Dekoracija iš gintaro būtų labai brangi
G. Jazdauskienė sako, kad savo namus mėgsta puošti įvairių švenčių, taip pat ir metų laikų proga, tad ir Velykos – ne išimtis. Jau keletą metų artėjant šiai pavasario šventei moteris namus dekoruoja pačios pasigamintais „gintariniais“ margučiais:
„Velykų proga savo gaminamais kiaušiniais puošiu dabar labai populiarias lazdynų krūmų šakas, jos tokios išsiraičiusios, prie jų labai dera tie kiaušiniai. Spalvos – žemiškos, neutralios, veikia raminamai, be to, jas labai paprasta pritaikyti interjere.“
Kalbėdama apie savo gaminamus „gintarinius“ kiaušinius, pašnekovė užsimena, kad tam, jog perprastų techniką ir išgautų gintaro imitaciją, daug laiko teko skirti paieškoms internete ir eksperimentams.
„Gintaras nėra pigus, tad iš jo gaminti kiaušinius turbūt kainuotų beprotiškus pinigus. Kadangi pati užsiimu menu, pradėjau ieškoti, kaip pigiau išgauti gintaro imitaciją. Iš užsienio siunčiausi priemones, nes Lietuvoje labai mažas jų pasirinkimas, žiūrėjau daug visokių vaizdo įrašų, daug eksperimentavau, kol galų gale pavyko išgauti kažką, primenantį gintarą. Ir tikrai žmonės iš pirmo žvilgsnio pamatę tuos darbus mano, kad čia – gintaras“, – pasakoja G. Jazdauskienė.
Gamybos procesas – ilgas ir sudėtingas
Pašnekovės teigimu, visas „gintarinio“ margučio gaminimo procesas yra gana ilgas ir sudėtingas, trunka iki savaitės. „Nes svarbu, kad gerai išdžiūtų medžiagos. Vasarą šis procesas yra kiek greitesnis, šaltuoju metų laiku – ilgesnis.
Kad išgaučiau gintaro imitaciją, naudoju gelinę pastą, kurią maišau su akriliniu laku, šiek tiek grunto ir milteliais. Užmaišius mišinį reikia žiūrėti, kad masė būtų pakankamai klampi, bet ir staigiai nestingtų, tuomet į akrilinę kiaušinio formą įlieti tą masę ir laukti, kol sustings. Jai stingstant reikia barstyti aukso folijos blizgučius, o, kai masė sustingsta, – dažais ir rašalu, pasitelkus kempinėles, bandyti išgauti gintaro spalvas.
Tiesa, nors darbai ir atrodo labai panašūs, praktiškai neįmanoma gauti vienodo rezultato, visi jie visada išeina šiek tiek skirtingi“, – pasakoja G. Jazdauskienė ir priduria, kad, tiems, kurie sumanytų tokių kiaušinių pasigaminti patys, patartų naudoti respiratorių ir dirbti prie atviro lango, o dar geriau – lauke.
Dažnai kiaušiniai, taip pat ir „gintarinės“ širdelės, kurias G. Jazdauskienė gamina daugeliui progų, papuošiami užrašu: „Pastebėjau, kad žmonėms labai patinka užrašai, ypač, kai kalbame apie rankų darbo gaminius, dažnas nori, kad jie būtų kaip nors personalizuoti. Užsienyje gyvenantys lietuviai ar tos šalies gyventojai irgi labai nori užrašų ir būtent tos šalies kalba.“
Pomėgis tapo pagrindine veikla
Be „gintarinių“ dirbinių, G. Jazdauskienė Velykoms dar siuva personalizuotus aksominius zuikio maišelius-kiaušinių krepšelius: „Tai labai populiaru Amerikoje, ten kiekvienas vaikas turi savo velykinį zuikio krepšelį, o Velykų rytą ieško visur išslapstytų kiaušinių ir varžosi, kieno krepšelyje jų atsiras daugiau.“
Moteris taip pat užsiima dekupažu, lipdo iš polimerinio molio, tapo. Kaip pasakoja pašnekovė, visos šios meninės veiklos buvo jos pomėgis, kuris vėliau virto pagrindiniu darbu:
„Viskas prasidėjo nuo dekupažo ir prisiminimo dėžučių vaikams. Vėliau susipažinau su moliu ir pradėjau lipdyti keramikos dirbinius, taip pat ir iš polimerinio molio. Prisijungė tapyba, lieju akvarelę, tapau paveikslus. Buvo etapas, kai buvau pasinėrusi į puodelių gamybą, bet beprotiškai daug laiko atima padaryti vieną gaminį, o Lietuvoje nėra taip populiaru vertinti rankų darbą kaip užsienyje. Bet po truputį žmonės keičia požiūrį.
Dešimt metų dirbau biudžetinėje įstaigoje ir stengiausi visa tai suderinti. Bet, kad ir kur eidavau, kad ir ką darydavau, visada labai traukdavo prie meno. Dabar visą širdį atiduodu savo meninei veiklai, iš jos ir gyvenu.“
Paklausa išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje
Pašnekovė sako, kad jos „gintarinių“ kiaušinių ir širdelių paklausa per tuos kelerius metus Lietuvoje išaugo, juos taip pat pamėgo ir užsienyje gyvenantys tautiečiai bei kitų šalių gyventojai: „Juos ypač pamėgo norvegai, daug jų į Norvegiją esu ir pati išvežusi, ir išsiuntusi.“ Taip pat moteris užmezgė ryšius su kitų šalių butikais, kuriuose galima rasti jos darbų.
Paklausta, ar prieš šventes viską suspėja, G. Jazdauskienė šypsodamasi sako, kad jau pasimokė, jog reikia būti pasiruošus iš anksto:
„Pastebiu, kad žmonės vis labiau ima norėti puošti namus, anksčiau tai nebuvo populiaru ir velykinių dekoracijų ne kaži ką galėdavai įsigyti. O dabar žmonės nori jaukumo, susikurti nuotaiką. Nors šventėms ruoštis laiko yra, bet pas mus populiaru kreiptis paskutinę minutę. Taigi, kad nereikėtų apgailestauti, jog negalėsiu pagelbėti, išmokau, kad kiaušinių reikia būti prisigaminus iš anksto.“
