aA
Šildymo sezonas jau įsibėgėja. Kokiuose miestuose šildymas kainuos brangiausiai ir nuo ko tai priklauso?
Prognozuoja šildymo kainas šalčiausiais mėnesiais: kas turės galimybę nemokėti išvis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Didmiesčiai moka skirtingas kainas: kodėl?

Trijų didžiausių Lietuvos miestų gyventojai už šildymą moka nevienodai. Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, vieno miesto, kaip brangiausio, įvardyti negalintis, mat šilumos kainos šiuo metu visur panašios.

„Vieną mėnesį vieni miestai moka daugiau, kitą – kiti, bet didelio skirtumo nėra. Dabar visi apie 8–9

Valdas Lukoševičius
Valdas Lukoševičius
© DELFI / Andrius Ufartas

centus moka, skiriasi tik kelios dešimtosios dalys. Jei lygintume su praėjusių metų to paties mėnesio kainomis, tai skirtumas didelis. Visuose miestuose beveik du kartus padidėjo šilumos kaina, kuri daugiausia buvo nulemta kuro pabrangimo – tiek biokuro, tiek gamtinių dujų ir kitų resursų“, – sako V. Lukoševičius.

Vilniaus sprendimas šildymo reikmėms naudoti mazutą, anot pašnekovo, labai daug kainos nesumažins, tačiau padės ją suvaldyti nuo didžiulio šuolio.

„Vilnius turi daug iškastinio kuro. Mazutas, kuris pakeitė dujas, sušvelnino gamtinių dujų spaudimą, jos labai brangios. Kituose miestuose, kadangi gamtinių dujų nebuvo didelė dalis, tai galutinė kaina irgi nedidelė, tad ir kainų skirtumas tarp didžiųjų miestų nebus didelis“, – kainų panašumo priežastis įvardija Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Ko tikėtis šalčiausiu metu

Anksčiau lyg išsigelbėjimu nuo brangių dujų laikytas biokuras taip pat brango, tačiau jis vis dar padeda išlaikyti 8–9 centų kainą, mažesniuose miestuose kaina siekia kiek virš 10-ies centų, tačiau tie miestai ir miesteliai, kurie degina tik gamtines dujas, moka 25–30 centus už kilovatvalandę.

„Tai nedideli miestai, kurie nespėjo pereiti prie biokuro ir pasiliko gamtines dujas, – „Nemenčinės komunalininkas“, Nevėžis, „Velžio komunalininkas“, „Trakų energija“ turi šiek tiek daugiau dujų, Vilniuje yra išskirtinis rajonas, kurį „Balterma“ šildo, čia kainos – 25–30 centų. Palyginkime – 8–9 ir 25–30 centų – skirtumas milžiniškas“, – pašnekovas įvardija, kam šildymo kainos bus aukščiausios.

Sunkiausiais V. Lukoševičius įvardija šalčiausius mėnesius, tačiau sako, kad tokio didelio šuolio kaip praėjusiais metais nebebus. Visgi prognozuojamas apie 10–20 procentų kainų didėjimas. Pašnekovas sako, kad nebe didžiausias kainos rodiklis bus klimatinės sąlygos.

„Kai šalta, ne tik suvartojama daugiau šilumos, bet ir kuro struktūra keičiasi, reikia daugiau dujų, daugiau mazuto, o jie gerokai brangesni nei bazinis kuras – biokuras. Tai ir lemtų kainų šuolį, jei, neduok dieve, labai šalta žiema“, – sako V. Lukoševičius.

Dideles išlaidas dėl šildymo kainų patiriantys žmonės turi galimybę prašyti kompensacijų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad didžiausių miestų gyventojai šiais metais pateikė jau kone du kartus daugiau prašymų, mažesniuose miestuose prašymų pateikta kiek mažiau.

