Svarbus stogo nuolydis ir pusė
Pirmiausia reikėtų paskaičiuoti elektrinės galingumą. Paprasta taisyklė, padedanti apskaičiuoti reikalingą galią: 1000 kWh prilygsta 1 kW saulės elektrinės galios. Jei per metus suvartojama maždaug 8000 kWh, reikėtų galvoti apie 8 kW galios elektrinę. Svarbu įvertinti ir ateities planus, galbūt planuojama įsigyti elektromobilį, kuriam taip pat reikės elektros energijos. Visgi, specialistai pataria planuojant saulės elektrinės galingumą, nepersistengti ir negalvoti, kad didesnė elektrinė duos daugiau naudos. Tikslas – kad elektrinė per metus pagamintų tiek elektros energijos, kiek suvartoja namų ūkis.
Saulės energijos bendrovės „Saulės grąža“ privačių klientų skyriaus vadovas Vaidas Brazinskas sako, kad išsiaiškinus, kokio galingumo elektrinė reikalinga, dar prieš montuojant modulius reikia įvertinti namo stogo nuolydį, pusę, į kurią bus nukreipti moduliai, vietą, plotą įrengimui: „Jeigu elektrinė statoma ant šlaitinio stogo, skaičiuojama, kad 1 kW įrengti reikia 6 m² stogo ploto. Jei ant plokščio stogo, tuomet skaičiuojama, kad 1 kW įrengti reikia 10 m². Įvertinus tai, lieka susirasti patikimą rangovą saulės elektrinės įrengimui. Jis padės užpildyti reikalingus dokumentus bei atsakys į kylančius klausimus. Renkantis rangovą svarbu išsiaiškinti, kokias garantijas jis suteikia, per kiek laiko pašalina gedimus, jei jų atsiranda“.
„Nogrid“ pardavimų vadovas Deividas Dimša pataria prisiminti ir kitus svarbius aspektus: „Pirmiausia, norint pretenduoti į valstybės paramą, namas privalo turėti unikalų numerį iš Registrų centro bylos. Namo įvadas turi būti ne mažesnis nei planuojama elektrinės galia – jeigu elektrinė numatoma didesnė, reikės apriboti inverterį. Labai svarbu, jog šios srities specialistai atvyktų į objektą ir įvertintų visus techninius aspektus, pavyzdžiui, kurioje vietoje ir kokiu būdu bus pravesti kabeliai, sumontuotas inverteris ir panašiai“.
Konstrukcija derinama prie stogo
Prieš rengiant saulės elektrinę gali kilti klausimas, ar ji tinka ant kiekvieno stogo. Pasak V. Brazinsko, labiausiai rekomenduojama rinktis pietinę pusę ir modulius tvirtinti ant šlaitinio stogo juos guldant ant aliuminio profilių dirbtinai nekeliant pasvirimo kampo. Tokiu būdu sistema bus ilgaamžė. Taip pat rekomenduojama vengti šešėlį metančių objektų. Visgi jei matyti, kad ant stogo elektrinė netilps arba moduliai bus nuolat dengiami didelio šešėlio, verta apsvarstyti galimybę statyti elektrinę ant žemės.
„Namo stogas, ant kurio bus montuojama elektrinė, turi būti tvirtas ir stabilus, kad galėtų laikyti saulės modulius. Jei stogas yra senas arba turi pažeidimų, gali prireikti papildomo stiprinimo, remonto ar keitimo prieš įrengiant saulės elektrinę“, – pridūrė pašnekovas.
„Nogrid“ atstovas patarė nespręsti apie stogą ir modulių tinkamumą patiems ir verčiau pasitikėti ekspertais: „Mes dirbame su didžiaja dalimi stogų, tačiau taip pat reikia pasitarti su specialistu, kokią saulės elektrinės konstrukciją geriau naudoti. Pavyzdžiui, jeigu stogas yra skalūno čerpių, konstrukcijos bus skirtingos“.
