Pirma – sukaupkite finansinį rezervą
Prieš pradedant investuoti, svarbu užsitikrinti ir tam tikrą finansinį saugumą, kurį sukurti gali padėti finansinis rezervas „juodai dienai“. Jis skirtas nenumatytoms išlaidoms ir kitoms stresą keliančioms situacijoms – praradus darbą, sunkiai susirgus, netikėtai prireikus pinigų remontui ar naujam pirkiniui.
„Dažniausiai rekomenduojama sukaupti 3–6 mėnesių asmens arba, jeigu jis veda bendrą ūkį su kitu žmogumi, visos šeimos pajamų dydžio sumą ir ją laikyti lengvai prieinamą, pavyzdžiui, tiesiog banko sąskaitoje. Ši „finansinė pagalvė“ suteiks jums finansinio saugumo, tad ji neturėtų būti naudojama investicijoms“, – pranešime spaudai pabrėžia M. Skardžius.
Antra – padėkite tvirtą žinių pamatą
Kaupdami finansinį rezervą, kartu padėkite ir tvirtą teorinių investavimo žinių pamatą.
Dažnai pradedantiesiems investuotojams susigaudyti nelengva, o straipsniuose ir diskusijose vartojama daug įvairių terminų. Dėl to geriausia pradėti nuo pradžių – perprasti investicijų rūšių ypatumus ir skirtumus, suprasti, kas yra diversifikacija, rizika ir t. t.
„Žinių galima semtis įvairiose tinklalaidėse, „YouTube” vaizdo įrašuose, knygose, straipsniuose ir žiniasklaidoje. Taip žmonės, neturintys pagrindų ir nesidomintys investicijų naujienomis, gali išvengti brangiai kainuosiančių klaidų”, – sako M. Skardžius.
Trečia – nustatykite savo tikslą, toleruojamą riziką ir strategiją
Norint nusistatyti investavimo tikslą, svarbi investavimo horizonto sąvoka, t. y., ar investavimas jums reiškia tarpinius žingsnius, ar konkretaus tikslo įgyvendinimą, sako ekspertas.
„Pavyzdžiui, galbūt jūsų tikslas yra sukaupti pinigų vaikams, galbūt būsto paskolai arba pensijai, o galbūt tiesiog turite atliekamų pinigų ir norite išsaugoti pinigų vertę. Laikui bėgant, tikslai gali keistis, tai normalu. Svarbiausia, kad tikslas apskritai būtų – jis motyvuos nesustoti”, – sako jis.
Taip pat reikia įvertinti rizikos toleranciją – jums priimtiną galimo nuostolio lygį. Kuo didesnė rizika prarasti investuotus pinigus, tuo daugiau grąžos jie gali atnešti, ir atvirkščiai.
„Taigi, jeigu, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 proc. ar net 60 proc. sumažėjusi investicijų vertė jums sukeltų diskomfortą, stresą ar baimę, jūsų rizikos tolerancija yra mažesnė. Tik pradedantys investuoti arba mažesnes sumas investuojantys žmonės dažniausiai prisiima nedidelę riziką ir, įgiję patirties, ją didina“, – pranešime spaudai sako ekspertas.
Galiausiai, reikėtų perprasti, kokią investavimo strategiją ketinate taikyti. Jos skirstomos į dvi rūšis – aktyvų ir pasyvų investavimą.
„Aktyvūs investuotojai nuolat stebi vertybinių popierių rinką ir investicinius sandorius sudaro savarankiškai. Toks investavimo būdas yra lankstesnis ir investuotojui suteikia galimybę gauti didesnę nei rinkos vidurkis grąžą, tačiau kartu reikalauja kur kas didesnio investuotojo įsitraukimo ir kelia didesnę riziką. Tad jis labiau būdingas didesnę riziką prisiimti galintiems investuotojams“, – sako M. Skardžius.
Kita vertus, pasyvūs investuotojai susilaiko nuo aktyvių veiksmų ir renkasi profesionalių valdytojų valdomus fondus. Pasyvūs investuotojai negali kada panorėję koreguoti ar atnaujinti savo portfelio, o investicijų grąža neviršys bendros rinkos grąžos. Tačiau tuo pačiu ir nuostolio rizika yra mažesnė, o pasyviai investuoti galima ir neturint daug investavimo žinių ir patirties. Todėl šis būdas, anot eksperto, palankesnis pradedantiesiems.
Ketvirta – praktikuokitės
Jei investavimo pradžia vis dar atrodo bauginanti ir nepažįstama, patirties galite įgyti dalyvaudami investiciniuose žaidimuose arba išbandyti virtualų portfelį.
„Internete galima rasti įvairių mokamų ir nemokamų investavimo simuliatorių, kurie gali padėti praktiškai mokytis investavimo, nerizikuojant savo pinigais“, – pataria M. Skardžius.
Penkta – pasirinkite tinkamą investavimo aplinką ir pradėkite
Investuoti galite naudodamiesi bankų ar finansų maklerių įmonių (FMĮ) siūlomais sprendimais, kurie dažnai pasiekiami tiesiog telefono programėle.
„Kadangi investavimas yra ilgalaikis procesas, labai svarbu pabandyti įvertinti paslaugų teikėjo patikimumą, t. y., ar jis veiks po 5 ar 10 metų. Taip pat galima palyginti naudojimosi patogumą, sandorių mokesčius ir finansinių priemonių prieinamumą”, – pataria banko ekspertas.
Galiausiai, prieš pradėdami, nuspręskite, kur ir kokią sumą investuosite bei kaip reguliariai atliksite mokėjimus.
„Pradėkite nuo nedidelių sumų, nes tai leidžia riziką išlaikyti mažą. Augant jūsų žinių bazei, investicijas galite palaipsniui didinti. Taip pat prisiminkite, kad kiekvieno investuotojo kelias skiriasi, tačiau tai neturėtų trukdyti siekti tikslo. Daugeliu atvejų geriausios žinios įgyjamos per praktiką, todėl svarbiausia pradėti lėtai, nebijoti protingai klysti ir veikti sistemingai”, – sako M. Skardžius.