Apgaulės būdu įtraukinėjo į investavimo schemas
Kaip pastebi Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas L. Ališauskas, internetiniai sukčiai savo tikslų pasiekimui išnaudoja visas įmanomas priemones. Anot jo, dalis jų sutampa su tradicinėmis skaitmeninės rinkodaros priemonėmis, kurios skirtos bet kokio turinio internete žinomumo didinimui: pavyzdžiui, perkama reklama socialiniuose tinkluose, naudojamos automatizuotos reklamos sistemos, dirbtinai didinami svetainės reitingai, kad paieškos programos ją rodytų pirmojo puslapio viršuje.
Sukčiai nuorodas į savo sukurtas svetaines taip pat siuntinėja el. laiškais, SMS žinutėmis, užvaldę tikrų asmenų paskyras socialiniuose tinkluose jas išnaudoja savo svetainių reklamavimui.
„Pastaruoju metu yra stebima tendencija, kai sukčiai internautus į savo svetaines privilioja sukurdami žinomų prekės ženklų, taip pat ir žinomų naujienų portalų, pavyzdžiui, „Delfi“ kopijas. Šiuose „klonuose“ yra tiksliai atkurtas legalių svetainių dizainas, grafiniai elementai, šriftai. Šiose svetainėse yra skelbiamos netikros naujienos, kuriose yra išnaudojami žinomi asmenys arba žiniasklaidoje plačiai aptariamos temos. Tekstuose taip pat minimos staigaus praturtėjimo istorijos bei raginama kuo greičiau pasinaudoti tuo pačiu būdu“, – įprastus sukčiavimo požymius įvardina L. Ališauskas.
Kaip sukčiai netikrų investavimo platformų ar nelegalių lošimo svetainių reklamai išnaudoja socialinius tinklus, savo tyrime nagrinėja Debunk.org. Tyrime nurodoma, kad pagrindinis reklamų apsimetinėjant kitomis žiniasklaidos priemonėmis tikslas – „apgaulės būdu įtraukti „Facebook“ vartotojus į fiktyvias investavimo schemas per netikras „Facebook“ paskyras“. Tyrimo metu nustatyta, jog analizuotos tam tikrų prekės ženklų vardu skelbiamos apsimetėliškos reklamos Lietuvos „Facebook“ vartotojams buvo parodytos daugiau kaip 5,1 milijono kartų.
Sunku pasakyti, kokia dalis apsimetėliškas reklamas mačiusių internautų užkibo už sukčių kabliuko, tačiau L. Ališauskas įspėja atkreipti dėmesį į keletą pavojaus signalų.
„Norint neužkibti ant sukčių „kabliuko“, reikėtų kritiškai vertinti visas netikėtai gautas žinutes ir el. laiškus su nuorodomis, istorijas apie žaibišką praturtėjimą, netikėtą palikimą ar laimėjimą loterijoje, kurioje net nedalyvavote. Netikros svetainės taip pat pasižymi itin patraukliais, hiperbolizuotais pasiūlymais, siūlantys nerealias nuolaidas ar investicinę grąžą“, – įspėja L. Ališauskas.
Sukčiai nepraeina be pėdsakų: juos būtina atpažinti
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas išskiria, kokius signalus turėtų įsidėmėti kiekvienas internautas, kad netektų tapti šiuolaikinių sukčių auka.
1. Maksimalios nuolaidos. Pagrindiniai suklastotų elektroninių parduotuvių požymiai yra didžiulės nuolaidos visoms prekėms. Nuolaidų dydis tokiose parduotuvėse siekia net 80–90 proc. Tai vienas iš akivaizdžiausių suklastotos parduotuvės požymių, todėl lankytojai turėtų užduoti sau klausimą, ar tikrai įmanoma, kad visos ten esančios prekės galėtų kainuoti net 90 proc. pigiau?
2. Neigiami atsiliepimai. Jeigu į el. parduotuvę patekote paspaudę ant socialinio tinklo reklamos, perskaitykite tos reklamos atsiliepimus, nes socialiniai tinklai leidžia vartotojams komentuoti pačią reklamą (angl. Sponsored content). Piktavaliai dažnai pamiršta arba nespėja sekti savo skelbimų ir trinti neigiamų atsiliepimų, todėl kitų žmonių neigiama patirtis gali padėti išvengti nuostolių. Taip pat pasinaudokite pagrindinėmis paieškos sistemomis (pvz. „Google“) ir paskaitykite rastus atsiliepimus apie el. parduotuvę kitose svetainėse. Jeigu tai užsienio parduotuvė, papildomai paieškokite pagal užklausą „scam parduotuvesadresas.com“. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad vien teigiami atsiliepimai patikimumo negarantuoja, nes jie taip pat gali būti suklastoti.
3. Netikri kontaktiniai duomenys. Įtarimą taip pat turėtų sukelti jokios informacijos apie įmonę ar jos rekvizitų svetainėje nebuvimas.
4. Įtartinas interneto vardas. Pirmą kartą apsilankę el. parduotuvėje atkreipkite dėmesį į parduotuvės interneto vardą (domeną). Įtarimą turėtų trumpas gyvavimo laikas (registravimo datą galima patikrinti pvz. www.whois.com); papildomi žodžiai prie žinomo prekinio ženklo (pvz. prekės ženklo tikrasis el. adresas „prekiniszenklas[.]com“, o jo klastotė – „prekiniszenklas-batai[.]com“ ); nemokamas svetainės talpinimas (pvz. http://pigiausios[-]prekes.000webhost[.]com, pan.).
Nemokamas apsaugos įrankis kasdien apsaugo virš 2 tūkst. gyventojų
Nuo internetinių sukčių galime apsisaugoti ne tik būdami budrūs, bet ir imdamiesi papildomų apsisaugojimo priemonių. Pavyzdžiui, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, siekdamas apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo internetinių sukčių, yra sukūręs nemokamą apsaugos įrankį „DNS užkardą“, kuris blokuoja visas jam žinomas žalingas interneto svetaines.
L. Ališauskas nurodo, kad nuo šių metų vasaros NKSC sukurtos „DNS užkardos“ duomenis pradėjo naudoti visi pagrindiniai Lietuvos interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjai.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, šiuo metu „DNS Užkardos“ apsauga yra taikoma beveik 4 milijonams mobiliojo ir 775 tūkst. fiksuoto interneto ryšio paslaugų naudotojų.
NKSC duomenimis, per dieną vidutiniškai yra apsaugoma virš 2 tūkst. gyventojų, kurie neatpažįsta sukčių sukurto turinio internete.
NKSC ragina visus gyventojus, kurie pastebėjo sukčių sukurtą svetainę, apie ją pranešti el. paštu cert@nksc.lt arba užpildžius formą https://www.nksc.lt/pranesti.html.
