Saulės elektrines verslai įsirenginės rečiau
Dėl besikeičiančių sąlygų verslo atstovų susidomėjimas saulės elektrinėmis taip pat kinta. Vieni, pasimokę iš kainų krizės, skuba patys gaminti elektrą. Kiti svarsto įvairesnes galimybes ir nekreipia dėmesio į būsimus elektros saugojimo pakeitimus.
„Ignitis“ produktų valdymo skyriaus vadovė Indrė Tursienė sako, kad verslai, ypač gamybos bendrovės, ir toliau aktyviai domisi saulės elektrinių įsigijimu. Skaudžią realybę – neprognozuotus elektros kainos šuolius į nematytas aukštumas – parodė praėję metai ir verslai supranta, kad tokia situacija gali pasikartoti. Saulės elektrinės įsirengimas verslui yra logiškas rizikos mažinimas – dalies energijos poreikio padengimas fiksuotais kaštais, o ateityje, kai elektrinė atsiperka, ir nemokamos energijos generacija. Kylant elektros energijos kainoms biržoje, nuosava saulės elektrinė sušvelnina kainų šuolį, nes dalis elektros energijos, kurią verslas pasigamina pats saulės elektrinėje, kintamųjų kaštų jau nesukuria.
„Nors susidomėjimas saulės elektrinių įsirengimu išlieka, tačiau jis nebėra tokio intensyvumo, kaip buvo pernai. Mažesnės kainos elektros rinkoje leidžia šiek tiek atsikvėpti, tačiau strategiškai į priekį žiūrintis verslas siekia būti pasirengęs, jei situacija rinkoje keistųsi ne tokia palankia kryptimi“, – kalbėjo I. Tursienė.
Deja, jei verslai planuoja saulės elektrinę įsirengti greitai, to padaryti, greičiausiai, nepavyks. Pašnekovė paaiškino, kad jei verslas tik dabar pradeda svarstyti apie saulės elektrinę – greičiausiai likusio mėnesio nepakaks. Tačiau iki įstatymo įsigaliojimo pakanka gauti ESO technines sąlygas arba pasirašyti ketinimų protokolą. Panašu, kad numatoma perkelti įsigaliojimą į metų pabaigą ar kitų metų pradžią, todėl laiko išsiimti technines sąlygas arba pasirašyti ketinimų protokolą yra pakankamai.
SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vilius Juzikis prognozuoja, kad dabartinis didelis poreikis gali sumažėti, nes tokių projektų atsipirkimas užtruks ilgiau dėl augančių palūkanų, reguliavimo pokyčių (pvz.: pokytis nuo liepos mėnesio nebuitiniams vartotojams, taip pat 2GW kvota komercinėms elektrinėms), o ir elektros kainos daug mažesnės šiais metais, negu buvo prognozuota anksčiau.
Pasak jo, pernai kilus energijos kainų krizei visi įsitikino, kad atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) projektai reiškia mažesnes energijos kainas: „Kaip niekada aktyviai į tai investavo ir įmonės, verslas ieškojo ilgalaikių sutarčių pirkti AEI energiją, rekordiškai augo prašymų prisijungti prie el. tinklų skaičius. 2021 metų duomenimis, bendras Europos Sąjungos (ES27) generacijos iš AEI vidurkis siekė 38 proc. dalį elektros energijos gamyboje. Baltijos šalyse AEI dalis buvo mažesnė – apie 31 proc. paklausos“.
Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį elektros poreikis Lietuvoje išaugs perpus. Ir nors elektros energijos bei energetikos išteklių kainas lemia daugybė veiksnių, vien dėl toliau didėsiančios paklausos nereikėtų tikėtis, kad energija ateityje reikšmingai pigs. Lietuvos ir ES tikslai mažinti klimato taršą taip pat nesudaro paskatos lūkuriuoti ir atidėlioti investicijų į tvarius, aplinką tausoti padedančius sprendimus.
Pokytis gali atnešti nuostolių
Anksčiau liepos 1-ajai numatyto pokyčio dėl elektros pertekliaus data pakeista, tad verslininkai, skubėję įsirengti saulės elektrines taip pat stabtelėjo. I. Tursienė pabrėžė, kad šis įstatymas dar nėra priimtas ir yra tik svarstomas vyriausybėje, todėl nėra aiškios galutinės sąlygos ir terminai. Paskutinėmis žiniomis, ministerija yra numačiusi, kad grynasis atsiskaitymas įsigalios nuo 2024- ųjų sausio.
„Tai yra įprastas gaminančių vartotojų perteklinės elektros energijos kaupimo būdas, kuris galioja ir kitose šalyse. Šiuo metu Lietuvoje galiojanti sistema nėra tvari, nes pagaminta energija yra skirtingos vertės negu ta kurią po to vartotojas susigrąžina. Šiuo metu riziką prisiima tiekėjas, bet lygiai taip pat vartotojai gali prarasti papildomą naudą, kai pagaminta energija yra brangesnė nei suvartota“, – aiškino „Ignitis“ atstovė.
