Kaip atskirti, ar gaminys – iš tauriųjų metalų
Lietuvos prabavimo rūmų Akredituotos prabavimo ir įspaudavimo laboratorijos vedėja I. Žūkienė, paklausta, kaip galima atskirti auksą nuo klastotės, teigia, kad „plika akimi“ apžiūrėjus gaminį nėra galimybės pasakyti, ar jis pagamintas iš tauriųjų ar netauriųjų metalų: „Reikalingi tauriojo metalo identifikavimo ir jo prabos – tauriojo metalo kiekio lydinio masės tūkstantyje dalių – nustatymo tyrimai.“
Kad neturintis patirties žmogus, vos pačiupinėjęs auksinį gaminį, nepasakys, auksas tai ar ne, sutinka ir juvelyrinių dirbinių parduotuvės vadovė E. Žadeikienė. Tačiau, kalbėdama apie specialistus, sako, kad vis dėlto vizualus panašumas, spalva ir svoris yra tie veiksniai, kurie gali sukelti įtarimą: „Mes savo darbe auksą liečiame kasdien, daug metų, todėl intuityviai vien paėmus į rankas ir matant, kaip gaminys atrodo vizualiai, galime įtarti, ar tai auksas, ar ne.
Tačiau žmogui, kuris su auksu susiduria rečiau, visų pirma reikėtų ieškoti ženklinimo – prabos. Jeigu ji yra – jau geras ženklas. Be to, auksas yra minkštas metalas, jį brėžiant jaučiamas tarsi minkštumas, skirtingai nuo kitų, kietesnių, metalų. Juvelyrai ir kitos auksą superkančios ar tikrinančios vietos naudoja reagentus, todėl patikimiausia kreiptis į šiuos specialistus.“
Ką parodo praba ir kokia ji gali būti?
Paklausta, kuo svarbi yra praba, kokia ji turi būti ir ką ji parodo, E. Žadeikienė paaiškina, kad praba nurodo, kiek gryno aukso yra lydinyje (gaminyje):
„Tarkime, mūsų šalyje dažniausiai naudojamas 585 arba 750 prabos auksas. Pirmu atveju tai reiškia, kad iš 1000 lydinio ar gaminio dalių gryno aukso jame yra ne mažiau negu 585 dalys, antru atveju ne mažiau negu 750 dalių. Kitaip tariant, ne mažiau nei 58,5 proc. arba 75 proc. viso gaminio yra grynas auksas. Visos kitos dalys – priemaišos, kurios nulemia aukso spalvą ir kietumą.
Kadangi grynas auksas yra ryškiai geltonas, į raudoną auksą dedamas varis, į baltą auksą – baltos spalvos metalai, pavyzdžiui, paladis, platina, sidabras. Kuo didesnė aukso praba, tuo daugiau gryno aukso gaminyje, tačiau auksas yra minkštas, todėl ir gaminys bus minkštesnis – didesnė tikimybė, kad 750 prabos auksinis žiedas susibraižys greičiau negu 585 prabos.
Kai kuriose šalyse auksas gali būti matuojamas karatais. Tokiu atveju lydinys skirstomas į 24 dalis (999,9 praba). 585 praba karatų sistemoje atitiks 14 K, o 750 – 18 K.“
Pašnekovės teigimu, kiekviena šalis turi savo prabavimo tvarką: „Mūsų šalyje visi aukso gaminiai privalo būti įspauduoti Lietuvos valstybiniu prabavimo ženklu ir tai daro vienintelė įstaiga – Lietuvos prabavimo rūmai. Minėtas įspaudas yra įrodymas, kad gaminys yra tikrai auksinis, ir įrodymas, kokia jo praba. Pažiūrėjus per didinamąjį stiklą turėtume matyti Vyčio ženklą ir skaičius, nurodančius prabą (585, 750 ar kt.).“
Vien arabiški skaitmenys – nėra praba
Pasiteiravus, ar praba visada yra tas veiksnys, užtikrinantis, kad rankose laikome auksą, ar gali būti ir taip, kad ji yra, o gaminyje aukso – nė dulkelės, E. Žadeikienė sako, kad, jeigu praba tikra – tai įrodymas, kad rankose turime auksą.
