Energetiškai efektyviame būste – sąskaitos mažesnės beveik 50 procentų
Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė aiškina, kad gaunamos sąskaitos už šildymą priklauso nuo kelių dedamųjų: energetinių išteklių kainos, orų, energetinio namo efektyvumo ir vartojimo įpročių.
„Tai šilumos energijos išteklių kaina tikrai buvo stabili ir tai leidžia manyti, kad rinka prisitaikė prie tų turbulencinių sąlygų, kurios buvo praėjusiais metais. Kalbant apie orus, nors ir atrodo, kad žiemos sezonas buvo šiek tiek šiltesnis arba jautėme pakankamai šiltus orus, iš tikrųjų orai buvo vos 0,02 laipsnio šiltesni negu praėjusį sezoną, vertinant visus šildymo sezono mėnesius – nuo lapkričio iki kovo.
O kalbant apie sąskaitas, tai vidutiniškai vilnietis už 50 kv. metrų butą mokėjo 41 Eur renovuotame, energetiškai efektyviame bute, o energetiškai neefektyviame – 88 Eur. Tai matome tuos skirtumus – praktiškai 50 proc. yra skirtumas energetiškai efektyvaus ir neefektyvaus buto“, – pastebi R. Jasiulionienė.
Vis dėlto, kaip pastebi „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė, šiuo metu jau gyvename pavasario ir vasaros nuotaikomis, kada šildymo sezonas mums nėra aktualus, tačiau netrukus vėl išgirsime apie artėjančią žiemą ir šildymo sąskaitas. Įmonės visoje Lietuvoje renkama statistika rodo, kad lietuviai tam ruošiasi iš anksto.
„Iš savo vartotojo matome, kad šiek tiek galbūt atsidedame savo pajamų būsimam šildymo sezonui ir su nekantrumu jo laukiame – laukiame pirmųjų sąskaitų, kokios jos bus. Prasidedant šildymo sezonui, net iš mūsų statistikos duomenų matyti, kad sąskaitų pradelsimai mūsų kanalo vartotojų, kurie atlieka pirmus mokėjimus, drastiškai neišauga – žmonės tam yra pasiruošę, atsidėję, susikaupę, su laukimu priima sąskaitas ir apmoka laiku“, – pastebi laidos „Delfi diena“ pašnekovė.
Vis dėlto, įžvelgiama įdomi tendencija – sezono pabaigoje išgirdę, kad baigiamas šildymo sezonas, vartotojai atsikvepia. Tačiau, to daryti nereikėtų.
„Paskutinės sąskaitos vartotojus pasiekia tik kitą mėnesį, tai visi dar turėtume planuotis ir dėliotis, kad šildymas jau atjungtas, bet sąskaita dar tik atkeliaus. Įdomi statistika, ką matome iš visos Lietuvos, tai kad dažnu atveju paskutinio mėnesio šildymo sąskaita – balandžio ar gegužės – yra didesnė už pirmąją.
Tai matydami tai ir edukuodami savo vartotoją, padėdami jam planuoti, turime puikių įrankių tą statistiką sekti, žinoti ir suvokti, kada, kurie mėnesiai ir kokios išlaidos, ir atitinkamai didinti finansinį nuovokumą, padėti ruoštis ir planuotis savo išlaidas taip, kad gale sezono neskaudėtų, nereikėtų sąskaitų pradelsti ir ta šildymo sezono pabaiga nebūtų nesuplanuota ir nepasiruošta“, – atkreipia dėmesį A. Čiuplienė.
Vilniečiams šilumą tiekiančios įmonės atstovė R. Jasiulionienė pastebi, kad šildymo sezono pabaigos laikotarpiu išties atsiranda ir skolininkų.
„Su paskutine sąskaita nesibaigia mokėjimai – yra ir klientų įsiskolinimai, mes juos matome. Skolų valdymo komanda toliau visus metus dirba su tais likučiais. Tačiau aš noriu pasakyti, kad lyginant su praėjusiais metais, mūsų įsiskolinimų portfelis yra sumažėjęs 12 proc. ir tai vėlgi rodo klientų nuovokumą atsidėti būtinosioms išlaidoms ir iš tikrųjų atsakingai žiūrėti, kad tos būtinosios išlaidos būtų padengtos ir būtų sumokėti visi reikalingi mokesčiai“, – džiaugiasi pašnekovė.
