Tiesa, ne visuomet sąžiningai elgiasi ir programėlių kūrėjai, už savo kūrinius prašydami neadekvačiai daug asmeninės informacijos.
Asmeniniai duomenys nerūpi
Kaune vykusioje „Switch“ konferencijoje vyko diskusija „Duomenų ekonomikos iškilimas: ar duomenų saugumas yra kliūtis inovacijoms?“.
Jos metu savo pastebėjimus išsakė tokių kompanijų, kaip „Facebook“ ir „Google“ atstovai.
„Aš manau, kad žmonėms nelabai rūpi jų asmeninių duomenų apsauga ir kaip jie naudojami. Tai yra didelė problema ir šiuo klausimu mes dar esame labai netoli pažengę“, - teigė „Google“ Centrinės ir Rytų Europos ryšių su vyriausybėmis vadovė Marta Poslad.
„Mes galėtume apklausti žmones ir aš esu tikras, kad dauguma žmonių visiškai nesirūpina savo asmens duomenų apsauga“, - konstatuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka.
Asmeniniai duomenys naudojami praktiškai visose programėlėse – nuo apsipirkimo internetu iki eilinių žaidimų. Ar asmeniniai duomenys būtų saugesni, jei veiktų vienas didžiulis internetinis turgus?
Be jokios abejonės, ši idėja dėl eilės priežasčių, tokių kaip konkurencija ir laisva rinka, skamba utopiškai.
Asmeninė informacija – asmeninė apsauga
Kaip priversti žmonės atidžiau skaityti sąlygas, su kuriomis net neskaitydami sutinka?
„Yra tik vienintelis variantas. Būtent nuo mažų dienų reikia tai skiepyti. Aš manau, kito kelio nėra – to reikia mokyti jau šeimoje, nes vėliau bet kokių taisyklių primetimas yra beprasmis“, - teigia M. Civilka.
Diskusijoje kalbėję specialistai sutinka, kad žmonės patys turėtų labiau rūpintis savo duomenų apsauga, tačiau patogiau ir greičiau to tiesiog nedaryti. Tai yra didelė problema.
„Dabar yra tokia situacija, kad žmonės įpratę už dyką gauti įvairias programėles, patogiai gauti tam tikras paslaugas ir niekas per daug nesirūpina, ką už tai atiduoda. Na, jei reikia lokacijos duomenų tai gerai. Jei reikia pasiekti nuotraukas – jokių problemų. Koks tipinis žmogaus atsakymas? Jis net nesigilina ir neskaito – jam tiesiog reikia programėlės“, - sako M. Civilka.
Tačiau edukacija yra ne vienintelė spraga. Specialistas mano, kad ir verslininkai šiuo atveju elgiasi nesąžiningai, nes vartotojas tiesiog neturi galimybės rinktis.
„Vaizdžiai kalbant, išeitis būtų pančių uždėjimas verslininkams. Verslas privalėtų duoti paslaugą priklausomai nuo to, su kokiu privačių duomenų teikimu žmogus sutinka. Dabar pasirinkimas yra tik toks: sutinki arba ne. Nesutinki – tai tavo problemos ir programėlės negauni. Jei sutinki – viskas OK. Tačiau nėra tarpinio varianto. Galbūt aš sutinku dalintis savo kontaktais, tačiau aš nenoriu, kad programėlė pasiektų mano nuotraukas, mano video, mano paštą. Jei būtų tokia galimybė, vartotojas gautų tokią programėlės versiją, kiek leido asmeninių duomenų naudoti. Štai ir viskas“, - konstatuoja teisininkas.
M. Civilka pastebi, kad kai kurios šalys kur kas labiau rūpinasi asmens duomenų apsauga. Pirmiausia žvilgsnis krypsta į Skandinaviją.
„Tai žmogaus orumo formavimas. Tarkime, Švedija. Kodėl būtent ten keliama daugiausiai bylų dėl privatumo Europos teisingumo teismui? Dėl to, kad ten žmonėms natūraliai, o ne pagal taisykles ir įstatymus, tai yra svarbu. Jei visiškai paprastai kalbant, tai žmogaus teisė į privatumą yra pamatinė visų kitų teisių prielaida. Tai savigarbos esminis elementas. Kuo mažiau turi privatumo, kuo mažiau tikiesi slaptumo, tai tuo mažiau kontroliuoji savo asmens tapatybės vystymąsi. Tada ilgainiui žmogus netenka savo tapatybės. Bet jam dažniausiai tai nerūpi, nes tai yra greita ir patogu“, - teigia teisininkas.
