Ne visi verslai deklaruoja atliekas
Pasak „EMP Recycling“ generalinio direktoriaus Dariaus Valeikos, verslai, ypatingai didžiosios Lietuvos įmonės, turinčios tvarumo veiklos strategiją, pradėjo daugiau rūpintis ir domėtis ne tik atliekų perdavimu atliekų tvarkytojams, bet ir tuo, kas su tomis atliekomis vyksta iki galutinio jų sutvarkymo.
„Vienas svarbiausių atliekų perdirbimo populiarėjimo veiksnių yra edukacija. Tam skiriame didelį dėmesį, skatiname kiekvieną verslą atsakingai atsisveikinti su savo atliekomis. Esame galimu tvaraus verslo partneriu kiekvienai Lietuvos įmonei, tad jų edukacija ir švietimas leidžia visiems judėti atsakingu keliu. “, – aiškino D. Valeika.
Vienas iš būdų tinkamai tvarkyti įmonės atliekas – perduoti šią užduotį specialistams. Pavyzdžiui, Elektronikos platintojų asociacija (EPA) organizuoja elektronikos atliekų tvarkymą, padėdama įmonėms įgyvendinti išplėstinės gamintojų atsakomybės principą. Asociacija atstovauja įmonėms, kurios perduoda savo įsipareigojimą surinkti atliekas ir jas perduoti įgaliotiems tvarkytojams. Perdirbant šias atliekas naudingos medžiagos sugrąžinamos atgal į gamybą, o iš tų, kurios negali būti perdirbtos, išgaunama šiluma panaudojant aplinkai draugiškas technologijas.
„Įmonėms gali būti pernelyg sudėtinga rūpintis saugiu, atsakingu ir tvariu elektronikos atliekų tvarkymu. Pavyzdžiui, didelės įmonės, nors ir turi daugiau finansinių ir kitokių išteklių, tokiai veiklai organizuoti, dažniau resursus nukreipia tiesioginės savo veiklos vykdymui. Dažnai joms patogiau kai kurias savo socialinės atsakomybės funkcijas vykdyti per kolektyviai veikiančias organizacijas“, – sprendimą įvardino EPA vadovas Linas Ivanauskas.
Deja, pasak jo, ne visi smulkaus ar vidutinio verslo atstovai, gaminantys ar platinantys elektronikos prietaisus, tai supranta: „Dauguma tų, kurie savo veiklą vykdo per internetines parduotuves ar prekiauja turguose, nedeklaruoja savo veiklos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS. Tokių verslų veiklą lydinčios elektronikos atliekos, jų tvarumas yra užkraunamos ant skaidriai veikiančių verslų“.
„Lindström“ marketingo ir komunikacijos specialistė Rasa Šlekienė pastebėjo, kad efektyviausias būdas pakeisti verslo modelį ekologiškesniu yra pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – užtikrinti maksimalų produktų gyvavimo laikotarpį, kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį arba, idealiu atveju, gaminti be atliekų, perdirbti produktus, transportuoti juos optimaliausiais maršrutais. Tam reikia ir politinių institucijų įsitraukimo, ir visuomenės sąmoningumo skatinimo, ir glaudaus bendradarbiavimo su partneriais, siekiant tvarumo visose tiekimo grandinės grandyse.
„Šis pokytis – būtinas ir ilgalaikėje perspektyvoje naudingas visiems. Verslai, perėję prie žiedinės ekonomikos, sutaupo lėšų, gerina savo reputaciją bei kuria švaresnę aplinką. Ekspertai prognozuoja, kad, žiedinės ekonomikos modeliui plačiai paplitus, vien iki 2030 m. Europos Sąjungoje atsiras 700 000 papildomų darbo vietų. Tai – labai reali perspektyva, nes ES įmonėms vis labiau didėja teisinis spaudimas ir būtinybė laikytis tam tikrų tvarumo reikalavimų norint išvengti baudų“, – sakė R. Šlekienė.
Atliekų mažinimas padeda verslui
Atsakingas atliekų mažinimas ir tvarkymas naudingas ne tik gamtai ir žmonėms, bet ir patiems verslams. Pasak R. Šlekienės, atliekų sumažinimas padeda sutaupyti išteklių ir išlaidų – medžiagų ir gamybos sąnaudų bei gaminių likvidavimui išleidžiamų lėšų. „Lindström“ skelbia, kad vos 5 vienetai nuomojamų darbo drabužių per metus sutaupo 299 l vandens, 13 kWh elektros energijos, 15 kg CO2 emisijos bei 0.4 kg tekstilės atliekų. Taisydama tekstilę per metus įmonė išsaugo net 4.6 mln. tekstilės gaminių.
Atliekų mažinimas, žiedinė ekonomika bei perdirbimas daro tiesioginę įtaką ir kitoms tvarumo kryptims bei aplinkai žalingų medžiagų mažinimui. Pavyzdžiui, „Lindström“ iki 2030-ųjų 50 % ketina sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, o iki 2050-ųjų – pasiekti nulinę ŠESD emisiją.
„Kuo daugiau verslų imsis panašių pokyčių, tuo daugiau bus sutaupoma tiek pačių įmonių, tiek planetos resursų. Atliekų mažinimas sukuria patikimo verslo reputaciją, stiprinančią klientų pasitikėjimą. Nauda aplinkai ugdo verslo atsparumą – žiedinės ekonomikos principus taikančios įmonės geriau pasirengusios susitvarkyti su aktualiais išteklių trūkumais bei kainų nepastovumu. Skatinamos inovacijos, mat žiedinė ekonomika skatina produktų dizaino, gamybos procesų ir verslo modelių naujovių paieškas bei jų taikymą praktikoje“, – sakė pašnekovė.
Pasigenda sprendimų valstybiniu lygmeniu
Verslai atliekų mažinimui taiko skirtingus būdus, investuoja dėl privalumų ateityje, atliekų tvarkymo įmonės edukuoja, kaip tinkamai tai atlikti, tačiau to negana. D. Valeika pastebi, kad toje pačioje srityje dirbančios įmonės gali būti atsakingos ir tvarios, o kitos – visai nesirūpinti aplinkos saugojimu. Didesnę įtaką tam turi įmonių vykdoma tvarumo politika ir darbuotojų požiūris. „EMP Recycling“ teikia konsultacijas apie atliekų tvarkymą, nemokamai išveža seną buitinę techniką, elektronikos atliekas ir pastebėjo, kad paslaugų paklausa nuolat auga. Tai rodo didėjantį verslų atsakingumą šiuo klausimu.
EPA vadovas tikina, kad asociacijos nariai investuoja į atliekų mažinimą. Pavyzdžiui, įsirengia saulės jėgaines, tvaresnes šildymo, vėdinimo, rekuperacijos sistemas, taiso ar pakartotinai naudoja sugedusią elektroniką, tačiau ekologinis sąmoningumas nėra greitai išugdomas įprotis.
Tvarios mados namų META vadovė Asta Burneckienė negaili griežtų žodžių valdymo institucijoms. Pasak jos, žiedinei ekonomikai dar skiriama per mažai dėmesio. Tik labai nedidelė grupelė vartotojų gyvena pagal jos taisykles. Taip yra ir todėl, kad kartais žiedinė ekonomika būna sunkiau prieinama arba brangi: „Tam vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio, pavyzdžiui, tokiam verslui, kaip mūsų, nėra nei vienos ES finansavimo programos. Toks verslo modelis padeda ne tik tvarkyti išmetamus daiktus, bet ir papildomas šalies biudžetas. Jei atsirastų sistema, padedanti žiedinės ekonomikos verslams uždirbti, tai paskatintų jų daugėjimą“.
Tačiau ji pastebėjo ir teigiamą tendenciją – didėjantį susidomėjimas dėvėtais rūbais. Z karta vis dažiau lankosi tokiose parduotuvėse, o netrukus jie įgaus perkamąją galią, ir turės didelę įtaką šiame sektoriuje ir greitosios mados pardavimai mažės.
Egzistuoja kita problema – kai viena valstybė perkelia savo problemas į kitą šalį išveždamos dėvėtus drabužius. Dažniausiai jie būna tokie pigūs, kad žmonės prisiperka ne pagal poreikį. Ilgainiui jie atsiduria sąvartynuose. „Lietuviai spintose turi nemažai nebenešiojamų daiktų, todėl galėtume sukti tvarios mados ratą šalies viduje gerokai apriboję dėvėtų drabužių įvežimą“, – pertekliaus problemos sprendimą pasiūlė A. Burneckienė.
