Ir mišrios atliekos rūšiuojamos
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ direktorius Almontas Kybartas sako, kad pakuočių atliekos, išmestos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, tampa galvos skausmu gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kurių tikslas – maksimalus pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas. Gera žinia ta, kad visos mišrios atliekos pirmiausia keliauja į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, kuriuose yra perrūšiuojamos. Šio proceso siekis – atskirti perdirbimui tinkamas pakuotes ar kitas panaudojimui tinkamas medžiagas.
Pašnekovas apgailestauja, kad kol kas pavyksta atskirti tik gana nedidelį mišriose atliekose esančių pakuočių procentą.
„Mes esame atsakingi už tinkamą pakuočių atliekų sutvarkymą. Lietuvoje daugiausia pakuočių atliekų surenkama per konteinerinę atliekų rūšiavimo sistemą, tačiau vis dar gausu perdirbimui tinkančių pakuočių atsiduria mišrių komunalinių atliekų sraute. Iš jo atskirti pakuotes – sudėtinga, nes visų pirma ten jos sumaišytos su kitomis buitinėmis atliekomis, o antra atskirtas pakuotes taip pat reikia perrūšiuoti pagal medžiagiškumą bei perdirbimo galimybes. Taigi – dvigubai daugiau darbo, procesas sudėtingas ir dažnu atveju komplikuotas. Dėl to tik dalį mišrių komunalinių atliekų konteineriuose atsidūrusių pakuočių pavyksta atskirti ir perdirbti, likusios – sudeginamos arba iš jų gaminamas specialus SRF produktas, kurį naudoja pramonė cemento gamyboje“, – pasakoja „Žaliojo taško“ vadovas ir apgailestauja, kad dar daug žmonių į rūšiavimą žiūri atsainiai.
Pasak A. Kybarto, viena didžiausių problemų – į mišrias atliekas išmestas stiklas. „Stiklo tara dūžta dar komunalinių atliekų konteineriuose ir todėl labai sudėtinga iš tos visos mišrių atliekų masės išrinkti būtent stiklo duženas. Plastikas, jei jo nepavyksta surinkti, yra sudeginamas arba panaudojamas tolesnėje gamyboje, o stiklo sudeginti neįmanoma, jis tampa pašaliniu krūviu visai sistemai. Tuo tarpu atskirtas iš bendro srauto stiklas – puiki medžiaga, kuri gali būti perdirbama neribotą kiekį kartų, grįžti į ciklą kaip žaliava pakuotėms vėl ir vėl“, – aiškina jis.
Tiesa, naujausi technologiniai sprendimai leidžia spręsti ir šią problemą – iš mišrių atliekų srauto galima išrinkti stiklo duženas, jei jos didesnės nei vienas centimetras. Būtent tokį ambicingą projektą ir planuoja įgyvendinti pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ su UAB „Energesman“, kuri atsakinga už mišrių atliekų išrūšiavimą ir apdorojimą Vilniaus regione.
„Tikimės sklandaus bendradarbiavimo: mūsų lūkestis, kad naujieji įrenginiai pradėtų veikti jau kitąmet, o mes galėtume užtikrinti didesnį stiklo pakuočių kiekio surinkimą bei sutvarkymą savo klientams“, – tikisi A. Kybartas.
Stiklo gali būti surenkama daugiau
UAB „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys sako, kad šiuo metu stiklinių pakuočių surinkimo mastai nepatenkina gamintojų ir importuotojų poreikių.
„Lietuva yra išsikėlusi tikslus mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius. Viliamasi, kad kada nors jie visai bus uždaryti. Tačiau šiuo metu žaliavų perdirbimo, naujų produktų iš atliekų gamybos ir atliekų deginimo pajėgumai nėra tokie, kad būtų galima visiškai atsisakyti sąvartynų“, – apie realybę kalba pašnekovas.
„Energesman“ vadovas sako, kad šiandien yra labai svarbu išrūšiuoti kuo daugiau atliekų, tiek jas tvarkingai paskirstant, tiek išrenkant iš mišrių atliekų srauto mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose (MBA).
Lietuvoje tokių įrenginių, kurie aptarnauja skirtingus regionus, yra dešimt. „Energesman“ yra Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos (MBA) operatorius.