Sąskaitą renkasi popieriniu pavidalu
Pašnekovės taip pat atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis vilniečių sąskaitas už šildymą vis dar renkasi gauti netvariai – popierinių sąskaitų pavidalu.
„Ne veltui esame mes, platforma, skirta padėti keisti vartotojo įpročius ir atsisakyti fizinio apmokėjimo kanalo – popierinių sąskaitų pristatymo – ir būtent rinktis internetines apmokėjimo paslaugas. Tai mes džiaugiamės, kad mūsų vartotojai užsiregistravę, padarę pirmąjį apmokėjimą, sutinka atsisakyti popierinių sąskaitų, o ta informacija mes pasidaliname su paslaugų tiekėjais ir abi pusės – tiek mes džiaugiamės nauju vartotoju, tiek mūsų partneris, kad nuosakiai matome popierinių sąskaitų mažėjimą“, – sako A. Čiuplienė.
Nors atsisakančių popierinių sąskaitų daugėja visoje Lietuvoje, nemaža dalis vilniečių, kaip pastebi R. Jasiulionienė, vis dar renkasi popierinę alternatyvą, o įmonė atsisakyti teikti popierines sąskaitas negali.
„Šilumos ūkio įstatymas mus reglamentuoja, kaip įmonę, kad mes privalome siųsti popierines sąskaitas, jeigu klientas nepasirenka kitaip – neturi kito pasirinkimo būdo arba neišreiškia tokio noro. Labai gaila, nepaisant to, kad per trejus pastaruosius metus tikrai mažėjimo tendencija yra, bet mes turime 30 proc. klientų, gaunančių popierines sąskaitas, – jie yra identifikavę, kad nori tokiu būdu gauti tokiu būdu. Iš jų yra 1 tūkst. verslo klientų, iš beveik 12 tūkst. turimų verslo klientų.
Mes kiekvienais metais keliame sau tikslą, kad mažėjimo tendencija būtų – proaktyviai kontaktuojame su klientais, aktyviai informuojame apie tai, kaip jie gali prisidėti prie tvarios aplinkos, atsisakydami popierinių sąskaitų. Visais įmanomais būdais stengiamės šį kiekį mažinti“, – sako R. Jasiulionienė.
Paklausta, kokios galėtų būti priežastys, lemiančios klientų prisirišimą prie popierinių sąskaitų, R. Jasiulionienė sako neturinti vieno atsakymo – klientų yra labai įvairių ir tai tikrai nėra vien vyresnio amžiaus žmonės, kuriems, kaip kartais kai kurie vis dar linkę manyti, gali būti sudėtinga sąskaitas apmokėti internetu.
„Mūsų klientai labai paprastai gali atsisakyti – tiesiog kreipiantis į mūsų savitarną. Aš manau, kad tai yra įpročio reikalas, taip, kaip kažkada mes nuo grynųjų pinigų iki atsiskaitymo kortelių ėjome ilgais žingsniais. Nemanau, kad yra viena priežastis. Neturiu labai aiškios statistikos, koks tai yra amžiaus cenzas tame visame kiekyje, bet manau, kad labai, labai įvairiai.
Tiesa, būna ir tokių atvejų, kai mes kontaktuojame ir matome, kad naudojasi mūsų savitarna, bet vis dar siunčiame popierinę sąskaitą. Yra tokių klientų, kurie sako, kad taip, – pamiršau atsisakyti. Galvoju, kad dar vienas momentas, kuris yra, tai patogumas, nes klientui nieko nekainuoja šie dalykai tiesiogiai. Jeigu apmokestintume, greitai atsisakytų. Žiūrint į didžiąją dalį verslų, paprastai mes žinome, kad apmokestinamos tokios paslaugos, o šiuo atveju mes to padaryti negalime, tai kodėl nesinaudoti abejomis alternatyvomis, kai tai nieko nekainuoja?“ – svarsto ji.
