Negalime gyventi nei nuolatinėje laimėje, nei nuolatiniame skausme
„Žmonėms labai patogu viską suvesti į margučius, zuikučius, velykinius patiekalus, taip į antrą planą nustumiant kertinius dalykus, tai yra prisikėlimo įvykį, kančias. Gal taip yra todėl, kad šiame pozityvumo amžiuje mums vis dar nėra patogu kalbėti apie tuos dalykus, kurie yra mūsų gyvenimo dalis – skausmo valandos.
Mes dažnai ieškome tik teigiamų emocijų, tik laimingų akimirkų, vaikomės kultų, norime gyventi nuolatinėj apsupty gėrio, grožio, šypsenų. Bet juk iš tikrųjų taip nėra – žmogaus gyvenime yra ir sunkumų, ir skausmo, ir nerimo, ir baimių, ir liūdesio. Mes negalime gyventi nuolatiniame džiaugsme, pakilime ar laimėje. Išgyvename neviltį, netektį, savo ligą ar artimo žmogaus silpnumą. Tai yra žmogiška ir gyvenimiška, kad šalia daug kitų emocijų, bet kurias šiais laimės laikais norime nustumti į šoną, lyg būtų blogai, negerai ar netinkama tokias jausti. Bet juk vis tiek jaučiame, tik būna, kad dar sunkiau. Tuomet grimstame į neviltį, kai atrodo nėra išeities, kai atrodo, kad tai niekada nesibaigs ir kai nusvyra rankos“, – pastebi kunigas.
Pasak B. Lyrio, išaušęs Šventų Velykų rytas mums visiems yra viltis tikrovė, leidžianti eiti toliau, nepaisant sunkumų, suprantant, kad tai yra buvimo žmogumi sąlyga: „Žvelgiant į kryžių, matyti ne tik skausmą, kuris yra stotelė, bet ir pamatyti viltį bei šviesą, leisti sau pajausti Dievo meilę, leisti jai mus prikelti, padėti mums gyti. Nesitęs ta juoda valanda amžinai, kai nuolat kentėsime, kažko nesuprasime, blaškysimės, blogai jausimės. Visada einame į šviesą, visi savo keliu, bet einame“.
Kunigas sako, kad mes švenčiame Velykų rytą pirmiausiai kaip Kristaus prisikėlimo šviesą. Esminis dalykas yra suprasti kiekvienam žmogui, kad mūsų gyvenimas nėra tik čia, jis nėra ribotas: „Mūsų ateitis nėra kapo duobė, bet visi turime ateitį, galime būti prikelti kartu su Jėzumi, kuris neprisikėlė tam, kad savo mokinius pagąsdintų. Švęsdami Velykų rytą, ateidami į šventas mišias taip pat esame tie mokiniai, kuriems Jėzus parodo prikeltas rankas. Jis mums visiems parodo mūsų ateitį, prisikėlimo viltį, kurios galbūt ne visada galime susikurti, kaip žmonės, bet Velykų rytą ją mums Dievas gali padėti sukurti, atkurti, padovanoti. Mes turime ją priimti ne todėl, kad nesame tobuli, neklystantys ar nedarome nuodėmių, bet todėl, kad esame jam atviri“.
Antrąjį Velykų rytą, pasak kunigo, reiktų atsikelti su padėka, kad esame apimti Dievo meilės, gyventi jo šviesoje, kad nors ir nesame tobulas, nes tokių nėra, bet Dievas mus nuskaidrino savo šviesa ir kaip įmanoma ne tik sau daugiau pasisemti tos jėgos, bet kad ir kiti žmonės per mūsų viltį pajustų šviesą.
Turėkime vilties ne tik patys, bet ir palaikyme kitus
„Mes ne vienerius metus gyvename ekspertų ir kritikų visuomenėje, lydimi pandemijos, karo ir su visu tuo susijusių dalykų apsupti. Tai yra sudėtingas metas, lydimas ne tik pašalinių veiksnių, bet ir mūsų kintančių jausmų, emocijų, kasdienės būsenos kaitos.
Norėčiau palinkėti kiekvienam skaitančiam, kad vieni kitiems rastume palaikymo žodžius, pabūtume kartu, gyventume taip, kad Dievas liestų ne tik mus, bet ir mes kitus žmones. Tai reiškia, kad čia ir dabar ieškotume ne kažkokių suklupimo dalykų vienas kito gyvenime, o būtent palaikytume, pakeltume, ištiestume ranką, padėtume rasti išeitį. Padėkime sutikti kasdienybėje kiekvieną dieną šalia esantiems žmonėms, darbo kolegoms, kaimynams, sutuoktiniui, mamai ar tėveliui, broliui ar sesei. Tai yra dieviška.
Nereikia barti, bet reikia ieškoti išeičių ir Velykas paversti savo gyvenimo tikrove ta prasme, kad mes mažiau kritikuotume, mažiau ginčytumėmės, mažiau ekspertuotume vieni kitus, bet sutikę tą šviesą priimtume ją ir suprastume, kad Dievas mus myli be jokių sąlygų. Ir kad mes patys rastume būdų, kaip pakelti vieni kitus, kad ryški Velykų šviesa per mūsų žodžius, veiksmus, maldą, sutarimą, artumą paliestų kitus žmones“, – kviečia kunigas B. Lyris.
Kunigas sako, kad tikrosios Velykos nėra apie gerą emociją ar gerą jausmą, kad tobulai jaučiuosi, bet apie tai, kaip aš leidžiu šalia manęs jaustis kitiems, prieš tai supratęs, kad Dievas man padovanojo naujo gyvenimo kokybę. Mes vis norime keisti viską nuo pirmadienio ar Naujų metų, Šventos Velykos ir jų rytas yra labai geras dalykas suprasti, kad man atleista, kad mane Dievas myli, nes juk Dievas ir meilė yra sinonimai, tad leisti sau patirti meilę, leisti Dievui mylėti ir tada artimiausiems žmonėms skleisti tai, kad Dievas ir kitus myli per mus.
„Kaip motina Teresė sako, svarbiausias žmogus yra tas, kuris šalia manęs, o svarbiausias darbas yra tas, kurį dabar turiu padaryti. Tad padėkime, palaikyme vieni kitus žodžiais, veiksmais, padrąsinkime žvilgsniu, vieni per kitus suteikime vilties, jei kas jos pritrūko. O Dievas visada šalia mūsų ir su mumis, tik mokėkime priimti jo dovanas, ir, ypatingai, svarbią Velykų dovaną – viltį, kuri yra visa ko pagrindas. Šviesių Šv. Velykų“, – nuoširdžiai sveikina visus Šv. Velykų rytą su nauja viltimi ir šviesa kunigas B. Lyris.
