Per atostogas dažnas neapgalvoja svarbios detalės: vėliau tenka skaudžiai gailėtis

Svajonių atostogos dažnu atveju kaip reikiant paplonina piniginę – rodos, kuo daugiau išlaidaujame, tuo geriau leidžiame laiką ir tuo labiau atsipalaiduojame. Vis dėlto, kai piniginėje ima švilpauti vėjai, gera nuotaika greitai subliūkšta. Jeigu kada nors po atostogų jautėte išlaidavimo kartėlį – verta įsidėmėti keletą taisyklių, kurios leis pailsėti be finansinio streso.

Atostogas gali sugadinti finansinis stresas

Jeigu atostogų metu norite išvengti netikėtai didelių išlaidų, asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė–Varnė pirmiausia pataria išskaidyti savo atostogų biudžetą.

„Kai mes prieš atostogas matome didelę pinigų sumą, mums atrodo, kad dabar tai jau mes pailsėsime, nes pinigų turime daug. Mums atrodo, kad galime sau leisti labai daug, tačiau jeigu mes išskaidytume pinigus į atostogų dienų skaičių, mums atsivertų realesnė situacija ir žiūrėtume į ją ne pro rožinius akinius“, – pastebi S. Strockytė–Varnė.

Taip pat ji pataria atostogų biudžetą kaupti ištisus metus ir nusistatyti, kiek pinigų galėsime sau leisti skirti vienai atostogų dienai. Norint tai padaryti, pirmiausia rekomenduojama atskaičiuoti didžiausias kelionės išlaidas – skrydžius, apgyvendinimo paslaugas. Tuomet galime apskaičiuoti, kiek pinigų galėsime skirti kasdieniam vartojimui atostogų metu, nusistatyti dienos limitą ir juo vadovautis.

„Rekomenduojame kaupti atostogoms kaupti visus metus, o ne tik keliauti iš atostoginių pinigų. Jeigu mes keliausime iš atostoginių, tai grįžę mes turėsime labai sunkų laikotarpį, kartais net ne vieną mėnesį – mums bus sunku ir nuotaika pradės griūti“, – įspėja S. Strockytė–Varnė.

Planuojant atostogas, svarbu joms pasiruošti ir iš anksto pasidomėti, kokios išlaidos jose laukia. Internete galima rasti tiek nakvynės, tiek maisto ir pramogų kainas, todėl verta iš anksto pasidomėti, kokie pasirinkimai tinkamesni mūsų biudžetui

„Keisčiausia, kai žmonės sako, kad atostogų metu norisi atsipalaiduoti ir mažų mažiausiai norisi galvoti apie finansų valdymą. Tačiau vyksta keistas dalykas: tie žmonės, kurie pasiruošia, atostogų metu kaip tik jaučiasi labiau atsipalaidavę, nes jų niekas nestebina. Jie žino, kas bus ir kaip tas biudžetas atrodys. Tiems, kurie nesiruošia, iš pradžių būna labai linksma ir smagu, o tada staiga pamatai, kad viduryje atostogų ta suma sumažėja arba jos praktiškai nebėra. Ir tada prasideda toks finansinis stresas, kai tu jauti, kad tu keliauji ir kiurdai tą savo kišenę, jau imi tuos pinigus, kurie galbūt buvo skirti santaupoms. Tave pradeda erzinti viskas – kaina per didelė, kokybė netenkina. Mes tiesiog daugiau streso patiriame nesusiplanavę“, – pastebi S. Strockytė–Varnė.

Didžiausia klaida – nesureikšminame smulkių išlaidų

Didžiausia klaida atostogų metu, anot finansų ekspertės, yra tai, kad mes esame linkę nepastebėti smulkių sumų, todėl žymiai lengviau jas išleidžiame. Todėl itin svarbu į atostogų dienos limitą įskaičiuoti ir tas smulkmenas, kurių dažnai tiesiog nesureikšminame.

„Atostogų metu nepastebime mažų sumų. Lankytinus objektus, kurie kainuoja brangiau, pasiskaičiuojame, tačiau tokios mažos sumos kaip kava, ledai, užkandžiai, lauktuvės ir suvenyrai tarsi nereikalauja kažkokios įtampos iš manęs ir aš lengvai išleidžiu pinigus. Bet jeigu mes viską susumuotume, pamatytume, kad būtent tos smulkios išlaidos sudaro labai didelę nematomą dalį, kur mes kartais net nesuprantame, kaip mes per atostogas galėjome išleisti tiek pinigų“, – sako S. Strockytė–Varnė.

Dar vienas būdas sutaupyti atostogų metu – atskirti būtinas išlaidas nuo nebūtinų. Pavyzdžiui, jeigu esame tvirtai apsisprendę, kad keliaujant svečioje šalyje norime ragauti vietinius skonius, o ne virti eilinius makaronus viešbučio kambarėlyje – tai galime vadinti būtinosiomis išlaidomis. Ypač geras įrankis būtinoms išlaidoms atskirti nuo nebūtinų yra praėjusios kelionės išlaidų fiksavimas.

„Rekomenduoju fiksuoti išlaidas – nebūtinai atostogų metu, bet sugrįžus viską susivesti. Jeigu neatsiskaitinėjate grynaisiais, o kortelėmis, bus paprasta susivesti, kiek kam išleidote: apgyvendinimui, lauktuvėms, pramogoms ir panašiai. Ir tada, kai emocijos po atostogų būna šiek tiek nurimusios, mes labai gerai pamatome, kas yra mūsų būtinosios išlaidos“, – pataria S. Strockytė–Varnė.

Naudingi įpročiai, dėl kurių ateityje atostogauti bus tik lengviau

Turint atostogų išlaidų suvestinę, kurioje gerai atsiskleidžia būtinos ir nebūtinos išlaidos, kitais metais susiplanuoti atostogas bus kur kas paprasčiau. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų atostogų norai visuomet sutaptų su turimu biudžetu.

„Jeigu labai noriu šiais metais į Italiją, bet matau, kad niekaip to neleidžia mano biudžetas ir galbūt man teks naudotis kreditine kortele ar skolintis, tai galbūt šiais metais aš dar negaliu sau leisti išvykti ir turiu tai pripažinti. Bet tai gali būti labai puikus stimulas kitiems metams: ką aš turiu padaryti, kad kitais metais tikrai ten išvažiuočiau ar nuskrisčiau. Jeigu negaliu sau to leisti, vadinasi, kažkokių namų darbų nepadariau – mažiau pasitaupiau, daugiau išleidau, mažiau uždirbau“, – sako S. Strockytė–Varnė.

Jei tenka pripažinti, kad atostogų lūkesčiai viršija turimą biudžetą – nereikėtų nusiminti. Finansų ekspertė įsitikinusi, kad pabėgti nuo darbų ir kokybiškai pailsėti įmanoma net ir turint labai ribotą biudžetą.

„Nuskambės galbūt paprastai, bet, jeigu labai norime, atitrūkti nuo darbų galime ir namuose. Man kartais atrodo, kad, kai yra dienos limitas ir tų pinigų nebelieka, kaip tik įsijungia kūrybingumas ir mes turime daug geresnes akimirkas. Mes galime nuvykti į paplūdimį, galime patys pasidaryti pikniką. Tokį įvykį prisiminsime ilgiau nei eilinę vakarienę restorane. Tiesiog reikia pagalvoti, kas man labiau patinka – tai gali būti gamta, miškai. Labai daug pramogų nieko nekainuoja – mums tiesiog reikia tai pasiimti ir susikurti sau atostogas“, – sako S. Strockytė–Varnė.