Kas pasikeis po naujųjų?

Seimo atlikta apklausa atskleidė, kad daugelis Lietuvos savivaldybių atskirą maisto atliekų surinkimą planuoja pradėti kitais metais, tačiau dar ne visos tam yra pasiruošusios.

Pavyzdžiui, vilniečiai turės maisto atliekas mesti į specialius oranžinės spalvos maišelius ir tvirtai juos užrišę mesti į mišrių atliekų konteinerius. Maišelius bus galima atsiimti specialiai tam skirtose vietose (jų sąrašą galite rasti čia) arba naudoti parduotuvėse įsigytus oranžinius maišelius, nes maisto atliekos bus rūšiuojamos pagal maišelių spalvą.

Į maisto atliekoms skirtus maišelius bus galima mesti vartoti nebetinkamus maisto produktus (būtinai išpakuotus), žieves, lupenas, graužtukus, arbatos ir kavos tirščius, arbatos pakelius, kambarinius augalus ir jų dalis, popierinius rankšluosčius ir servetėles, vartoti netinkamus maisto papildus (būtinai išpakuotus) bei kitas organinės kilmės, biologiškai yrančias atliekas.

Maisto atliekų atskyrimas nuo bendro srauto leidžia padidinti bendrą atliekų perdirbimo efektyvumą, tausoti gamtos išteklius, sumažinti maisto švaistymą bei išnaudoti maisto atliekų antrinio panaudojimo potencialą.

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi įdiegti atskirą maisto atliekų surinkimą. Atliekas, kurias surenkame, turime ir atskirai sutvarkyti. Šiuo metu tai taikoma rūšiuojamoms bei mišrioms atliekoms. Atskiras maisto atliekų surinkimas gali būti vykdomas keliais būdais, priklausomai nuo valstybės ir savivaldybės. Mes galėjome rinktis iš dviejų – tik maisto atliekoms skirtų konteinerių bei maisto atliekų metimo specialiuose maišeliuose į mišrių atliekų konteinerius. Lietuvoje bus taikomas surinkimas į specialius maišelius ir metimas į mišrių atliekų konteinerius. Maišeliai atlieka mažo konteinerio funkciją.


Specialūs konteineriai – brangesni ir užima vietą

Pasak Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus, buvo atliktas bandomasis projektas ir paaiškėjo, kad šie, tvirtesni, maišeliai suplyšta 1 – 1,5 proc. atvejų. Didesnė problema – netinkamas jų užrišimas išmetant. Įdiegiant atskirą maisto atliekų surinkimą svarstyti skirtingų būdų privalumai ir trūkumai. Vilnius susiduria su vietos konteineriams problema. Tai reiškia, kad įrenginėjant rūšiavimo konteinerius nuolat susiduriama su gyventojų pasipriešinimu dėl vietos jam nustatymo ir skyrimo.

„Kitas svarstytas klausimas – logistika ir tvarkymo kaina. Įrengus tik maistui skirtus konteinerius smarkiai pakiltų rinkliava už šiukšlių išvežimą. Tarkime, surinkinėti atskirai tik maisto atliekas iš tam skirtų konteinerių, reikia atskiro automobilio, atskiros kelionės, negu išvežant kartu su mišriomis atliekomis. Du kartus per savaitę ištuštinti dukart daugiau konteinerių – sudėtingiau ir brangiau, negu tik tvarkant vienos rūšies konteinerius. Čia pat didėja ir atliekų tvarkymo kaina“, – kalbėjo VAATC vadovas.

Dar vienas svarbus aspektas – gyventojų įpročio formavimasis. Nenuostabu, kad įvedus atskirą maisto atliekų surinkimą, sistemai įsibėgėti prireikia laiko. Kitų šalių praktika rodo, kad iš pradžių tik maistui skirti konteineriai būna pustuščiai, kol gyventojai įpranta mesti atliekas ten, kur reikia pagal naujas taisykles. Tokiu atveju išlaidos konteinerių išvežimui – būtinos, bet norimo rezultato nepasiekiama.