„Tačiau seniai pastebėjau, kad žmonės neteisingai supranta, kas yra praba, ir pamatę bet kokį įspaudą papuošale mano, kad tai jau – praba. Toli gražu ne. Dažnai pasitaikantys įspaudai yra tiesiog skaičiai (585, 750 ir pan.), tačiau tai – ne praba, tik deklarantas, kurį įspausti gali pats gamintojas, o valstybinį prabavimo ženklą įspaudžia tik oficialiai tai daranti įstaiga ir kiekvienoje šalyje praba atrodys skirtingai. Pas mus, kaip ir minėjau, tai yra Vytis ir skaičių kombinacija.“
Tačiau, jei galima įspausti skaičius, veikiausiai galima įspausti ir ką nors panašaus į oficialią prabą? „Taip, galima, – teigia E. Žadeikienė ir priduria, kad tokie atvejai jau yra prabos klastojimas ir nusikaltimas. – Tokiais atvejais tikrai gali būti, kad įspausta ne praba, o klastotė norint apgauti, kad gaminys auksinis, o aukso ten, kaip jūs ir sakote, – „nė dulkelės“. Lietuvoje šiuos dalykus prižiūri, stebi ir tikrina Lietuvos prabavimo rūmai.“
Lietuvos prabavimo rūmų atstovė I. Žūkienė, atsakydama į tą patį klausimą, priduria, kad asmuo, pirkdamas tauriųjų metalų gaminius, turėtų domėtis gaminio ženklinimu (gaminiuose esančiais ženklais) pateikiama informacija ir aiškintis, ką reiškia vienas ar kitas gaminyje esantis ženklas ar skaitmuo (pvz., 585), ar skaičių ir raidžių derinys (pvz., 14 K).
„Dažnai žmonės patiki pardavėjo tvirtinimu, kad gaminys yra auksinis, jame yra praba ir pan. Pirkėjas privalo tuo įsitikinti pats, Lietuvoje jis turi visas galimybes tai padaryti. Pirmiausia būtent pirkėjui, o ne pardavėjui, yra skirtas gaminio ženklinimas. Žinotina, kad vien arabiški skaitmenys, esantys gaminyje, kaip, pavyzdžiui, 585, nėra ir negali būti vertinami kaip prabą patvirtinantis ženklas: šie neaišku kieno ir kada į gaminius įspausti arabiškai skaitmenys tik deklaruoja prabą, tačiau nepatvirtina ir negarantuoja tauriojo metalo prabos, tad vartotojai turi žinoti, kad šie skaitmenys – nereikšmingi.
Visiems vartotojams norėčiau priminti, kad kiekvienas tauriųjų metalų iš aukso, sidabro, platinos ar paladžio papuošalas, skirtas parduoti Lietuvoje (parduotuvėje, e. parduotuvėje, mugėje, nuo laikinųjų prekystalių gatvėse ir pan.), turi būti paženklintas dviem ženklais: atsakomybės ženklu, t. y. juvelyro, gamintojo arba pardavėjo nepriklausomoje valstybinės priežiūros institucijoje registruotu specialiuoju simboliu (ženklu), pagal kurį nustatomas asmuo, pateikęs tauriųjų metalų arba brangakmenių gaminį rinkai, ir nepriklausomoje valstybės įgaliotoje prabavimo priežiūros institucijoje įspaustu valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu / ženklu-garantu.
Lietuvos valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų pavyzdžius rasite Lietuvos prabavimo rūmų interneto svetainėje. Radę gaminyje įspaustą valstybinį kontrolinį prabavimo ženklą, galime būti tikri, kad rankose laikome tauriųjų metalų gaminį“, – paaiškina I. Žūkienė.