„Iš savivaldybių gauname duomenų, kad pikas leidžiasi žemyn. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, besikreipiančių dėl būsto šildymo kompensacijų yra apie 40 procentų. Vyriausybė priėmė sprendimų, kad kuo daugiau žmonių būtų apsaugoti dėl išaugusių energijos kainų. Šiais metais priimti du svarbūs sprendimai, vienas – metų pradžioje, kitas – metų viduryje: kompensacijos gali kreiptis bei ją gali gauti ir vidutines pajamas uždirbantys asmenys. Tarkime, keturių asmenų šeima uždirba vidutinį atlyginimą ir grynosios pajamos yra apie 2 tūkstančius eurų, tai jie už šildymą, už tą nustatytą normatyvą – 70 kvadratinių metrų plotą, neturėtų mokėti daugiau nei 45–50 eurų“, – sprendimų nauda didesniam ratui žmonių dalijasi M. Šiurkus.

Galimybės gauti kompensaciją

Tiems, kurie kreipiasi kompensacijos, net ir ją patvirtinus, teks truputį luktelėti.

„Priklauso nuo to, koks šildymo būdas. Jei kreipiamasi dėl kompensacijos ir yra centralizuotas šildymas, tai praktiškai visos savivaldybės jau pasidariusios taip, kad sąskaita gyventojui ateina mažesnė, nurodoma tik kaina, kurią reikia mokėti. Tačiau jei žmonės šildosi kitaip, tarkime, malkomis, tai kreipiasi į savivaldybę ar seniūniją ir šildymo sezonui gauna tą lėšų sumą, kuri yra apskaičiuojama kietajam kurui įsigyti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

M. Šiurkus paaiškina, kad kompensacijų dydis nustatomas įvertinus asmenų pajamas, būsto plotą ir šildymo būdą.

„Jei žmogaus pajamos mažesnės nei 440 eurų, tai yra trys valstybės remiamų pajamų dydžiai, jei asmuo gyvena vienas, tai už šildymą jis išvis nemokės nieko, jam bus kompensuojama 100 procentų.“

Delfi.lt skaitytojai kreipėsi dėl biurokratijos. Viena butą besinuomojanti studentė prašė kompensacijos, tačiau bute yra registruotų ir kitų žmonių, kurie ten negyvena. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad ta biurokratija būtina, jog savivaldybė galėtų matyti realią padėtį.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Šiaulių savivaldybės tarybos narys Martynas Šiurkus
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Šiaulių savivaldybės tarybos narys Martynas Šiurkus
© DELFI / Laimonas Jankauskas

„Jei žmogus nuomojasi būstą, jis lygiai taip pat gali gauti kompensaciją, tačiau tokiu atveju būsto nuomos sutartis turi būti užregistruota Registrų centre, kad savivaldybė matytų, kiek tame būste gyvena asmenų ir kokios jų pajamos. Jei būste deklaruota daugiau asmenų, tačiau sutartis neužregistruota Registrų centre, tai žmogus kompensacijos, aišku, negalės gauti“, – paaiškina pašnekovas.

Vilniečiai teigia, kad tenka laukti labai ilgose eilėse, norint pateikti prašymą kompensacijai gauti. Esą eilės tokios ilgos, kad iki tol, kol žmogus gaus kompensaciją, baigsis šildymo sezonas.

„Bandome rasti sprendimų, kurie padėtų, kad savivaldybėse tas procesas vyktų greičiau, nes, kaip ir minėjau, prašymų skaičius padidėjęs ir darbo krūviai padidėję, dėl to tikriausiai ir kompensacijų nagrinėjimo laikas pailgėjęs. Jei prasidėjus šildymo sezonui žmogus gauna sąskaitą, tačiau dar nėra gavęs kompensacijos, o ji priklauso, galima tartis su šilumos tiekėju. Teko bendrauti ir su šilumos tiekėjų asociacijos atstovais, – visos savivaldybės į tai žiūri atlaidžiai, leidžia išdėlioti mokėjimą ir netaikys jokių delspinigių, jei žmogus dar nėra gavęs kompensacijos“, – siūlo sprendimą tiems, kurie kompensacijos negavo laiku, nors ji tikrai priklauso.

Patarimas daugiabučių gyventojams

V. Lukoševičius sako, kad tiesiog nėra laiko dabar ieškoti kitokio mechanizmo, tad padaryta daug lengvatų visam šildymo sezonui skiriant kompensacijas ir taip sumažinant biurokratinį kelią.

