dėl patirtos neteisybės liko. Moteris pažėrė daug klausimų atsakingoms institucijoms: „Ar taip Lietuvoje veikia įstatymai? Ir aš tokia ne viena, tokių atvejų yra ir daugiau. Kaip šiuo atveju ginamos vaikų teisės? Kaip gali tėtis su močiute vaikus išmesti į gatvę? Kodėl apie tai savivaldybė net nesiteikė manęs informuoti?“

Viktorija Paltanavičienė

Savivaldybės komentaras: įstatymai nedraudžia išdeklaruoti vaikų

V. Paltanavičienės situaciją pakomentavo Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji gyvenamosios vietos deklaravimo specialistė Rasa Kupstė. Pirmiausia ji atkreipė dėmesį, kad gyvenamosios vietos deklaravimo specialistai, priimdami prašymus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, vadovaujasi atitinkamais teisės aktais, o šie nurodo, kad asmuo, pakeitęs savo gyvenamąją vietą, privalo deklaruoti kitą gyvenamąją vietą per 1 mėn. nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo.

„Jeigu asmuo nevykdo teisės aktais nurodytos pareigos, patalpos savininkas (bendraturtis) turi teisę pateikti prašymą dėl negyvenančių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Savininkui (bendraturčiui) pateikus prašymą pradedama patikrinimo procedūra, kurios metu tikrinami duomenys, ar asmuo negyvena prašyme nurodytu adresu (siunčiamas registruotas laiškas). Jeigu tuo adresu asmuo gyvena, gavęs laišką per 10 d. d. jis turi kreiptis į deklaravimo įstaigą ir informuoti raštu“, – aiškino R. Kupstė.

Taip pat ji pridūrė, kad patalpos savininkas (bendraturtis) negali prašyti panaikinti patalpoje gyvenančių asmenų, savo, sutuoktinio ir savo ar sutuoktinio nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, išskyrus atvejus, kai vaikų gyvenamoji vieta teismo nustatyta su kitu sutuoktiniu. Visais kitais atvejais teisės aktai nedraudžia panaikinti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų. Vienų vaikų duomenys nėra naikinami, vaikai gyvena su vienu iš tėvų.

Paklausta, ar nemano, kad šioje situacijoje keblumų gali sukelti tai, kad moteris su mažamečiais vaikais būstą nuomojasi, o savininkas gali paprasčiausiai nenorėti deklaruoti tokios gausios šeimos, specialistė atsakė: „Deklaruoti gyvenamosios vietos nuomojamų ar pagal panaudą naudojamų patalpų adresu nėra sudėtinga, jeigu su patalpos savininku yra sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Asmuo, pateikęs sutartį deklaravimo įstaigai, turi teisę savo gyvenamąją vietą deklaruoti sutarties galiojimo laikotarpiui, atskiras patalpos savininko sutikimas nereikalingas. Jei sutartis nesudaroma, patalpos savininkas gali savo sutikimą išreikšti į deklaravimo įstaigą atvykęs su asmeniu, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą. Paslauga teikiama ir elektroniniu būdu.

Savininkai neturėtų baimintis, kad nepavyks išdeklaruoti asmens, turinčio vaikų, nes turi teisę deklaruoti terminuotam laikui. Šiam terminui suėjus deklaravimo duomenys pasinaikina automatiškai nežiūrint į tai, ar asmuo gyvena, ar negyvena patalpoje. Norint, kad asmuo liktų deklaruotas gyvenamosios vietos adresu, patalpos savininkas ir asmuo, kuris deklaruotas gyvenamosios vietos adresu, terminui baigiantis turi informuoti deklaravimo įstaigą apie termino pratęsimą.“

Taip pat ji priminė, kad asmenys, kurie neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos patalpoje, kurioje gyvena, dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, pavyzdžiui, nėra sudarytos nuomos ar panaudos sutarties ir t. t., turi teisę pateikti prašymą dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Į klausimus, ko netenka vaikai, būdami neregistruoti prie jokios gyvenamosios vietos, ir kodėl ketvertuko mama apie išdeklaravimą nebuvo informuota kitu būdu, užtikrinančiu, kad naujieną ji sužinos, specialistė neatsakė.

Viktorija Paltanavičienė su vaikais

Vaiko teisių komentaras: esame pasiruošę pagelbėti

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė akcentavo, kad porai nutraukus santuoką ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, abu tėvai išlieka vienodai atsakingi už savo vaikus, privalo jais rūpintis ir išlaikyti: „Tad ir šiuo atveju visapusiškai pasirūpinti vaikais kartu ir užtikrinti jiems tinkamas sąlygas gyventi, ugdytis bei kurti su vaikais saugų emocinį ryšį – išlieka abiejų tėvų pareiga.“

Specialistė sakė, kad kiekvienu atveju, kai kalbama apie galimai pažeistas vaiko teises, tarnyba pirmiausia susitelkia į vaiko ir vaiką auginančios šeimos sunkumų identifikavimą, skatina tėvus drauge ieškoti būdų, kurie padėtų greičiau juos įveikti. Tad ir šįkart, gavę informaciją apie viešoje erdvėje aptariamą įvykį, pirmiausia ketina susitikti su vaikų tėvais, vertinti vaikų situaciją ir aptarti galimą pagalbą jiems.

„Esame pasiruošę atliepti konkrečią situaciją: pakonsultuoti, pavyzdžiui, šiuo atveju gali būti svarbi ir teisininkų konsultacija, arba nukreipti pas kitus specialistus – psichologus, socialinius darbuotojus ir kt.“, – žadėjo Ž. Ginaitė.

Anot jos, svarbu žinoti, kad tuomet, kai iškilusių nesutarimų vaiko tėvams vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai arba pasitelkus specialistus, jie gali būti sprendžiami tėvams kreipiantis į teismą. Įvertinęs visas aplinkybes, išklausęs ginčo šalis, o taip pat vaiką, jeigu dėl amžiaus ir brandos jis geba išsakyti savo nuomonę, teismas priima sprendimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt