Apie tai, kuo gyvena šiandien, tapti „Metų Vyru“ kandidatuojantis P. Šiaučiūnas sutiko pasidalinti interviu.
– Sakote, kad nepelnytai esate nominuotas Versliausiųjų kategorijoje, bet juk turite didžiulį ūkį?
– Taip, aš ūkininkas, bet ne verslininkas. Aš į savo ūkį žiūriu ne kaip į verslą. Mano gyvenimo siekis yra ūkininkauti neverslaujant. Jeigu esi verslininkas, tai žiūri, kaip gauti kuo didesnės naudos, o aš iš savo ūkio finansinės naudos nesiekiu.
– Vis dėlto ne veltui papuolėte tarp versliausių – pasigirkit, kokį ūkį valdote.
– Mano ūkis apima apie 250 ha ir apie 400 avių.
– Kuklinatės, tačiau tai juk gana stambus ūkis. Kodėl vis dėlto manote, kad jums labiau tinka sportiškiausio, o ne versliausio etiketė?
– Domiuosi ir užsiimu labai įvairiu sportu, aš visą gyvenimą ką nors sportuoju. Pirmiausia tai dalyvauju ralyje. Žinoma, aš dar nesu Žala, dar iki jo neužaugau, bet tai man labai patinka. Taip pat minu dviratį, patinka vandenlentės, slidės, motociklai.
– Bet jums tai nėra tik mėgėjiški užsiėmimai? Tam skiriate iš tiesų nemažai laiko?
– Jei tik galėčiau, skirčiau dar daugiau. Bet taip, aš į viską, ko imuosi, žiūriu truputį aukščiau nei viduriukas. Viską, ką darau, man automatiškai pavyksta ir be didelių pastangų, tad kodėl dar ir nepasistengus ir nepasiekus kažko daugiau? Dėl to ir į įrangą, kitus reikalingus dalykus investuoju. Jei dviratis bus geras, tai pridės 20 proc. pasiekimų. Stengiuosi klaidų nedaryti. Pavyzdžiui, jei nusipirksi prastą dviratį, paskui greičiausiai norėsis vidutinio, o galiausiai vis tiek teks pirkti profesionalų. Tai kam to reikia? Jau geriau iškart rinktis gerą.
– Ar visur gyvenime tuo vadovaujatės?
– Stengiuosi, kiek galima. Ir ūkyje tas pats. Bet tą supratau tik patyręs savo kailiu. Pirmą traktorių nusipirkau prastą, antrą – jau vidutinį, o trečią gavau pirkti jau „John Deere“. O būčiau juk galėjęs sutaupyti ne tik laiko ir pinigų, bet ir daug nervų.
– Jauni žmonės dažniausiai palieka kaimą, nes jame jiems trūksta pramogų, bendraamžių draugijos. Nenorėtumėte gyventi mieste?
– Niekada. Žmonės man patinka, tačiau ne visų jų man reikia šalia. Visada buvau aktyviai bendraujantis, bendruomeniškas, tačiau pailsau būti apgaudinėjamas. Dabar save laikau visišku vienišiumi, žmonių man netrūksta, man gerai vienam. Kuo labiau pažįstu žmones, kuo daugiau su jais bendrauju, tuo labiau nusiviliu. Aišku, tų gerųjų nesureikšmini, kaip kad blogus. Taip jau gyvenimas surėdytas kažkodėl.
O kalbant apie miesto gyvenimą ir ar aš norėčiau persikelti, tai ne. Dabar aš saloje statausi namuką – tai bus puikiausias įrodymas, kaip aš „noriu“ į miestą. Man geriau į mišką išvažiuoti ir nuo visko atsijungti. Aš skleidžiu žinią: grįžkit visi į kaimą, kam jūs ten mieste kankinatės? Labai visur skubate, bet pusę dienos spūstyse prasėdite. Tie, kurie gyvenate miestuose, jūs – vargšai žmonės, už ką save taip kankinate?
– Sakote, žmonių jums netrūksta, tačiau dalydamasis savo kasdienybe „YouTube“ kanale susirinkote didžiulę armiją sekėjų. Ką jums tai reiškia?
– Sekėjų skaičius man reiškia tai, kad gyvenu įdomų gyvenimą – tokį, kokio pats noriu, o tiems 63 tūkstančiams žmonių, kurie mane seka, jis taip pat įdomus.
Šiuo metu P. Šiaučiūnas „Metų Vyro“ rinkimuose pirmauja, nuo kitų kandidatų smarkiai atsiplėšęs. Kviečiame balsuoti ir siūlyti savo kandidatus ČIA.
