„Praktika pirmaisiais studijų metais man padėjo pasirinkti. Jei būčiau atėjusi dirbti į mokyklą jau po studijų ir pamačiusi, kad, tarkime, man visai nepatinka vaikai, jie erzina, tai būtų truputį per vėlu“, – ankstyva praktikos galimybe studijų metu džiaugėsi mergina.
VDU Švietimo akademijoje studentai su mokytojo virtuve gali susipažinti jau nuo pat pirmojo kurso. To naudą mato ir akademijos profesorė Daiva Jakavonytė–Staškuvienė.
Ne visi po praktikos tęsia studijas
„Studentai nuo pirmo kurso gali stebėti ir matyti, kaip yra pasikeitusi mokykla ir ugdymo padėtis nuo to, kai jie kažkada buvo mokiniai, kaip viskas vyksta dabar. Atsižvelgę į visas situacijas, jie gali mąstyti ir apie save: ar jie norės dirbti mokytojais. Be to, praktika suteikia supratimą, kaip praktiškai pritaikomos žinios“, – kalbėjo ji.
Kad ankstyva praktika padeda studentams suprasti, ar sėdi savo rogėse, pripažįsta ir F. Bagdonaitė.
Mergina pasakoja, kad tarp jos kurso draugų buvo ir tokių, kurie po pirmos praktikos nusprendė nebetęsti studijų šioje srityje.
„Buvo merginų, kurios nuėjusios į praktiką pamatė, kad tai joms visiškai netinka ir mokykla yra ne tai, ko jos nori, – prisimena pašnekovė. – O aš, nuėjusi į praktiką, jau žinojau, ko noriu, o dabar to noriu dar labiau. Sėdžiu pamokose ir galvoju, kaip aš noriu eiti į savo klasę, kaip noriu dirbti“.
F. Bagdonaitei itin patiko jos trečiame kurse atlikta praktika Vilniaus Maironio progimnazijoje.
Profesorė D. Jakavonytė–Staškuvienė pastebėjo, kad pedagogais būti Švietimo akademijoje mokomi studentai ypač laukiami mokyklų. Itin greit juos išgraibsto didžiųjų miestų švietimo įstaigos, kur ypač jaučiamas pradinių klasių mokytojų trūkumas.
„Universitetas visuomet stengiasi atsižvelgti į pedagogų ir mokyklų administracijos lūkesčius, juolab, kad tokių studentų, kaip Fausta, yra be galo daug: motyvuotų, turinčių aukštus akademinius gebėjimus. Trečiame kurse jie jau būna turėję praktiškai didžiosios dalies dalykų didaktikas. Jau antrame kurse mokomasi, kaip dirbti mokykloje, o trečiame dar prisideda kelios didaktikos, tačiau jau trečiame kurse studentai turi daug praktinių gebėjimų“, – tvirtina profesorė.
Pirmoji praktika stebint
Ketvirtieji studijų metai daugiausiai skirti tyrimo mokslinei veiklai ir bakalauro darbo rašymui. Paskutiniais metais daugiau orientuojamasi į akademinius dalykus.
„Buvimas praktikose nuo pirmo kurso studentams leidžia suprasti, kokia mokykla šiandien, kokia jose situacija“, – prideda pašnekovė.
Kaip jau minėta, atnaujintoje VDU pradinio ugdymo ir užsienio kalbos studijų programoje studentai jau pirmame kurse eina į mokyklas ir stebi, kaip jose vyksta darbas.
Tokią stebimąją praktiką turėjo ir F. Bagdonaitė.
„Nevedžiau jokių pamokų. Tiesiog vieną kartą per savaitę ateidavau ir stebėdavau, kaip vyksta pamokos. Galėdavau ir prisidėti, ir prieiti iš arčiau pamatyti, kaip vyksta ugdymo procesas“, – prisimena VDU studentė.
Pati mergina pradinių klasių mokytojos studijų keliu pasuko ne iš karto po mokyklos. F. Bagdonaitė, baigusi mokyklą, turėjo dvejų metų pertrauką.
„Galvojau apie pedagogiką, galvojau apie pradines klases, istoriją ir geografiją, bet pasilikau ties pradinėmis klasėmis. Pagalvojau, kad studijos nebus sunkios, juk lyg viską jau ir žinai, viską išmokęs, bet, kai pradėjau studijuoti, supratau, kad čia viskas visai iš kitos pusės. Supratau, kad negaliu naudotis ta patirtimi, kurią turiu iš savo mokyklos laikų“, – šypsosi būsima pradinių klasių mokytoja.
Studijų aplinkos modernizavimą ir pritaikymą praktiniam mokymui, rinkos poreikius atitinkančio mokymosi proceso skatinimą, socialinių partnerių įtraukimą į studijų praktikų organizavimą remia ES fondų finansuojamos priemonės.
