Pasak pilietiškos iniciatyvos „4 procentai“ autorių, vis garsiau kalbama apie Rusijos galimybes per artimiausius 3–5 metus imtis priešiškų veiksmų prieš NATO. Pirmiausia – prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Kol Lietuvos politikų susitarimas dėl investicijų į gynybą stringa, priešas vis labiau ginkluojasi.
Iniciatyva siekiama, kad Lietuvos politikai kuo greičiau susitartų ne dėl 3, o dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo. Iniciatyvą palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų.
Iniciatyvą pradėjo Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Prie jos kasdien prisideda vis daugiau šalies saugumui neabejingų verslų ir organizacijų.
Pasak ekonomisto T. Povilausko, 4 proc. nuo BVP krašto apsaugai, kurį siūlo verslas, yra stipresnis pokytis, ir būtų daug labiau juntamas. Jeigu šiais metais biudžetas yra 75 milijardai eurų, tai apytiksliai krašto apsaugai galima būtų skirti 1,2 milijardo eurų.
„Lenkija jau dabar iš esmės priartėjusi prie 4 proc. nuo BVP pagal krašto apsaugos finansavimo dydį. Pirmaujanti šalis tai padarė didindama šalies deficitą. Skolinimosi kelias irgi įmanomas, bet mes visi sutariame, kad jis nėra mūsų. Taip – trumpu laikotarpiu jis įmanomas, ką ir matome šiuo pavyzdžiu, bet mes norime eiti stabilesniu keliu.
Jeigu norime turėti tuos 1,2 milijardo eurų kitais ar dar kitais metais savo krašto gynybai, vadinasi, turime keisti, didinti pagrindinius mokesčių tarifus, beje, nebus taip, kad padidinsime vieną mokesčių tarifą ir to užteks. Reikės reaguoti ir į PVM, ir į pelno mokesčio tarifų didinimus, galbūt visa tai sujungti su nekilnojamojo turto, gyventojų pajamų mokesčiais.
PVM tarifą reiktų didinti 2 procentiniais punktais, o pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 20 proc. Tai yra pavyzdys, iš kur galima gauti pinigų“, – sako ekonomistas.
Labiausiai tikėtinas – 2 variantas
Praėjusį mėnesį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai (3 proc. nuo BVP) pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia, kad būtų galima papildomai finansuoti Lietuvos krašto apsaugą.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį.
„Pirmasis variantas svarstytinas ir jis yra tęsinys to, ko praėjusiais metais nepadarė valdančioji koalicija. Nors buvo pasiūlymų iš Finansų ministerijos, Seimas jiems nepritarė. Buvo kalbama, kad maksimaliai padidinsime MPT, kuris ir padidėjo 20 proc. Ir nors dalis buvo padaryta, bet turėjo būti įvykdyta pakeitimų ir apmokestinant individualiąją veiklą. To nebuvo. Šiuo atveju pasiūlymas yra logiškas ir reikštų savarankišką veiklą vykdančių asmenų didesnį apmokestinimą. Situacija tokia, kad efektyvusis tarifas, kuris sumokamas nuo gaunamų pajamų, santykinai labai žemas“, – pastebi T. Povilauskas.
Į klausimą, ar gali būti pasirinktas šis variantas, ekonomistas atsako nemanantis, kad būtų priimtas toks, kaip dabar pasiūlytas, nes jį reikia kombinuoti su kažkuo patikimesniu: šie sprendimai ir jų įgyvendinimas užtruktų – dažnu atveju mokesčiai sumokami tik pateikus metines deklaracijas, tad tai nėra greitas būdas. Pasiūlymas logiškas, bet efektas nebūtų toks greitas.
Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
„Manau, kad antrojo siūlymo patvirtinimo tikimybė yra didžiausia. Siūlymas gali būti aplipdytas dar kitomis dalimis, norint išgauti greičiausią efektą. 1 proc. tarifo ir pelno mokesčio padidinimas – greičiausios pajamos, mažiausiai painiavos. Galima būtų sutikti su premjere, kad, priėmus tokį sprendimą, reiktų kovoti mažiausiai 20 mūšių su skirtingų interesų grupėmis. Jeigu būtų keičiamas PVM tarifas ir didinamas pelno mokestis, privaloma peržiūrėti mokesčių lengvatas ir padaryti tai, kas nebuvo padaryta praėjusiais metais“, – sako T. Povilauskas.
„Jis įmanomas, bet matyčiau per didelę proporciją iš verslo ir mažesnę, kalbant apie gyventojus. Krašto apsauga susijusi su gyventojų gynimu. Mes turime ginti save patys. Šis variantas galbūt tikėtinas, bet klausimas, kiek jis realus. Akivaizdu, kad tai būtų mažesnių ar vidutinių įmonių pajamų sąskaita“, – mano T. Povilauskas.
Ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai; ekonomisto manymu, tai mažiausiai tikėtinas scenarijus: „Sunku suprasti, kodėl savivaldybės turėtų prisidėti, nors jos ir išleidžia pinigų gyventojų gyvenimo sąlygoms gerinti. <...> bet kuriuo atveju tarifas bus didinamas, tik klausimas – kiek. Jis kartojamas visuose pasiūlymų variantuose. Bet mintis atimi pinigus iš savivaldybių, dažnu atveju iš mažųjų, skamba nelabai gerai. Nors savivaldybės turi rūpintis savo žmonėmis, jos kartu turi būti nepriklausomos nuo tokių dalykų.“
Į klausimą, kas realiai atsitiktų, jei būtų pasirinktas antrasis variantas, T. Povilauskas atsako, kad situacijos tai labai nepakeis: „Prekių pabrangimas 1 proc. didelės įtakos nepadaro nei gyventojų vartojimui, nei jų gerovei. Žinoma, vartojimas, ypač prieš patvirtinant tokį sprendimą, dažniausiai būna didesnis, nors tai ir nėra žymus padidinimas. Žmonės dažnai prisiperka prekių pakeliant kainas, tada vartojimas nukrenta. Kol naudojamos nupirktos prekės, sumažėja ir PVM surinkimas. Bet kadangi šiuo atveju yra vienas procentinis punktas visoms prekėms ir paslaugoms, tai nesinorėtų, kad tai būtų labai išpūsta, kuomet dalis opozicijos ir Prezidentas gąsdina, jog bus negerai. Ekonomika nesugrius ir nieko labai stipriai neigiamo nebus. Nemanau, kad reikia gąsdinti gyventojus ir kalbėti apie labai dideles rizikas ekonomikai, jog ji stipriai susitrauks.
Taip, didesnių pokyčių būtų, jeigu reiktų padidinti krašto apsaugos finansavimą iš mokestinių sprendimų iki 4 proc. nuo BVP, tada jau PVM būtų 2 procentais didinamas, pelno mokestis – iki 20 procentų. Tokie pokyčiai būtų didesni, jie labiau paveiktų ir mokesčių surinkimą, ir patį vartojimą, bet kalbant apie 1 proc. PVM ir pelno mokesčio padidinimą nepamatytume jokių didelių neigiamų pokyčių ekonomikoje.“
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad iniciatyvą „4 procentai“ palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, jog šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų.