Vieni namuose šąla, kiti – kaista
Žadamos aukštos šildymo kainos baugina daugelį. Jie tikisi, kad šildymo sezono pradžią pavyks pavėlinti, tačiau kai kam šaltis jau darosi nepakeliamas. Ruduo Lietuvoje rekordiškai šaltas, tad namuose gyventojams tenka apsivilkti ne vieną sluoksnį drabužių, kad tą šaltį pavyktų išbūti. Kiti gi sako, kad jų namai vis dar šilti, o šildymas visai nereikalingas.
Nuomonės išsiskiria ne tik tada, kai tenka nuspręsti, kada pradėti šildyti būstą, bet ir tada, kai šildymas pradedamas. Įjungus centrinį šildymą viename bute šilta tarsi pietuose, kitame – šalta lyg šiaurėje. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V. Lukoševičiaus, ši problema išties opi sovietinių laikų statybos daugiabučiuose. O ypač pačiuose aukščiausiuose ir didžiausiuose – turinčiuose daug aukštų, butų ir laiptinių.
„Žmonės viduje padarę daug pertvarkų, kartais jos visiškai net nežinomos, o sistemos išbalansuojamos. Ir tada gaunasi taip, kad vieni butai, koks trečdalis jų, šyla normaliai, kiti visiškai šąla – viduje būna 15-17 laipsnių, o treti perkaitinami – pasiekiama 25, net 27 laipsnių temperatūra. Žmonės net ir radiatorių sekcijų papildomai prisideda ir visokias kitas pertvarkas daro, nekalbant apie patį nekokybišką anų laikų projektą. Tada gaunasi tokie netolygumai“, – aiškina jis.
Specialisto teigimu, tie, kuriems patalpos sušyla tik iki 15 laipsnių, pradeda kelti triukšmą, reikalauja kelti temperatūrą. Išeitis tėra viena – šildymo temperatūrą pakelti visiems.
„Ir tada tie, kurie kaitinami, dar labiau perkaitinami, bendras suvartojimas didėja, o už šiluminę energiją visi moka solidariai – sąskaitos didėja visiems. Todėl sistemų praplovimas, sutvarkymas, kuris užtikrintų tolygų šildymą, yra mažų mažiausiai būtina sąlyga, kuria turi pasirūpinti vidaus sistemų prižiūrėtojai“, – pabrėžia specialistas.
Vis dėlto, jis V. Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad ši profilaktika prieš šildymo sezoną atliekama itin retai. Už būsto priežiūrą atsakingos įmonės ar namo bendrijos numoja ranka, o vienas šąlantis gyventojas nieko padaryti negali.
„Dažnai tik popieriai sutvarkomi. Čia yra to administratoriaus arba bendrijos ir jų samdomo prižiūrėtojo darbo kokybės rodiklis. Jeigu pastatas tvarkingai šildomos, jeigu jo sąskaitos kvadratiniam metrui ir kilovatvalandės suvartojimas lyginant su kitais pastatais yra normalus – reiškia atlieka savo pareigą teisingai, sąžiningai. Jeigu ne, tada gyventojai tokį prižiūrėtoją arba administratorių turėtų spausti, kadangi vienas butas problemos neišspręs. Čia yra kolektyvinė šildymo sistema ir todėl reikalingi bendri sprendimai“, – teigia asociacijos prezidentas.
Jei patikrinimai atliekami tinkamai ir paaiškėja, kad reikalingos vienokios ar kitokios rekonstrukcijos, namo gyventojai balsuoja ir renkami pinigai. Vis dėlto, realioje praktikoje tokie procesai neapsieina be nesklandumų. Pasak V. Lukoševičiaus, vieni pertvarkų nori, kiti – nenori, todėl dažnai procesas stringa.
„Deja, dėl to ir turime prastėjančią situaciją. Todėl šiais metais buvo priimta šilumos ūkio įstatymo pataisa, kuri numato, kad jeigu namas neatitinka privalomųjų reikalavimų, net be balsavimo turi būti daroma tvarka ir modernizuojamas pastatas, kad visi gyventojai, visi vartotojai gautų vienodos kokybės paslaugą, kadangi už ją visi moka vienodai“, – aiškina jis.
Ar galima šildyti mažiau?
Tie namų ūkiai, kurie nespręs problemos, liks nieko nepešę. Pasak V. Lukoševičiaus, pastate privaloma palaikyti minimalias sanitarines sąlygas, kuriose nurodyta, jog gyvenamosiose patalpose negali būti žemesnė nei 18 laipsnių temperatūra. Karštas vanduo taip pat turi atitikti sanitarines normas ir negali būti pusiau drungnas, antraip – atsiras puiki terpė, pavyzdžiui, legioneliozės bakterijoms veistis. Todėl šildymui prisukti didelės laisvės nėra.
„Mažiau šildyti galima, jeigu turite individualų reguliavimą. Tada jau jūs pagal savo poreikį reguliuojate. Šiaip visi nauji, modernizuoti pastatai didžiąja dalimi jau turi individualų reguliavimą. Statistiškai Lietuvoje apie 10 procentų daugiaaukščių pastatų jį turi. Bet deja, tuose senuose sovietinių laikų pastatuose to nėra“, – teigia jis.
Anot pašnekovo, galimas sprendimas – daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, taip vadinamoji mažoji renovacija. Tokios renovacijos ir modernizavimo dėka užtikrinamas efektyvus į pastatą tiekiamos šilumos panaudojimas, sumažinantis galimus jos praradimus name. Šio modernizavimo didžiąją dalį kompensuoja valstybė. Prašymus kompensacijai gauti galima teikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA).
„Jeigu modernizuojate šilumos sistemą, pradedant nuo šilumos punkto, subalansuojate stovus ar pagal aukštus, ar pagal laiptines ir netgi įsirengiate individualius reguliatorius ar pakeičiate vamzdynus – visų šitų išlaidų valstybės kompensacija siekia 80 procentų. Tai ekonomiškai turėtų motyvuoti. Jau žmonės ją atranda ir pamažu teikia paraiškas.
Čia prasideda administratoriaus ir prižiūrėtojo atsakomybė patikrinti, kas pastate blogai, palyginti energijos sąnaudas su kitais analogiškais pastatais, rasti, kur perkaitinama, kur prarandama ta šiluma ir tada jis turi rekomenduoti to namo gyventojams daryti vieną ar kitą renovacijos projektą, pradedant šilumos punkto modernizacija ir baigiant galbūt kompleksiniu viso pastato atnaujinimu“, – aiškina specialistas.
Vis dėlto, tokiems projektams reikia gyventojų aktyvumo, kurio, kaip pastebi V. Lukoševičius, trūksta. Žmonės pasyvūs, o administratoriai už tą patį atlyginimą nenori papildomo darbo, nors pagal teisės aktus jie privalo teikti rekomendacijas, kaip taupyti energiją konkrečiame pastate. Tokių administratorių pasiūlymų, anot pašnekovo, sulaukia retas daugiabutis.
„Noriu kreiptis į tuos vartotojus, kurie nepatenkinti šildymo kokybe ir didelėmis sąskaitomis – pradėkite aiškintis kodėl. Jūs vienas neišspręsit, bet tas, kas atsakingas už jūsų pastato nuosavybę, t.y. bendrija ir jos vadovybė arba administratorius ir jų samdomas vidaus sistemų šildymo ir kaštų vandens sistemų prižiūrėtojas turi išanalizuoti, pateikti siūlymus ir tada jau spręsti ką daryti. Šio etapo nepraėjus, mes galime daug kalbėti, bet niekas nebus įgyvendinta“, – atkreipia dėmesį Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Individualūs sprendimai
Svarstantiems, kaip sumažinti būsto šildymo kaštus, ekspertai siūlo apsvarstyti ir alternatyvius šildymo būdus. Pavyzdžiui, oras-oras šilumos siurblį.
„Sakykime, jeigu mes kalbame specifiškai apie tradicinius ar alternatyvius šildymo būdus privatiems namams ar kotedžams, galbūt net butams, nėra kitos tokios technologijos, kuri būtų tokia efektyvi būtent energijos suvartojimo klausimu, kaip oras-oras sprendimas. Taip yra todėl, kad didelę dalį reikalingos šiluminės energijos mes būtent pasisaviname iš aplinkos – iš oro, kurio yra apsčiai, kuris yra nemokamas ir mes jį transformuojame būtent tais įrenginiais mums naudinga forma“, – sako J. Kersnauskas.
Pasak jo, tai nebus išskirtinai brangesnis sprendimas, tačiau išlaidos priklausys nuo būsto techninių parametrų ir nuo individualių gyventojų sprendimų.
„Jeigu aš norėčiau, kad pas mane namuose visada būtų 21 laipsnio temperatūra, o kitas žmogus norėtų 24-25, tai, akivaizdu, kad mūsų efektyvumai ir išlaidos skirsis. Bet tikrai tai nėra sprendimas, kuris yra prastesnis už tradicines šildymo sistemas.
Žinoma, reikėtų vertinti tam tikras energetines klases, kurios būtų tolygios. Naujesniems pastatams, A klasės ir daugiau, net iki 30 procentų pigiau šildytis alternatyviais būdais. Žinoma, labai sunku agreguoti visą tą statistinę informaciją ir tai paremti tikrais duomenimis, bet vertinama panašiai. Jau žemėjant energetinėms klasėms, sakykime B, C, efektyvumas šiek tiek mažėja ir praktiškai susivienodina su centriniu šildymu“, – sako J. Kersnauskas.
Norint namuose įdiegti alternatyvų šildymo būdą, J. Kersnausko teigimu, taip pat galima pasinaudoti valstybės parama.
„Šiuo metu paskelbtas kvietimas atsinaujinti savo iškastinio kuro vartojančius katilus: ar tai būtų dujos, anglys, durpės, ar panašiai – yra teikiama valstybės parama. Ją skirsto APVA ir pakankamai geras kompensacijas galima gauti. Pati agentūra teigia, kad vidutiniškai suteikia apie 2,5 tūkst. eurų kompensaciją“, – pabrėžia pašnekovas.
