Studentai ir dėstytojai iš 108 šalių
Pasak universitete dirbančių specialistų, apie nuotolinių studijų organizavimą VDU buvo kalbėta dar 2013 metais, o 2018 metais universitetas priėmė sprendimą, kad visų studijų dalykų medžiaga turi egzistuoti nuotolinių studijų aplinkoje. Anot jų, taip patogiai pateikiama informacija, kas vyksta paskaitoje, kokia medžiaga naudojama, todėl per metus prie VDU nuotolinių studijų aplinkos jungiasi studentai ir dėstytojai iš 108 pasaulio šalių.
„Daugiausiai studijų medžiaga nuotoliniu būdu domisi studentai iš Skandinavijos valstybių, Airijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos. Stebint šias tendencijas, universitete buvo priimti strateginiai sprendimai, kad turi būti galimybė nuotoliu būdu gauti ne tik paties žemiausio lygio studijų medžiagą, bet ir antrojo (iš trijų) lygio studijų medžiagą. Tai reiškia, kad visų studijų programų turinys turi būti nuotolinių studijų aplinkoje. Atsižvelgiant į neužtikrintą ateities situaciją ir siekiant suteikti dar platesnes galimybes studijuoti nuotoliniu būdu (tai aktualu dirbantiems, pasaulio lietuviams), VDU rengiama nauja nuotolinių studijų strategija“, – tikina specialistai.
Galimybė lanksčioms ir atviroms studijoms
VDU Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė teigia, kad universitetas jaučiasi pasirengęs siūlyti tokias studijas, kurios leistų susitarti dėstytojams bei studentams, kiek studentas gali būti laisvas atvykti bei būti universitete. Pasak jos, susitarimas dėl studijų priklauso nuo aplinkybių, įvairių sąlygų, tokių kaip karantinas, darbo rinka, mobilumas ir kelionės.
„Universitetas pasiūlys studentams galimybę lanksčioms ir atviroms studijoms. Tai reiškia, kad studentas, pasirinkęs studijų programą, turės platesnį pasirinkimą, kaip jam studijuoti, kiek studijuoti nuotoliniu būdu, kiek studijuoti auditorijoje, kiek lanksčiai vykdyti tarpinius ir galutinius atsiskaitymus. Tai yra didelis iššūkis universitetui, bet tam jau rengiamės ne mažiau kaip dešimtmetį, jaučiamės, kad esame pasirengę“, – tikina pašnekovė.
Orientuojasi į studentų grupes
Anot A. Volungevičienės, jei studentas norės, jis galės visą laiką mokytis universiteto aplinkoje, tačiau skaitmeninė aplinka visada bus šalia. Pasak jos, studentai galės lengviau bendrauti ir bendradarbiauti, bet kada pasiekti studijų medžiagą ir atsiskaitymus nuotolinėje erdvėje.
„Kol kas pilnai parengtų studijų programų nuotolinėms studijoms neturime labai daug, tačiau siūlome visas studijų programas diskutuoti studentų grupėse, kiek jie norėtų mišriųjų nuotolinių studijų. Labiau orientuojamės ne į kiekvieną individą atskirai, bet į studentų grupes. Įstojus į tradicines studijas galima susitarti su dėstytoju, kokia dalis studijų galėtų būti auditorijoje, kokia atliekama per nuotolį“, – situaciją aiškina ji.
Studijų kaina neturėtų kisti
Pasak specialistės, studijų kaina keičiantis studijų būdui neturėtų kisti. Jos teigimu, studijos neatpigs, nes dėstytojai su studentu dirba ne mažiau, bet daugiau. A. Volungevičienė pasakoja, kad bendravimo, konsultavimo, kontakto skaitmeninėje erdvėje studentams reikia net daugiau.