Klastočių pasitaiko, jų žmonės parsiveža ir iš užsienio
Kalbėdama apie klastotes, E. Žadeikienė sako, kad savo darbe su tuo susiduria retai: „Kartais žmonės atneša auksinių gaminių, dėl kurių nėra tikri, bet mes visus tikriname nepaisant to, kokia praba ten nurodyta. Pasitaiko, kai klientai atneša taisyti gaminius ir nustemba sužinoję, kad jie nėra auksiniai, o tik paauksuoti. Dažniausiai tai yra gaminiai, pirkti ne Lietuvoje, į juos būna įmušta visko, bet nebūtinai praba. Tarkime, auksu tik dengtas gaminys pažymėtas 585 arba 14 K ženklu. Lygiai taip pat iš užsienio žmonės parsiveža netikrų brangakmenių.“
Tačiau Lietuvoje, E. Žadeikienės teigimu, aukso gaminių klastočių tikrai pasitaiko. „Vieni įsimintinesnių man žinomų atvejų Lietuvoje buvo, kai į lombardą buvo atneštos apyrankės, didelio svorio ir labai dažnai pasitaikančio pynimo. Spalva, svoris ir bendras vaizdas darbuotojai nekėlė įtarimo. Magnetas netraukė, o naudojamas reagentas rodė, kad ten – auksas. Lombardo darbuotoja priėmė gaminius ir išmokėjo pinigus. Aukso gaminius parduoti ar užstatyti atnešantys žmonės turi pateikti asmens dokumentą, šie klientai buvo ne Lietuvos piliečiai ir galbūt būtent tai netrukus sukėlė norą geriau patikrinti atneštą auksą.
Paaiškėjo, kad tai – klastotės. Viduje šių gaminių buvo metalas, kurio netraukė magnetas ir kurio tankis bei svoris buvo panašus į aukso, jis buvo dengtas didesniu sluoksniu tikro aukso, todėl per patikrą naudojamas reagentas ir rodė, kad gaminys – auksinis. Tai labai gerai paruošta klastotė ir apgalvotas planas, nes gaminiai buvo užstatomi, o ne parduodami. Kodėl? Nes pardavimo atveju gaminį prakirptų ir reagentas iškart parodytų, kad viduje – ne auksas, o užstatant darbuotoja stengėsi gaminio nepažeisti, patikrino tik paviršių.
Kitas atvejis gana garsiai nuskambėjo visoje šalyje – puikiai padirbtos investicinio aukso klastotės su žinomo gamintojo ženklinimu ir pakuotėmis. Kaip ir anksčiau minėtu atveju, taip ir čia išorinis sluoksnis buvo dengtas auksu, o viduje – pigus metalas. Bet tai tik dar vienas įrodymas, kad pirkti „iš rankų“ arba „daug pigiau“ yra labai pavojinga. Aukso kaina priklauso nuo biržos kainos ir, jeigu pardavėjas siūlo „daug geresnę“ kainą, jau kyla įtarimas, kad kažkas yra ne taip. Lygiai taip pat nutinka ir su deimantais ar kitais brangakmeniais, – pasakoja pašnekovė ir neslepia, kad vis dar nustebina žmonių sprendimas pirma gaminį įsigyti, o tik tada pasidomėti, ką iš tiesų įsigijo:
– Stebina, kai žmonės nusiperka auksą arba deimantų papuošalą, sumoka ne vieną tūkstantį eurų ir tik po to pradeda domėtis, ar jie tikri. Supraskite, kad technologijos yra labai pažengusios, auksą dar galima pakankamai lengvai patikrinti. O su deimantais – sudėtingiau. Tarkime, laboratoriniai deimantai yra daug kartų pigesni nei natūralūs, tačiau jų atskirti negalime, jie atrodo taip pat, kaip natūralūs, ir net paprasti tikrinimo aparatai neatskiria – tam reikalinga speciali laboratorinė įranga. Todėl ypač svarbu pardavėjo patikimumas. Pirkti iš neoficialios pardavimo vietos iš nežinomo pardavėjo ir be dokumentų – tikrai rizikinga.“
