Neseniai australų psichologai atliko tyrimą, parodžiusį, kad polinkis įžvelgti veidus, kur jų iš tiesų nėra, vadinamas pareidolija, gali sustiprėti neseniai pagimdžiusioms kūdikį moterims, rašoma svetainėje sciencealert.com.
Kvinslando universiteto ir Saulėtosios pakrantės universiteto (Australija) mokslininkų tyrimai parodė, kad pareidolija būdinga suaugusiems žmonėms, o ji suaktyvėja ar susilpnėja, priklausomai nuo tam tikrų hormonų lygio ir pokyčių.
Kiek anksčiau mokslininkai buvo nustatę, kad polinkis į pareidoliją priklauso nuo amžiaus, taip pat nuo ligų, kaip antai, Parkinsono ligos ar demencija, sunkumo.
Be to, žmonėms skiriant dirbtinį oksitociną šis hormonas didina jautrumą veido išraiškoms; apskritai per visą žmogaus gyvenimą organizme didėja oksitocino lygis.
Norėdami detaliau išanalizuoti minėtus pokyčius, australų tyrėjai sukvietė į tyrimą grupę moterų pogimdyminiu laikotarpiu, kai organizme būna didžiausias oksitocino lygis.
Kvinslando universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama psichologės Jessicos Taubert, patikrino, kaip dažnai neseniai gimdžiusios moterys mato tariamus veidus, lyginant su niekada negimdžiusiomis moterimis.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 400 moterų, joms rodė kelis šimtus nuotraukų su tikrais žmonių veidais, su veidus primenančiais objektais ir su objektais be veidų siluetų.
Tyrimo dalyvių prašė 10 balų sistemoje įvertinti, kaip greitai įžiūrėjo nuotraukoje veidą (1 balas – neįžiūrėjau veido, 10 balų – greitai pamačiau veidą).
Susumavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad moterys, kurios per pastaruosius metus buvo pagimdžiusios kūdikį, greičiau įžiūrėdavo iliuzinius veidus, lyginant su moterimis, kurios niekada nebuvo gimdžiusios ir kurios tyrimo metu laukėsi.
„Apibendrinant galima teigti – turime preliminarių įrodymų, kad moterys po gimdymo labiau linkusios į pereidoliją nei nėščiosios, – rašoma J. Taubert ir jos kolegų tyrime. – Mūsų išvados prisideda prie gausėjančių duomenų, rodančių, kad polinkis į pereidoliją sustiprėja pradiniu laikotarpiu po gimdymo, galbūt tai skatina socialinis ryšys, kuris, manoma, labai tvirtas tarp motinos ir kūdikio.“
Šis tyrimas preliminarus, kadangi jo metu nebuvo matuotas oksitocino lygis tyrimo dalyvių organizme. Tiesiog daryta prielaida, kad neseniai pagimdžiusių moterų organizme oksitocino lygis didesnis nei kitų tyrime dalyvavusių moterų grupių, kadangi tai buvo nustatyta anksčiau.
Reikia daugiau tyrimų, kurie parodytų, koks oksitocino kiekis lemia, kad įžiūrimi veidai, ir kaip jo poveikis skiriasi skirtingų lyčių ir amžiaus grupių asmenims.
J. Taubert tikisi, kad, tęsdami su pareidolija susijusius tyrimus, psichologai galės daugiau sužinoti apie tai, kaip žmogaus smegenys fiksuoja ir atpažįsta socialinius ženklus. Tikėtina, kad ateityje bus galima pasitelkti šią informaciją, tiriant kognityvinių procesų sutrikimus.