Svarstant saulės elektrinę ant senesnio namo stogo, gali kilti klausimas, ar jis išlaikys papildomą modulių svorį bei bus galima prie jo prieiti kilus poreikiui. V. Brazinskas ramina apie tai svarstančius, mat projektuojant bet kurį namą jo stogas planuojamas taip, kad išlaikytų dideles šlapio sniego apkrovas žiemos metu. Lyginant su sniegu saulės elektrinė yra nesunkus įrenginys ir nesukelia didelės rizikos namo stogo stiprumui.
„Jeigu žmogus mano, kad dėl kažkokių priežasčių, pavyzdžiui, projektavimo klaidos, ar dėl to, kad buvo nukrypta nuo statybos projekto, stogas gali neišlaikyti, reikėtų kviesti ekspertus, kurie gali atlikti stogo apkrovos skaičiavimus“, – kalbėjo „Saulės grąžos“ atstovas.
D. Dimša aiškino, kad norint sužinoti, ar stogas atlaikys naują svorį, yra tam skirtų priemonių: „Jeigu stogas yra šlaitinis, bendras modulių svoris neturi didelės įtakos. Plokščio stogo atveju yra naudojamos specialios programos apkrovoms apskaičiuoti, tačiau galime nuraminti, kad dažniausiai stogas be papildomų investicijų atlaiko elektrinės svorį“.
Statantiems naują namą su planu ant jo įrengti saulės elektrinę pašnekovai patarė atsižvelgti į kelis svarbius aspektus: stogo orientaciją ir kampą, stogo konstrukciją, elektros jungtis, energetinį efektyvumą (namo izoliaciją, šildymo ir vėdinimo sistemas), bendrą energijos poreikį ir, žinoma, finansines galimybes. Tai – svarbūs aspektai, kuriems reikia skirti dėmesio, siekiant užtikrinti sėkmingą saulės elektrinės projektą.
Valymą pataria patikėti specialistams
Nors Lietuvos klimatas – labai palankus saulės elektrinių švarai palaikyti ir joms retai prireikia papildomo valymo, ją įrengiant pravartu apsvarstyti ir šį klausimą. V. Brazinskas patarė daug laiko valymui skirti nenorinčiam vartotojui kartą per metus saulės modulius nuvalyti švariu, paviršiaus nebraižančiu šepečiu švelniais šereliais. „Tai patariama atlikti kovo mėnesį – prieš pat aktyvųjį saulės jėgainių sezoną. Žiemą sniego valyti nebūtina, nes tik sušilus orams, jis greitai nučiuožia. Tačiau, jeigu sniegas kartais ir nuvalomas, jėgainei tikrai nekenkia. Žinoma, svarbu įvertinti savo galimybes, valant saulės elektrinės modulius. Jeigu kyla abejonių savo jėgomis, o valyti elektrinę norisi – geriau susisiekti su elektrinę montavusia įmone ir paprašyti pagalbos“, – sakė saulės energijos įmonės atstovas.
D. Dimša pridūrė, kad saulės elektrinės valymas gali pakenkti, ypač jei tai šlaitinis stogas. Todėl geriau tokį darbą patikėti specialistams.
Paprasčiau prižiūrėti ir valyti saulės elektrines, įrengtas ant žemės. Ne veltui jos vis labiau populiarėja. Saulės elektrinė ant žemės – viena populiariausių elektrinės įrengimo vietų, nes suteikia plačias galimybes parinkti optimalius technologinius sprendimus. Anot V. Brazinsko, statant šio tipo elektrinę, labai svarbu pasirinkti vietą su pakankamai saulės šviesos, išvengiant šešėlių nuo aukštų pastatų ar medžių. Antžeminę elektrinę lengviau nukreipti į pietų pusę, parinkti pasvirimo kampą. Lietuvoje idealiausia saulės elektrines statyti pietų kryptimi, pasvirusias 36–39 laipsnių kampu. Visgi joms reikia daugiau ploto nei ant šlaitinio stogo montuojamoms elektrinėms. Vidutiniškai 1 kW reikia 10 m² ploto.