Namudinės priemonės neparodys, ar rankose laikote auksą
Prieš keletą mėnesių forbes.com išpublikavo straipsnį apie tai, kaip patiems galima sužinoti, ar turimas gaminys – tikrai auksinis. Tarp aprašytų metodų buvo odos testas, kai siūloma pašildyti aukso gaminį rankoje, patrinti ir pažiūrėti, ar nudažo odą. Jei nudažo – gaminys ne auksinis. Vandens testas – siūloma įmesti turimą gaminį į vandenį ir pažiūrėti, skęsta ar ne. Auksinis turėtų nuskęsti, ne auksinis – plūduriuoti. Magneto testas – jei magnetas gaminio netraukia, vadinasi, jis auksinis, jei traukia – ne. Acto testas – siūloma užlašinti kelis lašus acto ir pažiūrėti, ar aukso spalva kinta. Jei nekinta – gaminys auksinis.
Paklaustos, ką mano apie tokius testus ir ar galima jais pasitikėti, abi pašnekovės teigia, kad ne, ir priduria, jog nėra namudinių metodų, kurie patvirtintų, kad rankose laikote tauriųjų metalų gaminį.
„Šiais būdais pasitikėti negalima. Taip, aukso magnetas netraukia ir tai vienas naudojamų būdų aukso patikrai, tačiau yra ir kitų metalų, kurių netraukia magnetas, todėl vien šio būdo tikrai neužtenka. Vandenyje skęsta daug metalų, ne tik auksas. Actas yra rūgštis, todėl nugraužti netikro aukso spalvą gali, tačiau, jeigu gaminys dengtas didesniu tikro aukso sluoksniu, o viduje yra koks nors kitas metalas, toks tikrinimo metodas bus visiškai neveiksmingas.
O dėl to, kad aukso gaminiai nedažo odos juodai, nėra tiesa – patrynus auksinį žiedą į odą gali atsirasti juodi dryžiai. Yra nemažai žmonių, kuriems juoduoja oda nuo auksinių papuošalų – vieniems nuolat, kitiems, pavyzdžiui, kai suserga. Oda pradeda išskirti medžiagas, kurios sureaguoja su auksiniu gaminiu. Todėl, jeigu niekad nejuodavo ir staiga ima juoduoti, netgi gali būti ženklas, kad organizme įvyko pokyčiai. Bet tai tikrai nereiškia, kad papuošalas ne auksinis“, – sako E. Žadeikienė ir priduria, kad patikimiausias būdas patikrinti auksą – nunešti juvelyrui ar kitam specialistui, o Lietuvos prabavimo rūmai gali pateikti ir išrašą, kokių ir kiek medžiagų yra tame gaminyje.
Ar verta investuoti į auksą?
Kas yra investicinis auksas, ar į šį taurųjį metalą verta investuoti ir ką pirkti? E. Žadeikinė sako, kad investicinis auksas yra vienas saugiausių ir patikimiausių pinigų laikymo būdų.
„Investicinis auksas yra gryno aukso (999 prabos) įvairių svorių (nuo 1 g) luitas, moneta ar plytelė, skirtas investuoti – jį įsigyjate su tikslu, kad praėjus tam tikram laikotarpiui jo kaina augs. Ilguoju laikotarpiu taip ir nutinka, todėl investicinis auksas, norint apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos ir ypač jau turint kitų investicinių objektų, tikrai yra vienas saugiausių ir patikimiausių pinigų laikymo būdų. Bet būtina žinoti, kad tai – ne trumpalaikė, o ilgalaikė investicija“, – teigia pašnekovė.
