Jei kalbėtume apie anūkų ir senelių santykius – jie išlieka labai svarbūs abiem pusėms. Čia svarbų vaidmenį turi ir tėvai. Jie lyg jungiamoji grandis, kurių valioje sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su seneliais, o seneliams suprasti anūkus. Nors galimi labai skirtingi šeimų bendravimo modeliai, bet senelių dalyvavimas vaiko gyvenime, net jei jis epizodinis, yra labai reikšmingas vaiko vystymuisi ir savivokai. thespruce.com pateikia keturias priežastis, kodėl vaikų gyvenime reikalingi seneliai.
Seneliai yra kaip užnugaris, pagalba ir apsauga
Kiekvienai šeimai kartais prireikia pagalbos ar ką tik gimus pirmajam mažyliui, ar susirgus vienam iš tėvų, ar kitose kasdienėse situacijose, kuomet nepakanka turimų šeimos resursų. Tokiais atvejais dažnai seneliai tampa pirmaisiais pagalbininkais.
Kartais seneliai gauna ir daug didesnių užduočių – globoti anūkus, ženkliai prisidėti prie savo vaikų ir anūkų šeimos išlaikymo finansiškai ir pan. Tai gali būti gana įtemptos ir sudėtingos situacijos. Tačiau daug dažnesni atvejai, kai senelių prašoma nedidelių paslaugų ir jie mielai prisideda tokiu būdu tapdami dar svarbesne vaikų ir anūkų gyvenimo dalimi.
Tačiau net nedidelės užduotys ir maži darbai siunčia svarbią žinią vaikui. Tu nesi vienas. Būsiu šalia, kai tau manęs prireiks. Esi saugus.
Seneliai – jungtis su šeimos istorija
Seneliai mėgsta pasakoti istorijas, kurios jiems nutiko jų vaikystėje ar jaunystėje. Istorijas, kurios nutiko jų giminaičiams ar vaikystės draugams. Ir tos istorijos pasakojamos įvairiomis progomis. Kartais vietoje vakaro pasakų, kartais pietaujant ar geriant popiečio arbatą.
Vaikams svarbu girdėti apie tai, kaip jų seneliai įveikė sunkumus, nes tai padrąsina ir pačius vaikus, kai jie susiduria su problemomis. Pasakojimai apie realų senelių gyvenimą suteikia galimybę juos geriau pažinti.
Tradicijos – tai dar vienas dalykas, kurį perduoda seneliai. Ir tikrai nėra blogai jas puoselėti. Šalia kuriamų savų tradicijų šeima gali įpinti ir perduodamas iš kartos į kartą. Tokiu būdu formuojamas šeimos identitetas, o vaikai (ir suaugę) pradeda jaustis esą kažko didesnio dalimi. O tai suteikia saugumo ir pasitenkinimo jausmą.
Seneliai – mokytojai
Skubėjimo ir dienotvarkių kupiname pasaulyje labai nedaug laiko lieka paprastam šeimos buvimui kartu. Taip neišmokstama tam tikrų dalykų, neišugdomi kai kurie net elementarūs gebėjimai, pavyzdžiui siuvimas, sodininkystė, maisto ruoša ir pan.
Šioje srityje protinga pasitelkti senelius, nes jie užaugo mažiau mechanizuotame pasaulyje, yra labiau atsipalaidavę, o jų turimi gebėjimai ir meilė anūkams yra geras derinys. Seneliai tikrai gali rūpestingai išmokyti anūkus įsiūti sagą, sulankstyti drabužius, laistyti augalus, pripūsti dviračio padangą ir pan. Ir visai nesvarbu, kuo domisi vaikas, šie gebėjimai yra universaliai pritaikomi, tad neabejotinai bus naudingi ateityje.
Besąlyginė senelių meilė
Pirmasis besąlyginės meilės vaikui šaltinis yra tėvai. Tačiau jų meilėje įsipina ir lūkesčiai, viltys, norai, projektuojami į vaiko ateitį. Senelių meilė šiek tiek paprastesnė. Seneliai jau turi ilgametę patirtį, jie kritę ir kėlęsi, jie žino, kokiais momentais reikalinga paguoda ir papildoma meilės porcija. Dėl tokio palaikymo ir šilto santykio vaikai pajunta pasitikėjimą ir vidinę stiprybę.
Tiesa, prie šio punkto dar derėtų paminėti ir senelių norą (pareigą?) palepinti anūkus. Nors dažnai vyresnio amžiaus žmonėms atrodo, kad šių laikų vaikams reikalinga griežta disciplina, tačiau tai nekeičia jų begalinės meilės savo anūkams.
Galbūt šios keturios priežastys ir nėra vienintelės, kodėl vaikams reikia jų senelių šalia, tačiau jos apibrėžia esminius tokių santykių momentus ir jų reikalingumą.
