Kapavietės tvarkymas – deramos pagarbos rodymas mirusiajam
Floristas teigia, kad kapų tvarkymą lydi ilgametės tradicijos. Mirusiųjų pagerbimo tradicija, anot jo, gaji visame pasaulyje.
„Tai ateina iš persipynusių krikščioniškųjų ir pagoniškųjų tradicijų. Krikščionybėje mes minime Visų Šventųjų dieną. Ši diena mums yra džiugi, kuomet prisimename, kad visi mūsų išėjusieji artimieji yra danguje. Mes tikime, kad jie visi yra šventi. Tuo tarpu pagonybėje Vėlinių tradicija turi kiek kitokį atspalvį. Čia labiau vertinama rimtis, susikaupimas ir santūrus mirusiųjų pagerbimas. Tad, šioms tradicijoms persipynus, dėl jaučiamos pagarbos mirusiajam ir ateina noras prižiūrėti tą vietą, kurioje jis ilsisi, kitaip tariant, kapavietę“, – paaiškina specialistas.
Jis pastebi, kad pastaraisiais metais pompastiką pradėjo keisti minimalizmas. Vis rečiau kapavietėse galima išvysti glėbius plastikinių gėlių, dirbtinius vainikus. Vis dėlto, anot jo, ši sveikintina tendencija yra ganėtinai nauja.
„Senais laikais žmonės visus kapų papuošimus ruošdavo patys. Jie pindavo vainikėlius, droždavo kryžius, nešdavo pačių užaugintas gėles. Dažnai kapavietės būdavo apsodintos daugiametėmis gėlėmis. Tačiau metams bėgant vartotojiška kultūra turėjo įtaką ir kapų tvarkymui. Atsirado taip madingos granito plokštės, dirbtinės gėlės, akmenys. Kadangi į kapines žmonės nuvažiuodavo vis rečiau, jie pradėjo ieškoti paprastų būdų, kurie padėtų sukurti estetišką vaizdą. Galėčiau teigti, kad netvarūs pasirinkimai šioje srityje vyravo ilgą laiką. Žmonės norėdavo, kad jų artimųjų kapai išsiskirtų, galbūt net konkuruodavo su aplinkiniais. Tačiau pastaraisiais metais galima stebėti džiugią tendenciją – žmonės vėl grįžta prie paprastų, nebrangių ir estetiškai atrodančių pasirinkimų“, – pasakoja pašnekovas.
E. Vegys teigia, kad šiuolaikiniai žmonės nuolat skuba bei neturi laiko. Tad, per Vėlines jie nori tiesiog nuvažiuoti pagerbti savo artimųjų. Tačiau, anot jo, egzistuoja paprasti būdai, kuriais vadovaujantis galima kapus sutvarkyti pigiai, paprastai bei užsitikrinti, kad jų priežiūrai nereiks skirti daug laiko.
Paprastumas ir estetika iš mados neišeina niekada
Floristas E. Vegys teigia, kad žmonės, kuriems yra svarbios Vėlinių tradicijos ir jie į kapų tvarkymą žiūri tvariai, nevengia įdėti ir tam tikrų pastangų.
„Vis dažniau galima pamatyti, kad žmonės į kapines atsineša pačių pagamintus vainikėlius iš džiovintų gėlių, šakelių. Tokių rankų darbo kūrinių galima įsigyti ir pas močiutes, kurios neretai prekiauja prie kapinių. Tokie pasirinkimai – labai sveikintini, jie neteršia gamtos“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto, jis pripažįsta, kad neretai kapai po Vėlinių būna apkrauti. Taip yra todėl, kad juos apsodina ir kažką atneša ne tik patys artimiausi mirusiojo šeimos nariai, o ir draugai, pažįstami, buvę bendradarbiai.
„Tad aš rekomenduočiau kapų tvarkymą palikti tik patiems artimiausiems šeimos nariams. O visiems kitiems patarčiau vykstant į kapines geriau pasiimti vieną žvakutę ir ją uždegti, o ne nešti glėbį gėlių. Taip kapas nebus apkrautas, nebus sukuriamas chaotiškas vaizdas su daugybe spalvų ir skirtingų gėlių. O ir gamtai šis sprendimas bus draugiškesnis“, – įsitikinęs floristas.