„Žinoma, kol kas neatmetame galimybės įrengti tik maisto atliekoms skirtų konteinerių, tačiau pirmia reikia suformuoti gyventojų įpročius ir gerai viską paskaičiuoti. Organinės medžiagos į tik maisto atliekoms surinkti skirtus konteinerius taip pat turi būti metamos maišeliuose. Tačiau, tie maišeliai vėliau nebetinka perdirbimui“, – aiškino T. Vaitkevičius.

Atliekų rūšiavimo konteineriai

Kur šiuo metu atsiduria maisto atliekos?

Viena iš pagrindinių priežasčių įvesti maisto atliekų atskyrimo sistemą – lengvesnis jų rūšiavimas tarp kitų šiukšlių. Organines maisto atliekas galima panaudoti kompostui, tiesa – ne visas. Taip pat šis būdas padeda saugoti gamtą perdirbant daugiau šiukšlių.

Maisto atliekos Lietuvoje šiuo metu apdorojamos biologiniu būdu. Mechaniškai atskiriamos organinės ir neorganinės medžiagos. Tačiau tai neužtikrina visų atliekų, tinkamų kompostui, gavimo. Organinės atliekos neretai būna su priemaišomis, todėl jos ne visada gali būti grąžinamos atgal į gamtą. Tad dalis organinių atliekų naudojamos kaip techninis kompostas, kuriuo, pavyzdžiui, galima sąvartyne uždengti šlaitus bei panaudoti kitais būdais.

„Manome, kad maisto atliekų atskyrimo maišeliuose priemaišų bus mažiau negu bendrame komunalinių atliekų sraute. Priemaišos bus dar efektyviau atskiriamos specialiais aparatais. Ateityje svarstome įrengti specialią įrangą ir iš maisto atliekų pradėti išgauti dujas, tačiau dar negalime tiksliai to apskaičiuoti, nes viskas priklauso nuo atliekų kiekio po naujos sistemos įvedimo“, – sakė T. Vaitkevičius.

Paskutiniais duomenimis, smarkiai išaugo lietuvių išmetamo maisto kiekis. Vasaros indeksas rodo, kad kiekvienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 72 kg maisto. Per pandemiją šie skaičiai buvo gerokai mažesni, nes taupėme maistą.

Pakuočių perdirbimas taps efektyvesnis

Dar vienas svarbus aspektas maisto atliekas išmesti atskirai – pakuočių perdirbimo efektyvumo gerinimas. Anot pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovo Almonto Kybarto, atskirai surinktos maisto atliekos, tikimasi, padės ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemai: „Vis dar turime problemų su pakuočių rūšiavimu – randame rūšiavimo konteineriuose puspilnių maisto indelių ir tiesiog išmestų maisto atliekų. Galbūt, kai visoje Lietuvoje bus įdiegtas atskiras maisto atliekų surinkimas, gyventojai pakuotes rūšiuos atsakingiau ir prieš išmetant jas ištuštins. Kita geroji pusė – turėsime mažiau užterštas mišrias atliekas, todėl galėsime iš mišrių komunalinių atliekų išrūšiuoti daugiau ir švaresnių pakuočių, o jų, deja, ten taip pat dar gausu“.

Lietuvoje maisto atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc. Maisto pakuočių mišrių atliekų sraute neturėtų būti, deja, būna. Mišrių komunalinių atliekų Vilniaus regione per metus surenkama apie 220 tūkst. tonų. iš jų pakuočių surenkama apie 32 proc. Šiuo metu perdirbimui nukreipiama apie 7 proc. pakuočių, tai reiškia, kad 25 proc. – netinkamos perdirbti.

„Dalis pakuočių apskritai negali būti perdirbamos, tarkime, kombinuotos – tiesiog nėra būdo tai padaryti. Kita pakuočių dalis perdirbimui netinka, nes užteršiama maistu. Jeigu mums pavyktų išvengti maisto taršos išmetamose pakuotėse, perdirbti jų galėtume 17–18 proc. Žinoma, niekur nedingsta ir esama problema – į rūšiavimui skirtus konteinerius metamos maistu užterštos pakuotės. Tikimės, kad ilgainiui ši bėda taip pat sumažės“, – kalbėjo T. Vaitkevičius.

Pasak Aplinkos ministerijos, ar maisto atliekų rūšiavimas nekels komunalinių atliekų tvarkymo kainų, paaiškės kitąmet, o savivaldybės jau dabar skaičiuoja papildomas išlaidas.