Kada nutariama pabaigti šildymą
Vienas po kito miestai praneša, kad atėjus pavasariškai šilumai baigia šildymo sezoną. Vieniems žmonėms toks sprendimas patinka, kiti nuogąstauja, ar nėra per ankstyvas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad sprendimas priimamas pagal trijų parų temperatūros vidurkį.
„Yra apskaičiuota, kad jei tris paras iš eilės vidutinė temperatūra pasiekia +10 laipsnių, tai patalpose maždaug atitinka tas higienos sąlygas. Kadangi dabar prognozė palanki, temperatūra bent dvi savaites prognozuojama virš 10 laipsnių šilumos, tad yra teisinis pagrindas išjungti šildymą“, – vardijo V. Lukoševičius.
Lietuvoje yra buvę ir tokių temperatūros pokyčių, kai pasnigo jau gegužę, žydint alyvoms. Anot pašnekovo, trumpalaikiai atšalimai nedaro didelės įtakos šilumai namuose, nes yra vadinamoji pastatų inercija, be to, saulės spinduliai jau gerokai šiltesni nei žiemą. O stebint ilgalaikes prognozes matyti, sako V. Lukoševičius, kad ir balandžio mėnuo, ir gegužės pradžios orai bus šilti.
Tie, kurie šildymo sezonu neišsiverčia be valstybės paramos, kompensacijas gauti turi už tą laikotarpį, kiek truko šildymo sezonas iki paskutinės dienos. Jau praėjusį permainingą šildymo sezoną pašnekovas įvardija kaip grėsmingą, mat ilgą laiką buvo nežinia, pasėjusi nerimą.
„Praėjusią vasarą, rudenį nežinojome, ko laukti, – kainos buvo labai aukštos. Tiek biokuro, tiek gamtinių dujų, kurias naudojame, elektros kainos išaugo. Nerimo ir grėsmių buvo labai daug, bet nepasiteisino tie liūdniausi, juodžiausi scenarijai. Padėjo du dalykai: pirmas – biokuro ir dujų kainos stabilizavosi ir net sumažėjo, antras dalykas – šalčiausi mėnesiai buvo gana švelnūs. Šie du faktoriai lėmė, kad šildymo sąskaitos nebuvo labai didelės, lyginant su prieš tai buvusiu šildymo sezonu“, – sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Vilnius priėmė gerą sprendimą
Dar iki šildymo sezono V. Lukoševičiaus įvardytos grėsmingos prognozės Vilniaus miesto vadovus paskatino priimti sprendimą miestui šildyti naudoti mazutą. Pašnekovas sako, kad toks sprendimas žiemos pradžioje išties buvo geras.
„Žiemos pradžioje, kol dar kainos buvo aukštos, tie miestai, kurie degino daug gamtinių dujų ar vien tik jas, mokėjo apie 20 centų už kilovatvalandę. Vilniuje gal ne tokia kaina būtų buvusi, bet arti to. Gamtinių dujų pakeitimas mazutu, kuris buvo gerokai pigesnis už gamtines dujas, išgelbėjo Vilnių, o šis turi daug iškastinio kuro“, – sprendimo privalumus įvardija pašnekovas. Nors šildymo sezonas tik ką pasibaigė, jau pasiruošta ir būsimai rudens vėsai.
„Galime laukti ramiau, nes ir biokuro užtenka to, kuris turėjo pakeisti iš mūsų rinkos „dingusį“ baltarusišką. Vilniaus kogeneracinė elektrinė turėtų jau dirbti visa galia – tai irgi sumažins gamtinių dujų vartojimą. Žinoma, dabar svarbiausias akcentas tas, kad Valstybinė miškų urėdija, visos kitos įstaigos ir tarnybos tinkamai pasiruoštų biokuro gamybai, tiekimui, kad tai mums garantuotų stabilias ir žemas kainas. Pagrindas tam yra, nebent patys padarytume kokią kvailystę“, – teigia V. Lukoševičius.
Ką galime padaryti, kad kitais metais būtų taupiau
Ką turėtų padaryti patys žmonės, kad laiku pasiruoštų šildymo sezonui ir sąskaitos nebūtų didelės?Pašnekovas sako, kad svarbiausia yra šilumos energijos taupymas, kuriam reikia investicijų, o pastatų prižiūrėtojai turi sąžiningai patikrinti pastatus, kur jie daugiausia praranda energijos.
„Dabar yra puiki statistika, visada galima palyginti, ar pastatas taupus. Reikia ieškoti tų vietų, kur šiluma prarandama. Tada reikia pasiūlyti sprendimų namo savininkui, gyventojams, priimti reikiamus, padaryti mažesnę ar didesnę renovaciją – yra nuo paprastų pigių iki pačių brangiausių, kompleksinių sprendimų“, – paaiškina pašnekovas.
V. Lukoševičius įvardija, kad sutvarkytų ir šilumai itin pralaidžių pastatų sąskaitos skiriasi net 6–8 kartus. Nuosavus namus turintiems žmonėms, anot pašnekovo, pigiausia šildytis elektra, ypač jei turi vadinamąją nutolusią elektrinę, t. y. naudojasi žaliąja elektros energija. Naujos statybos namai jau dabar statomi itin taupūs, o štai senų namų pagrindinis šaltinis išlieka gamtinės dujos.
V. Lukoševičius pastebi, kad individualių namų savininkai neretai prisijungia ir prie centralizuoto šildymo sistemų, – taip jiems nereikia patiems rūpintis šiluma, o kaina nėra pati didžiausia.