Geriausias pasirinkimas – daugiametės gėlės
Žmonėms, kurie neturi laiko, tačiau nori artimųjų kapus sutvarkyti nebrangiai ir sukurti estetišką vaizdą, E. Vegys pataria rinktis nelepias daugiametes gėles.
„Šiuo metu itin populiaru sodinti chrizantemas. Jos išteis atrodo gražiai, jų krūmai gana dideli. Tačiau verta pabrėžti, kad šios gėlės gražiai atrodys tik iki pirmųjų šalnų. Ir jei vėliau nevažiuosi kapo dažnai tvarkyti, chrizantemos labai greitai praras savo grožį. Aš asmeniškai kapų želdinimui rinkčiausi kitokius augalus – viržius, alūnes, rudeninius astrus. Šie augalai nereikalaus didelio rūpesčio, jie nėra lepūs. Tačiau svarbu tai, kad tokie augalai atrodys gerai ir dabar, ir pasirodžius sniegui ar prasidėjus pavasariui“, – nurodo specialistas.
Pašnekovas sako, kad jo išvardintiems augalams nėra itin reikšminga dirva, jie prisitaiko prie įvairių oro sąlygų. Tai – itin svarbu, jei siekiama sukurti tvarkingą kapų vaizdą ir nesinori itin dažnai važiuoti jų tvarkyti.
„Manau, dėmesį atkreipti vertėtų ir į pasirinkamų augalų spalvas. Kapuose visai nereikia labai ryšių, iššaukiančių spalvų. Rekomenduočiau rinktis baltos ir žalios spalvų derinį. Jis papuoš kapą, tačiau kartu ir sukurs minimalizmo bei ramybės pojūtį“, – teigia pašnekovas.
E. Vegys nurodo, kad taip pat geras pasirinkimas – visi neutralūs žemės atspalviai. Tokių atspalvių augalai neužgoš pačios kapavietės. O juk augalų pagrindinis tikslas ir turėtų būti sukurti estetikos vaizdą, o ne išskirti kapą iš aplink esančių kapaviečių.
Plastikiniai gaminiai – neskoninga ir netvaru
Vykstant aplankyti draugo ar pažįstamo kapo dažnam žmogui norisi nuvežti bent vieną gėlės žiedą. Ir nors floristas pataria verčiau rinktis žvakutę, o ne skintas gėles, jei vis dėlto gėlių norisi, E. Vegys rekomenduoja atsižvelgti į oro sąlygas.
„Jei nešite labai lepias gėles, tarkim, rožes, jos labai greitai nuvys. Aš rekomenduočiau rinktis astras, mat jų yra labai daug skirtingų rūšių, jos ilgesnį laiką atrodo gražiai. Norintiems kiek labiau išskirtinio varianto, galima rinktis anturio gėles. Jos taip pat ilgą laiką gražiai atrodo“, – pataria pašnekovas.
Žmonėms, kurie nori ant kapo padėti vainiką, floristas rekomenduoja nepersistengti. Jei vainikas pagamintas iš džiovintų ar šviežiai skintų gėlių – šis pasirinkimas nėra blogas. Vis dėlto, jei norisi nešti dirbtinių gėlių vainiką, E. Vegys labai pataria nuo to susilaikyti.
„Nereikėtų rinktis gaminių iš plastiko, kažkaip dažytų, purkštų kompozicijų. Tokie pasirinkimai tik darkys natūralią gamtos spalvų paletę, apkraus kapą ir tikrai po savaitės ar kelių neatrodys gražiai“, – sako pašnekovas.
Jis įsitikinęs – patys artimiausi mirusiojo šeimos nariai turėtų spręsti, kaip bus tvarkomas kapas. Visi kiti, jį pagerbti norintys žmonės, turėtų nenešti didelių, margaspalvių ir, juo labiau, dirbtinių kompozicijų.