„Daugiau problemų vartotojams, kurie patys šildosi, – jiems reikia rodyti išlaidas, pagrįsti dokumentais, tai gal sunkiau. Tačiau iš esmės šiuo metu nėra geresnio varianto“, – sako pašnekovas.

Ką gali padaryti patys gyventojai, kad sumažintų šildymo išlaidas? Daugiabučiams, kurie turi įprastą centralizuotą šildymą, anot V. Lukoševičiaus, gali padėti tik geras namo administratorius. Apie 10 procentų daugiabučių gali patys reguliuoti šildymą savo butuose, turi galimybę taupyti – sumažinti šilumos vartojimą, kai išvyksta, ar naktį, kai miega.

Pašnekovas pataria daugiabučių gyventojams pirmiausia išsiaiškinti, ar namas vartoja daug energijos, ar yra rezervų sutaupyti. Tuomet – su pastato valdytoju spręsti, kokios renovacijos reikia, nes sutvarkyto ir „kiauro“ namo tame pačiame mieste sąskaitų dydis skiriasi 6–8 kartus.

„Geriausi namai moka po 60 eurų, blogiausi – po 260 eurų. Skirtumas akivaizdus. Čia pagrindinis dalykas, kam reikėtų skirti dėmesį ir, žinoma, lėšas. Jau jaučiasi susidomėjimas renovacija. Kita problema, kad nebespėja rangovai padaryti tų projektų, bet vyksta mažosios renovacijos, ir tai rodo, kad žmonės domisi labiau negu anksčiau, stengiasi taupyti šilumą ir savo pinigus“, – sako V. Lukoševičius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(35 žmonės įvertino)
2.7429

Top naujienos

Primirštas konfliktas su Kinija nustebino prekyboje: pernai importas buvo rekordinis, bet galiausiai susimokėjo Lietuvos pirkėjas (10)

Konfliktas tarp Vilniaus ir Pekino tęsiasi jau gerokai ilgiau nei metus, o tai puikiai atsispindi ir...

Vaidas Mikaitis

Apsilankė populiariausiame nudistų paplūdimyje: privatumo čia nedaug, bet yra kitų pliusų

Tenerifė keliautojų tarpe dabar yra ant tokios bangos, kad net kartais suabejoju ar yra likę dar...

Ekspertas: jokio „Benkunsko fenomeno“ nėra, bet socdemų laukia du pavojai (17)

Politologas Ignas Kalpokas nemano, kad egzistuoja toks dalykas kaip „Benkunsko fenomenas“ –...

Karo ekspertai: ryškėja pagrindinis Kinijos lyderio vizito į Maskvą tikslas (4)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N‘ Loaded“ ekspertai praėjusios...

Karas Ukrainoje. Po dronų atakos Kryme pasigirdo sprogimai analitikai: Rusijos vadovybė – neviltyje (1)

Pirmadienį , kovo 20 d., Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pasirašys Ukrainos...

Sinoptikai turi ne tik gerų, bet ir blogą žinią: atsakė, kokia laukia savaitė

Artimiausiomis dienomis bus šilta, tačiau lietinga. Antradienio naktį daug kur palis, vyraus...

Andrius Užkalnis

Užkalnio terapija (11) Norite daugiau sąjungininkų ir mažiau priešų? Štai jums trys greiti būdai

Jūs žinote juos, konfliktinius žmones. Viskas, ką jie daro, tai prisitraukia blogiausias...

Papasakojo, kaip atsikratyti raukšlių ir pagurklio be skalpelio: rezultatus pastebėsite jau po dviejų savaičių

Nors sakoma, kad raukšlės net gali puošti veidą, rodydamos brandą, o su ja, tikėtina, ir...

Login

Login 2022. Dr. Alfredas Chmieliauskas. Saugumas, slaptumas, melas, tiesa ir kiti bandymai k***ti protą (2)

Socialinis laikas yra žymiai svarbesnis nei tai, kurioje barikadų pusėje tu esi. Tuo įsitikinęs...