Kalbėdama apie papuošalus kaip investiciją, E. Žadeikienė rankų darbo juvelyrinį gaminį su brangakmeniais (ypač atrinktais, aukštos kokybės) vadina asmenine investicija, kurią galima perduoti iš kartos į kartą: „Tai papuošalas, nešiojamas šiuo metu, bet tuo pačiu yra ilgaamžis, turi emocinę ir finansinę vertę.“
O masinės gamybos, mašinomis gamintus aukso papuošalus vertina kaip trumpesnio vartojimo prekę, turinčią tiek vertės, kiek joje yra aukso: „Tokie gaminiai dažnai atsiduria vadinamajame „aukso lauže“, bet kuriuo atveju, priešingai negu greito vartojimo bižuterija, tai yra auksas ir jis vėl būna panaudojamas, atgyja kituose papuošaluose, o toks papuošalo gyvavimo ciklas jau yra sveikintinas.“
Norėdami neapsigauti – pirkite oficialiose parduotuvėse
Paprašytos pasidalyti patarimais, kaip neapsigauti perkant auksą, kur jo įsigyti, o kur nepirkti, pašnekovės įspėja, kad turgus, gatvė, vietos, kuriose siūloma įsigyti pigiau, yra įtartinos ir gali baigtis pinigų praradimu.
„Jeigu abejojate dėl savo perkamo aukso tikrumo, ar tai būtų investicinis auksas, ar juvelyrikos gaminys, siūlyčiau pažiūrėti, iš ko perkate – ar tai yra oficialus pardavėjas (juvelyrikos parduotuvė, juvelyras ar pan.), ar gaunate pirkimo dokumentą, ar yra praba, nes tik tokiu atveju jūs turite garantiją. Lietuvoje turime investiciniu auksu prekiaujančių įmonių, kurios turi savo parduotuves didžiuosiuose miestuose. Investicinis auksas parduodamas be pridėtinio vertės mokesčio, pardavėjai reaguoja į aukso biržos kainas realiuoju laiku, – pataria E. Žadeikienė ir priduria: – Bet koks pirkimas „iš po stalo“, gatvėje ar turguje, „pigiau nei kitur“ yra įtartinas ir gali baigtis pinigų praradimu.“
Kad tauriųjų metalų gaminius reikėtų pirkti oficialiose parduotuvėse, nes klastočių tikimybė tokiose vietose yra minimali, teigia ir I. Žūkienė. Kalbėdama apie pirkimą internetu, Lietuvos prabavimo rūmų atstovė atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju žmonės patys prisiima riziką:
„Dabar internete daug parduotuvių, kurių veiklos neriboja valstybių sienos, tad visų jų sukontroliuoti neįmanoma, kaip kartais ir pareikalauti atsakomybės, nes ištyrus gaminį ir ieškant pardavėjo, paaiškėja, kad elektroninės parduotuvės domenas nebenaudojamas, pardavėjas kaip toks jau nebeegzistuoja.“
Taip pat primena, kad „visus tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, brangakmenius, investicinį auksą ir pan., įsigytus internetinėse parduotuvėse, t. y. per nuotolį, per 14 dienų galima grąžinti pardavėjui, net nenurodant grąžinimo priežasties“:
„Skirtingai nuo „fizinėse“ parduotuvėse įsigytų tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, kurių pardavėjas priimti atgal neprivalo, jeigu taurieji metalai ir brangakmeniai, jų gaminiai yra kokybiški ir atitinka visas pardavėjo deklaruotas savybes: metalą, jo prabą, masę, akmens tapatybę ir charakteristikas.“
Iškilus bet kokioms abejonėms dėl tauriojo metalo ir brangakmenio, jų gaminių kokybės, tapatybės, prabos, masės, ženklinimo ar pan., I. Žūkienė ragina drąsiai kreiptis į Lietuvos prabavimo rūmus, kurie, pašnekovės teigimu, stengsis padėti bet kokioje iškilusioje situacijoje.