„Pas mus atkeliauja apie 220 tūkstančių tonų mišrių komunalinių atliekų per metus, mes iš jų išrenkame apie 4–5 tūkstančius tonų stiklo. Tačiau nuolatos atliekami morfologiniai tyrimai (kai rankomis labai kruopščiai išrūšiuojamos atliekos, siekiant išsiaiškinti, kokia gi yra jų sudėtis) parodė, kad stiklo jose lieka labai daug“, – pasakoja A. Blazgys.
Jo teigimu, iš viso atliekose gali būti iki 13 tūkstančių tonų stiklo, iš kurių dar apie 6–7 tūkstančius tonų būtų galima surinkti.
„Žinoma, tai labai apytiksliai skaičiai, nes atliekų sudėtis skiriasi net priklausomai nuo sezono. Tačiau tikrai galima daryti išvadą, kad šiuo metu dar ne visas stiklas yra atrenkamas“, – teigia UAB „Energesman“ vadovas.
Anot jo, didžiausia problema yra duženos, kurių ir nepavyksta surinkti. „Nemažai stiklo duženų atsiranda ne tik todėl, kad išmetama dužusi tara, bet ir dėl to, kad stiklinės pakuotės sudūžta jas išmetant arba vežant“, – apie stiklo atliekų problemą kalba A. Blazgys.
Jau kitais metais situacija turėtų keistis
A. Blazgys pasakoja, kad pradėjus ieškoti sprendimų, kaip padidinti stiklo surinkimą iš mišrių atliekų, teko domėtis kitų šalių praktika, važinėti į įvairias parodas, analizuoti taikomas inovacijas:
„Ispanijoje esančioje atliekų tvarkymo gamykloje atlikome eksperimentus su savo atliekų mėginiais ir atradome, kad, naudojant tam tikrą įrenginių komplektą, įmanoma pasiekti net 98,82 proc. stiklo duženų ištraukimą iš bendro atliekų srauto. Nutarėme, kad mums tai labai tinkamas sprendimas.“
Pašnekovas džiaugiasi, kad pavyko sutarti dėl bendradarbiavimo su „Žaliuoju tašku“, kuris yra gamintojų ir importuotojų įkurta pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, užtikrinanti ir finansuojanti pakuočių atliekų surinkimą be tinkamą sutvarkymą.
„Mes gavome finansavimą ir užsakėme įrangą, kurią tikimės sumontuoti jau kitų metų pradžioje. „Žaliajam taškui“ jau kitais metais pateiksime surinktą stiklą“, – apie abipusiškai naudingą bendradarbiavimą pasakoja A. Blazgys.
Jis žada proveržį atrenkant stiklo žaliavą: „Jei stiklo šukės bus didesnės nei vienas centimetras, naująja įranga sugebėsime jas ištraukti iš viso mišrių atliekų srauto. Jau šiuo metu mes atrenkame 77 proc. visuose Lietuvos atliekų rūšiavimo įrenginiuose iš mišrių komunalinių atliekų srauto atrenkamo stiklo“.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, praėjusiais metais „Energesman“ atrinko 4239 tonų stiklo iš visoje šalyje atrinkto 5494 tonų stiklo kiekio – tai ir sudaro 77 proc.
„Jei kiti 9 MBA/MA centrai nieko nekeis, įdiegę naująją įrangą, mes surinksime virš 90 proc. iš mišrių atliekų srauto visoje šalyje atskiriamo stiklo“, – sako A. Blazgys.
A. Blazgys džiaugiasi ir dar viena technologine naujove: „Naujoji įranga leis ne tik išrinkti stiklą iš mišrių atliekų, bet ir surūšiuos atrinkto stiklo duženas pagal spalvas ir dydį.“
UAB „Energesman“ vadovas pažymi ne tik technologinių inovacijų poveikį, bet ir besiplečiančias bendradarbiavimo galimybes.
„Anksčiau mūsų surinktas stiklas iškeliaudavo perdirbimui į Lenkiją, o dabar jis liks Lietuvoje. Atnaujinome bendradarbiavimą su „Kauno stiklu“, kuris iš mūsų žaliavos gamina stiklo tarą“, – apie žiedinės ekonomikos principų taikymą praktikoje pasakoja A. Blazgys.