Toks pakeitimas gali reikšti, kad vasarą daugiau elektros pagaminę nebuitiniai vartotojai ją parduos pigiau, o atėjus žiemai tą pačią elektrą turės pirkti brangiau. Tokia tikimybė ne vieną gali atgrasyti nuo žalios energijos gaminimo planų. Lygiai taip pat tai gali atnešti ir finansinės naudos, jei gamybos metu elektra bus brangesnė nei vartojimo. Su nauja sistema verslui atsiras paskata investuoti į energijos kaupiklių sistemas, kurios padėtų dar efektyviau naudoti energiją bei rasti kitų efektyvinimo sprendimų. Be to, tai skatina visos infrastruktūros optimizavimą ir energijos resursų išnaudojimą, kai pastarųjų kainos yra žemiausios – keisti vartojimo įpročius atsižvelgiant į energijos resursų dinamiką.
„Verslui finansiškai naudingiau statyti tokio dydžio elektrines, kurios užtikrintų efektyvų tiesioginį elektros energijos vartojimą, kad maksimaliai tiesiogiai vartotų saulės elektrinės sugeneruotą energiją su minimaliu arba visai be atidavimo į tinklą. Tad svarbu pasirinki tokį saulės elektrinės sprendimų plėtotoją, kurio siekis būtų sumodeliuoti finansiškai patraukliausią sprendimą klientui, o ne siekti užsidirbti kuo didesnį pelną statant didžiausią galimą elektrinę“, – aiškino pašnekovė.
V. Juzikis sakė atkreipęs dėmesį, kad vystytojai vis dar nori įgyvendinti ir finansuoti tokius projektus. Vieni vystytojai linkę tikėti, jog rinka pati susireguliuos bei didėjanti paklausa užtikrins efektyvų visų elektros energijos gamybos pajėgumų darbą, dėl to drąsiau prisiima riziką ir toliau aktyviai vykdo projektų plėtrą. Kiti vertina atsargiau ir laukia tam tikro aiškumo dėl reguliavimo, arba, pavyzdžiui, siekia valdyti šias rizikas kartu prijungiant pakankamo dydžio energijos kaupimo įrenginį, tai leistų išvengti parko atjungimo rizikos.
Dabar AEI vystančių įmonių likvidumas yra geras, atsižvelgiant į rinkoje vyravusias dideles elektros kainas. Įmonių plėtros ambicijos priklauso nuo gebėjimo pritraukti kapitalą iš akcininkų ir investuotojų. Tai, deja, darys įtaką projekto rizikai bei investuotojų grąžai.
„Šios rizikos yra akivaizdžios visiems, o kaip jas valdyti kol kas nėra bendro sprendimo. Mūsų vertinimu, siekiant ir toliau didinti investicijas į atsinaujinančių elektros išteklių (AEI) plėtrą, reikėtų strateginių sprendimų, kaip sumažinti tokių projektų finansavimo riziką, užtikrinti didesnį reguliavimo skaidrumą, AEI veiklos stabilumą ir prognozuojamumą“, – kalbėjo SEB atstovas.
Paramos prašo ne visi
Įsirengti saulės elektrinę neretai verslui trukdo galiojantys teisės aktai bei paramos stoka. I Tursienės teigimu, viena didžiausių paskatų įsirengti saulės elektrinę yra parama, bet, vis dėlto, dalis verslų ja nepasinaudoja – dažniausias trikdis tam yra laiko ir tvarumo krypties prioretizavimo trūkumas, kartais atgraso ir komplikuoti paramos suteikimo procesai. Jei daugiau bendrovių rinktųsi įgyvendinti darnią plėtrą, tvarumo projektus suprastų ne kaip galimybę, o kaip ateities verslo būtinybę, tuomet didžioji dauguma bendrovių labiau rūpintųsi švarios energijos naudojimu ir nuosavos saulės elektrinės įsirengimu ar energijos, kuri gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, pirkimu.
SEB banko valdybos narys pridūrė, kad dažniausiai komercinėms saulės elektrinėms įsirengti skolinama iki 70 proc. bendros paskolos sumos: „Tai priklauso nuo projekto rizikos, skolinant tiesiogiai gaminantiems nebuitiniams vartotojams šis finansavimo santykis gali būti skirtingas, nes priklauso nuo to vartojo rizikos, gaunamos paramos ir panašiai. Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai. Pastebime, kad besiskolinantys klientai dažniau ima bendrą paskolą ir būtinosioms investicijoms, ir atsinaujinančios energetikos projektams finansuoti“.
