Darbo užmokestis – pagrindinė konfliktų su darbdaviu priežastis
Ginčai, susiję su darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu, nagrinėjami darbo ginčų komisijoje (DGK), veikiančioje prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI). Pasak VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus, DGK per 2023 m. gavo 7427 prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Paprastai viename prašyme DGK yra keliami keli skirtingi reikalavimai, pvz. pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį.
„Absoliuti dauguma, apie 74 proc. reikalavimų buvo iškelta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų, gauti 11702 reikalavimai dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Reikalavimų skaičiai dėl neišmokamo atlyginimo stabiliai sudaro didžiausią skundų dalį, pvz. 2022 m. tokių skundų buvo 75 proc. Todėl nuo pat DGK įsteigimo prieš 11 metų kreipimaisi dėl neišmokėtų atlyginimų ar kitokių išmokų kasmet sudaro didžiausią visų prašymų dalį. Galima daryti aiškią išvadą, kad būtent dėl darbo užmokesčio darbuotojai yra labiausiai linkę ginti savo galimai pažeistas teises.“, – tikina Š. Orlavičius.
Anot VDI kanclerio, tai, kad prašymų išnagrinėti darbo ginčą, įskaitant ir ginčus dėl darbo užmokesčio mokėjimo, nemažėja, gali lemti įvairios priežastys – tiek vis didesnis darbo ginčų komisijų instituto žinomumas, augantis darbo teisių supratimas, skatinantis kreiptis ir ginti pažeistas teises, tiek ir įvairūs ekonominiai, finansiniai pokyčiai šalyje, darbdavių piktnaudžiavimas stipresniosios šalies padėtimi ir t.t.
Kada priklauso netesybos, o kada delspinigiai
Š. Orlavičiaus teigimu, vykdant darbo santykius, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį.
„Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, nebent būtų susitarta kitaip. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys iš anksto darbo sutartyje sulygsta, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas. Tokiu atveju, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju jo paskutinę darbo santykių dieną (nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip), darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą“, – apie darbuotojo teises kalba Š. Orlavičius.
Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, turi būti išmokami delspinigiai ar netesybos. Kuomet vėluojama sumokėti darbo užmokestį dar dirbančiam darbuotojui, jam išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Š. Orlavičiaus teigimu, šiuo metu patvirtintas delspinigių dydis yra 0,1 proc., jie pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai darbo užmokestis ar kitos išmokos turėjo būti sumokėtos.
Galima nutraukti sutartį ir darbovietę palikti po 5 darbo dienų
„Kai pasibaigia darbo santykiai, darbdavys neturi teisės vienašališkai nuspręsti neišmokėti darbuotojui darbo užmokesčio ir kitų išmokų, tokio sprendimo pasekmė – netesybos, kurios mokamos darbuotojui. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jei darbdavys savanoriškai neišmoka netesybų, darbuotojas turi teisę kreiptis į DGK su reikalavimu priteisti ir neišmokėtą darbo užmokestį, ir netesybas“, – akcentuoja kancleris.
Tuo tarpu atvejais, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas jam priklausantis darbo užmokestis, mėnesinė alga, Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nutraukus darbo sutartį pagal 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Svarbu kreiptis laiku: trijų mėnesių riba
Kas gresia darbdaviui, kuris ne vieną sykį, o pakartotinai ir tendencingai nesilaiko užmokesčio išmokėjimo terminų? Galiausiai, ar su vėlavimu išmokėti atlyginimą ateinančios nuobaudos yra pakankamos, kad vėlavimas būtų iš tiesų užkardytas ir netaptų atsikartojančiu „ritualu“?
Š. Orlavičiaus teigimu, atsiskaityti su darbuotoju vėluojantis darbdavys gali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
„Be to, svarbu, kad darbuotojai būtų aktyvūs ir gintų savo pažeistas teises. Toks vėlavimas darbdaviui nėra naudingas tiek žinant, jog bus mokami delspinigiai ar netesybos, tiek galimos administracinės atsakomybės prasme. Be to toks darbdavys gali prarasti darbuotojus, kurie įgyja teisę nutraukti darbo sutartis. Taigi, priemonių darbo užmokesčio vėlavimo užkardymui yra, tačiau svarbu, kad ir darbuotojai imtųsi aktyvaus vaidmens esant tokiems pažeidimams. Be kita ko, darbuotojai turėtų žinoti, kad į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio su prašymu išnagrinėti darbo ginčą turėtų kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą“, – svarbia detale dėl kreipimosi laiko pasidalina Š. Orlavičius.