Dėl itin didelės infliacijos absoliutaus skurdo riba (arba minimalių vartojimo poreikių dydis) šiais metais augo kaip niekada sparčiai. Palyginti su 2022-aisiais, ji padidėjo beveik 33 proc. Anksčiau absoliuti skurdo riba kasmet augdavo vos po 2–3 proc. Nepaisant tokių labai ryškių pokyčių, konstatuojama, jog absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje mažėja.
Infliaciją pavyko sušvelninti
Valstybės duomenų agentūros eksperimentinė statistika rodo, kad, vertinant 2022 metų šalies gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygis šiemet turėtų siekti apie 19,9 proc. Tai yra 1 proc. punktu mažiau nei ankstesniais metais.
Pagrindinė to priežastis – infliacijos pasekmių švelninimo pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms priemonių taikymas. Padidintos išmokos ir pensijos padėjo suvaldyti bei stabilizuoti situaciją, sumažinti absoliutų skurdą. „2018 metais pradėti skaičiuoti ir skelbti absoliutaus skurdo rodikliai. Vertinant 2017 metų gyventojų pajamas, net 390 tūkstančių šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
O štai vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, absoliučiame skurde gyvenančių asmenų skaičius sumažėjo net penkis kartus. Skirtumas labai didelis.
Tačiau turime ir toliau rūpintis pažeidžiamiausiais mūsų šalies gyventojais ne tik išmokomis, tačiau ir taikliomis socialinėmis paslaugomis, užimtumu“, – neabejojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Sunkiausia pensininkams
Pasak ministrės M. Navickienės, statistikos duomenys ir reguliariai atliekami tyrimai rodo, kad vienkartinės išmokos skurdo rodiklių negerina.
Sunkiau besiverčiantys, vieniši, turintys negalią ar kitokių sunkumų žmonės pajunta valstybės pagalbą ir sykiu gyvenimo kokybę tik gaudami nuoseklias, tikslingas išmokas, pensijas ir kitą finansinę pagalbą.
Skurdas tarp senjorų, vienišų asmenų, neįgalių žmonių išlieka opia problema.
Prognozuojama, kad istoriškai didžiausias socialinių išmokų padidinimas ir spartesnis pensijų indeksavimas 2022 metais bei ateityje turės teigiamos įtakos skurdo mažėjimui šalyje, ypač tarp pensinio amžiaus asmenų. Skurdo rizikos lygis mažės ir tarp negalią turinčių asmenų.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros eksperimentine statistika, vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc.
Skursta apie 17 proc. vaikų. Jei ši eksperimentinė statistika (prognozės) pasitvirtins, kai bus skelbiami faktiniai skurdo rodikliai apie 2022 metų gyventojų pajamas - tai bus pats žemiausias vaikų skurdo rizikos lygis, fiksuotas nuo 2005 metų.
Pagrindinės priemonės
Pastaraisiais metais Lietuvoje imtasi svarbių priemonių skurdui mažinti.
Augo valstybės remiamos pajamos, patobulinti teisės aktai dėl socialinės paramos išmokų, įvesta universali išmoka vaikui ir papildoma išmoka, mokama žmonėms, turintiems negalią, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams, sudarytos palankesnės sąlygos žmonėms gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas.
Sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai galėjo pasinaudoti šia parama, nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas. Nepaisant to, kad prognozuojamas pensininkų santykinio skurdo lygio mažėjimas, jų skurdas išlieka aukštas.
Siekiant mažinti senjorų skurdą, imtasi ir ilgalaikių priemonių. Nuo praėjusių metų pradžios vyksta spartesnis socialinio draudimo pensijų indeksavimas ir viso dydžio socialinio draudimo bazinė pensija mokama tiems, kurie neturi būtinojo stažo.
Papildomas socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimas nuo 2022 m. vidurio. Nuo 2022 m. visiems vienišiems pensinio amžiaus ir negalią turintiems asmenims pradėta mokėti vienišo asmens išmoka.
Šiemet šalpos pensijų bazės dydis, palyginti su 2021 m., išaugo beveik trečdaliu. Nuo liepos 1 d. šalpos neįgalumo pensijų dydžiai žmonėms, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis po 24 m. sukakties, auga nuo 17 iki 100 proc. Naujo dydžio pensijos su priemokomis už laiką nuo liepos gavėjus pasieks ne vėliau kaip lapkritį.
Siekiant padėti nepasiturintiems žmonėms, taip pat teikiama parama ir maisto produktais. Reikalavimai gauti paramą maisto produktais tvirtinami socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Sąlyga viena - vidutinės mėnesinės asmens pajamos negali viršyti 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį. Nuo šių metu tai yra 235,50 Eur.
Jei vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui viršija 1,5 VRP dydžio (išimties atvejai), pvz., pensinio amžiaus asmeniui, žmogui, turinčiam negalią, daugiavaikei šeimai, vienam iš tėvų, auginančiam vaiką, netekus maitintojo, gaisro ir kitais atvejais, savivaldybės turi teisę skirti paramą šiems asmenims savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka. Pastebima, kad savivaldybės aktyviai taiko paramos skyrimą išimties atvejais.
Padidės minimali alga
Neabejojama, kad prie skurdo mažinimo prisidės ir minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas.
Vyriausybės sprendimu nuo 2024 m. sausio mėnesio MMA didės 10 proc., arba 84 eurais, iki 924 eurų neatskaičius mokesčių.
Nutarta, kad minimalusis valandinis atlygis bus didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro neatskaičius mokesčių. Minimalusis valandinis atlygis didėja 0,51 euro, arba apie 10 proc.
Tokiam siūlymui gegužės pradžioje pritarė Trišalė taryba. Kartu taryba pasiūlė neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) didinti 20 proc. nuo dabar esančių 625 eurų iki 750 eurų.
Dėl NPD didinimo turės apsispręsti Seimas. Jei sprendimas būtų teigiamas, nuo ateinančių metų pradžios MMA „į rankas“ sieks 709 eurus ir viršys prognozuojamą 2024 m. skurdo rizikos ribą, kuri, skaičiuojama, sieks apie 672 eurus.
"Šiemet pirmą kartą per penkerius metus Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba rado bendrą sutarimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Tai ypač svarbu esant neapibrėžtumui ekonomikoje.
Jei Seimas pritars NPD didinimui 20 proc., minimali mėnesinė alga antrus metus iš eilės perlips 2024 metams prognozuojamą skurdo rizikos ribą maždaug 37 eurais", - sakė ministrė M. Navickienė.
Šiuo metu MMA iki mokesčių yra 840 eurų, atskaičius mokesčius ji siekia 633 eurus.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
„Sodros“ gegužės mėnesio duomenimis, per metus daugiau nei perpus sumažėjo uždirbančiųjų mažiau nei 840 eurų iki mokesčių (iki dabartinio MMA). Tokių asmenų kovą tarp visų apdraustųjų buvo 9 proc., pernai - 22 proc.
Praeitais metais iki MMA (2022 m. siekusio 730 eurų) uždirbo 9,9 proc. darbuotojų.
