2014-2015 m., kai buvo pasiekusi savo piką, ISIS įkūrė savo kalifatą, kontroliavo didelę Irako ir Sirijos dalį ir rengė mirtinus teroro išpuolius visame pasaulyje. Nuo to laiko daug kas pasikeitė, bet ISIS niekada neišnyko. Kaip portalui „Euronews“ teigė Džordžo Vašingtono universiteto Ekstremizmo programos direktorius Lorenzo Vidino, prasidėjęs karas tarp Izraelio ir „Hamas“ daug ką pakeitė, kalbant apie teroristines organizacijas. „Daugelis ekspertų mano ir baiminasi, kad įvykiai Gazoje gali sukelti naują džihadizmo bangą. Jei taip atsitiktų, neabejotina, kad ISIS norėtų ir siektų suvaidinti svarbų vaidmenį. Jie nori parodyti, kad yra vis dar svarbūs, o visos nesėkmės, kurias patyrė per pastaruosius kelerius metus, nereiškia, kad pasitraukė", – sakė A. Vidino.
Ar Europai gresia pavojus?
Pasak eksperto, baiminamasi ne tik naujų teroro atakų, bet ir to, kad teroristinės grupuotės bandys mobilizuoti žmones Europoje. „Nesvarbu, ar tai reiškia, kad bus mobilizuojami operatyvininkai, kurie jau turi atitinkamos patirties ir žinių, ar tiesiog atsitiktiniai žmonės internete, naudojant propagandą ir radikalizuojant žmones, tačiau akivaizdu, kad būtent tai ir bandoma daryti", – svarstė A. Vidino. Anot jo, socialinės įtampos ir baimės atmosferos kurstymas yra pagrindinė teroristinių grupuočių strategija.
Vis dėlto Europos nerimas dėl terorizmo yra pagrįstas realia ISIS išpuolių sugrįžimo rizika. Gruodžio 31 d. Vokietijos policija suėmė tris asmenis, kurie buvo įtariami rengę išpuolį Kelno katedroje Naujųjų metų išvakarėse. Pasak miesto policijos, įtariami užpuolikai planavo automobiliu atakuoti visame pasaulyje žinomą pastatą. Nustatyta, kad įtariamieji buvo susiję su asmeniu, kuris, kaip įtariama, turi ryšių s su ISIS. „Beveik visos grupuotės – nuo ISIS iki „Al Qaeda“ – grasino Europai dėl konflikto Gazos ruože", – portalui „Euronews“ sakė A. Vidino.
Kaip rašė CNN, po išpuolio Maskvoje Prancūzija, kurioje šiemet vyks olimpinės žaidynės, padidino terorizmo grėsmės lygį iki aukščiausio. Ministras pirmininkas Gabrielis Attalis sakė, kad kovos su terorizmu pajėgas pasirengę sustiprinti tūkstančiai karių, ir pridūrė: „Mes nuolat ruošiamės visiems scenarijams“
Panašių veiksmų ėmėsi ir Italija, kur buvo nuspręsta sustiprinti saugumą Didžiosios savaitės švenčių metu prieš Velykas. „Didžiausią dėmesį skrisime žmonių susitelkimo ir tranzito vietoms, taip pat jautriems objektams", – buvo rašoma Italijos vidaus reikalų ministerijos pareiškime.
O kaip dėl Lietuvos?
Kaip sakė, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, išpuolis Maskvoje visiems priminė, kas yra tas baisusis terorizmas. „Sėkmingas atsakas į tokius išpuolius gali būti tik visoms šalims bendradarbiaujant. Tik taip galime pastebėti terorizmo užuomazgas. Svarbu, kad prie saugumo prisidėtų ne tik už tai atsakingos organizacijos, bet ir kiekvienas iš mūsų: aš, jūs. Jei pamatote kažką savo kaimynystėje, gatvėje, grįžtate namo ir jei niekam nieko nepasakysite, o sėdėsite išsigandę, tai blogiausia, ką galite padaryti. Visos tarnybos pabrėžia, jei kažką pastebite, praneškite, informuokite, nebijokite, geriau tai būna netikras aliarmas, bet praneškite“, – sakė pašnekovas.
Tiesioginės terorizmo grėsmės Lietuvoje šiandien jis nemato, bet, anot jo, grėsmė Lietuvoje kyla iš kitos pusės. „Didžiausią grėsmę pas mus kelia Rusija, Putino režimas ir iš jo ateinantis blogis. Bet kokiame grėsmių kontekste dažnai pas mus dar išlikęs toks postsovietinis mąstymas – visi tikisi, kad kažkas, kažkokia mistinė valstybės galva, institucijos už juos padarys. Jos tiek stiprios, kiek nedaloma visuomenės dalis. Pilietis yra ne tik paso nešiotojas, bet jis turi būti ir aktyvus, ir budrus. Jei matau, kad kažkas blogai, atitinkamai informuoju atsakingas tarnybas. Tas pats ir dėl terorizmo, nors pasikartosiu, kad jo grėsmės kol kas mūsų šalyje nematau“, – teigė G. Bagdonas.
Paklaustas apie Maskvoje įvykusį teroristinį aktą, ekspertas sakė, kad didelė tikimybė, kad tokie įvykiai Rusijoje gali pasikartoti. „Jei kalbėsime apie Maskvoje įvykusį teroristinį aktą, dabar Putino aplinka bando kaltinti Vakarus, Ukrainą, Ameriką ir visus, ką tik nori. Neabejoju, kad ir daugiau tų išpuolių Maskvoje gali būti. ISIS kone „įsižeidę“, kad atima iš jų šlovę ir permeta kažkam kitam. O jei rimtai, ir NATO, ir ES kontekste niekas neteigia, kad ta terorizmo grėsmė absoliučiai išnyko. Ji yra. Visai atsipalaiduoti nereikia, bet čia tikrai nėra prioritetinė grėsmė. Jei į terorizmo sąvoką įtrauksime iš Rusijos kylančius pavojus, hibridines atakas, žalių žmogeliukų grėsmę, tai jų tikimybė yra daug didesnė. Kita vertus, tikiu mūsų tarnybomis, kad jos visa tai kontroliuoja“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, prisiminus teroristinį išpuolį Maskvoje, Kremliaus režimas kovo 7 d. buvo apie jį įspėtas. „Kaip kad buvo JAV įspėtas ir Iranas apie išpuolį sausio mėnesį, kurio metu žuvo 84 žmonės. Tiek Kremlius, tiek Iranas į įspėjimus nekreipė dėmesio, to rezultatai – akivaizdūs. Reikia suprasti, kad informacija apie brutalų terorizmą amerikiečiai ir Vakarų šalys dalijasi net ir su terorizmą remiančiomis šalimis. Kad ir kaip paradoksalu bebūtų. O grįžtant prie mūsų Vakarų šalių, informacijos rinkimas ir dalijimasis vyksta pilnu pajėgumu, bet, be abejo, nereikia atsipalaiduoti ir patiems piliečiams. Nes valstybė yra tiek stipri, kiek stiprus kiekvienas dalyvis joje, kiek stengiasi prisidėti“, – teigė pašnekovas.