Kokie didžiausi tėčio iššūkiai auginant mergaites: ar Martynas jau išmoko supinti kasas, žino „Elzos iš Ledo šalies“ istoriją?
„Niekada neauginau berniukų, tai sunku palyginti. Tik žinau, kad berniukų žaislų skyriuje esu bejėgis. Tai suprantu, kai reikia nupirkti dovaną kokiam draugų sūnui“, – šypsosi žinomas vyras.
Jo vyresnėlė Martyna jau paauglė, tad įdomu, ar M. Starkus jau galvojo, kaip teks bendrauti su jos vaikinais, išleisti į vakarėlius, tramdyti paaugliškas užgaidas?
„Dar susitvarkom. Būna keblių situacijų, bet kol kas padėtis gera. O gal yra koks vaistas, koks nors antipaauglinas? Paimčiau kelias pakuotes. Ar jis receptinis?“, – klausia Martynas.
Ar tiesa, kad kuo didesni vaikai, tuo didesnės problemos?
Garsus keliautojas nepasimeta: „Priklauso, kaip šeimoje suaugę mato tas problemas. Rūpesčių pakanka kiekvienai amžiaus grupei. Nors, kaip ten sakoma – nėra problemų, yra iššūkiai. Tai va juos ir priimam“.
O kaip M. Strakui seksis susitvarkyti su mūsų pasiūlytu iššūkiu? Jam uždavėme 20 smalsių vaikų klausimų, kurie lengvi ir nesvarbūs gali pasirodyti tik tiems, kuriems neteko į juos atsakyti.
– Iš ko pagamintos planetos?
– Sunku pasakyti iš ko, bet manau, kad tai kažkoks nesigavęs produktas: seniai seniai vienas gamintojas pagamino daug tokių dalykų, paleido į orą, tada pakėlė galvą, ištarė „pala, ne tos“ ir dabar, kas turi tam laiko, jas tyrinėja. Kiti, pavyzdžiui, po olas landžioja. Visokių įdomių dalykų vyksta gyvenime.
– Kodėl karvės ir avys miega stovėdamos?
– Nes nemėgsta keltis. O kas mėgsta?
– Iš kur mes žinome, kad egzistuojame?
– Tai kad pasako. Ypač, kai kažką blogo padarai. Kai gero, tai ne visada.
– Koks atstumas yra nuo Vilniaus iki pasaulio pabaigos?
– Tai čia reik stebėti. Kai tik kokia teta kur parduotuvėje ar svečiuose savo draugei pasako „Tai klausyk, pasaulio pabaiga, girdėjai, taigi snigo per Velykas“... Tai ten ji ir yra. Ta pasaulio pabaiga.
– Kaip vaistai pagydo žmogų?
– Čia, žinok, ne visuomet. Būna, kad pažeidimas didelis, arba nusidėvėjimas jau, detalių nėra, rūdys. Bet yra ir gerai gydančių. Va mano Elzei, jai 4 metai, tai viską pleistras pagydo. Ypač, jei su vienaragiu ar Auksaplauke kokia. Svarbu žinoti, kas tinka.
– Kokio gylio yra mūsų mintys?
– Vaikų tai gilios. Kuo vyresnis, tuo sekliau. Plačiau, bet sekliau. Arba, būna, kitiems ir ant paviršiaus ritinėjasi. Palaidos tokios.
– Kodėl sako, kad Lietuva laisva, bet mama man draudžia sakyti kaimynei, kad ji stora?
– Mamos, žinok, daug ko bijo. Jos jaudinasi, rūpinasi. Kita vertus, juk tu nesakai dėdei su barzda, kad jis su barzda. Jie dažniausiai tokius dalykus, kurie matosi, patys žino. O jei nežino, tai jiems tai ir nerūpi – mama tavo laiką taupo, kad apie svarbesnius dalykus kalbėtum. Pavyzdžiui, pasakyk kaimynei, kad ji įdomi. Garantuoju, jai labai patiks. O tada jau ir kokios kramtomos gumos gali tikėtis. Naudinga.
– Kaip atiduoti visą savo meilę žmogui, kad jis tikrai žinotų, kad atidaviau ją visą?
– Pašokinėk. Jei niekas neiškrito, reiškia tikrai, visą.
– Mama vis kartoja, kad reikia pasiekti tikslą. O kur jis padėtas?
– Dažniausiai tas tikslas būna mamos gerai slepiamas. Bet vis vien vaikai dažniausiai pasiekia. Aš tai kėdę pasistatydavau, ant jos – kelias tėčio knygas ir tada tie saldainiai iš indo sekcijos viršuje tapdavo mano. Na, ne visai visi – dar su broliu pasidalindavau. Jei jis tai pamatydavo, nes kitu atveju galėjo išduoti. Siekti tikslo yra sunkus darbas, mielas drauge.
– Kodėl prie dviejų pridėjus du būtinai turi būti keturi? Jei mes piešiame kaip norime, tai gal ir skaičiuoti galim taip, kaip mums patinka?
– Taip tiesiog paprasčiau. Nes kitu atveju labai daug tau aiškintis reikėtų. Kartais reikia sutikti, kaip sako. Ramiau gyventi.
– Kaip žinoti, kaip atrodo svajonės? Kodėl jos pas visus skirtingos?
– Nes jei būtų vienodos, maža tikimybė, kad būtų tavo, per daug norinčių. Konkurencija, bičiuli.
– Kada baigsis pasaulis?
– Kai baigsis mamos. Bet jų dar daug ir vis naujų atsiranda, tai kurį laiką ramu. Nesijaudink.
– Kas mano kraują nuspalvina raudonai?
– Širdis. Nes ji raudona, o kraujas bėga per ją.
– Ką tėtė su mama daro, kai užsidaro miegamojo duris?
– Nežinau, ką taviškiai, bet mano tėtis ir mama, kai juos lankiau paskutinį kartą, abu krepšinį žiūrėjo. Tai gerai, nes už tą pačią komandą sirgo.
– Kokio mažumo yra žmonės, kurie veda laidas televizoriuje? Kaip jie ten įlenda?
– Aš tau sakau, netikėk, ką rodo televizorius. Galvok savo galva. Ir knygas dar skaityk.
– Kodėl kai bijau man pradeda skaudėti visus organus?
– Nes organai irgi bijo.
– Kas mane nuveš į darželį, kai mirs tėtė ir mama?
– Tikiuosi iki to laiko tu jau pats vairuosi. Arba pas savo auklėtinius nuvyksi visuomeniniu transportu.
– Jei mama man nori išgimdyti brolį, o man jo nereikia, ar galiu persikelti gyventi į šeimą, kur jokių brolių nėra ir nebus?
– Teoriškai tokį reikalavimą – grasinimą pareikšti gali. Turi teisę. Tik svarbu nepražiopsoti to momento – aš apie savo brolį sužinojau vėlokai, tada, kai jis jau buvo atvežtas į namus. Vėlu buvo reikšti protestą, nes kur jį tada dėti?
– Kas nutinka, kad žmonėms tampa nebeįdomūs žaislai?
– Jų gyvenimas tampa liūdnas.
– Ar žmonės, kurių akys mėlynos viską mato mėlynai?
– Nemanau, nes juk rožinių akių nėra.
Pasidalinkite su mumis jūsų vaikų užduodamais klausimais, kurie įspraudžia jus į kampą arba į kuriuos jums tenka paieškoti išradingų atsakymų. Mes šiuos klausimus perduosime žinomiems žmonėms ir kiekvieną savaitę pasidalinsime su Jumis jų atsakymais!
include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/241.inc"); ?>