„Tai yra parama studentui, personalizavimas, dažnu atveju ir individualizavimas, ko mes stengiamės vengti. Dėl įvairių priežasčių studentai prisijungia kada jiems yra patogiau, jie nori medžiagą rasti ir po paskaitos, kažko nesupranta ir nori paklausti dėstytojo. Dėstytojų krūvis tik didėja tokių studijų metu.
Taip pat kinta ir infrastruktūra, nepaisant to, kad tradicinėse auditorinėse studijose mes turime pastatus, priežiūrą ir aptarnavimą. Skaitmeninei infrastruktūrai privalome turėti įrankių įvairovę. Tai yra brangus dalykas, nei Lietuvoje, nei Europoje nesame pasirengę kalbėti apie kainą, nes nelabai įsivaizduojame, kiek iš tiesų nuotolinės studijos organizacijai kainuoja. Pasaulyje yra atvejų, kai nuotoliniu būdu dėstomi dalykai yra žymiai brangesni, ypatingai susiję su verslo studijomis“, – tikina ji.
Nuotolinio mokymosi iššūkiai buvo išspręsti
Pašnekovė pasakoja, kad karantino pradžioje studentai teigė, jog trūksta informacijos apie tai, kaip viskas toliau vyks. Anot jos, natūralu, kad pagal kiekvieno tempą, studentams pasiekti informaciją sekėsi skirtingai, bet studentų apklausa parodė, jog iššūkiai buvo išspręsti.
„Žinoma, yra dar daug iššūkių su specialiųjų poreikių studentais, stengiamės pritaikyti visas sistemas ir vaizdo konferencijas būtent jiems. Karantino patirtį vertiname teigiamai, nors „prakaitavimo” tikrai buvo daug”, – šypsosi ji.
Didelis žingsnis į priekį
Anot A. Volungevičienės, dauguma dėstytojų pradžioje nuotolinį mokymą priėmė kaip nemažą iššūkį, reikėjo tikslinti paramos sistemą dėstytojams. Jos teigimu, buvo parengta labai daug naujos metodinės medžiagos, tačiau po pirmojo mėnesio laukė atokvėpis, nes visi priėmė naują sistemą.
„Dabar didžiausi iššūkiai dėstytojams yra naudojantis technologijomis, trūksta tam tikrų techninių žinių, įrangos ar patirties. Kvalifikacijos tobulinimo veikla vis dar yra aktuali.
Aukštasis mokslas neišvengiamai kinta ir ateityje neaišku, kiek studentas bus susietas su vienu universitetu ir kiek laiko jis galės praleisti jame. Sakome, kad dauguma studentų orientuojasi į darbą, mobilumą, tarptautiškumą jau bakalauro studijose. Ši strategija yra labai didelis žingsnis į priekį, rengiantis išlaisvėjusioms studijų formoms ir tai labai stiprina universiteto kompetenciją”, – pabrėžia specialistė.
Laukia skausmingas perėjimas
Anot jos, normali universiteto praktika, kai jis gali pasiūlyti nuotolines studijas tiems studentams, kurie gyvena skirtingose šalyse, studijuoja keliuose universitetuose vienu metu. Pasak jos, tai yra rytojaus universitetas, tačiau šiai dienai Lietuvoje aukštojo mokslo sistema dar yra tam neprisitaikiusi.
„Tai bus labai skausmingas perėjimas. Bus be galo sunku pereiti nuo nuosavybės jausmo, kad šitie studentai priklauso šitam universitetui, bet ne kitam. Gyvenimas eina į priekį ir manau, kad mes labai laiku tai darome, tikiuosi, kad ir kiti universitetai prisijungs. Drąsiai galime pasakyti, kad esame pirmasis universitetas Lietuvoje, kuris pradėjo šią strategiją.
Norėčiau palinkėti visam aukštajam mokslui išlaisvėti, tapti lankstesniam ir į studento poreikius bei ateitį žiūrėti kaip į svarbesnį dalyką nei studijų programos sandara, vieta ar laikas”, – sako ji.
