Sukauptas santaupas „marinuoja“ einamosiose sąskaitose
Lietuvos centrinės kredito unijos, prižiūrinčios LKU kredito unijų grupę, Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius aiškina, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų savo turimų lėšų neįdarbina. Kitaip tariant, pinigai stovi einamosiose sąskaitose ir bėgant laikui nuvertėja.
„2022 metų pabaigos duomenimis, iš viso fiziniai asmenys turėjo kiek daugiau negu 21,5 milijardo eurų lėšų, iš kurių šiek tiek daugiau nei 18 mlrd. eurų buvo laikomi einamosiose sąskaitose, apie 3 milijardai buvo terminuotuose indėliuose, kurie generuoja palūkanas.
Per 10 šių metų mėnesių situacija šiek tiek pasikeitė – bendras pinigų kiekis išliko labai panašus. Lėšų einamosiose sąskaitose sumažėjo maždaug 3 milijardais, terminuotų indėlių išaugo iki šiek tiek daugiau nei 6 mlrd. eurų. Nepaisant to, 15 milijardų eurų vis tiek tiesiog guli einamosiose sąskaitose. Jeigu pridėjus apie 4 proc. metinių palūkanų, tai per metus nuo šių pinigų prarandama apie 600 milijonų eurų“, – aiškina pašnekovas.
Pasak jo, pinigų laikymas einamosiose sąskaitose buvo pateisinamas tada, kai palūkanos siekė 0 proc., šiuo metu – tai yra ne itin teisingas žingsnis.
„Buvo pakankamai suprantamas elgesys, kad jokio skirtumo – maža ką, gal prireiks, bus patogiau paimti nei nutraukti indėlį ir sudarinėti sutartį. Dabar, kai palūkanų normos šiek tiek aukštesnės – tai kelia nuostabą“, – teigia jis.
Įdarbinantys pinigus, tradiciškai, kaip būdinga lietuviams, labiausiai vertina nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto, specialistas pastebi, kad ši turto klasė nebėra investicinė žvaigždė – būstas nėra lengvai įperkamas, reikia nemažai santaupų ir didelės pinigų sumos. Dėl šios priežasties ir išaugusių palūkanų išryškėjo kiti – fiksuotų pajamų – finansiniai instrumentai.
„Prieš porą metų investuotojai labau vertino rizikingesnes investicijas – akcijų rinką ir panašius finansinius instrumentus. Šiuo metu tai galėtų būti obligacijos, terminuotas indėlis, nes tu tiksliai žinai, kokią sumą įdėjai, kokią sumą išsiimsi ir kokią sumą už tai gausi, turime geras palūkanas. Gal netgi dabar visai neblogas metas fiksuoti ilgesniems terminams, nes jau yra nuomonių, pasigirsta vis daugiau kalbų, kad Europos Centrinis Bankas pasiekė visus savo tikslus ir palūkanos kilti toliau nebeturėtų ar labai minimaliai, o apytiksliai kitų metų viduryje gali net ir pradėti kristi“, – sako R. Šukevičius.
Išleidžia daugiau nei uždirba
Paklaustas, ar lietuviai apskritai labiau taupūs ir moka teisingai valdyti savo finansus, ar yra labiau išlaidautojai ir gyvena šia diena, jis tikina, kad statistika šiuo klausimu gana įdomi. Apklausų duomenys rodo, kad maždaug apie 20 proc. lietuvių sako, jog netaupo arba neturi tam galimybių. Panašios proporcijos išlieka ir tų apklaustųjų gretose, kurie sako, kad taupo iki 100 eurų ir nuo 100 iki 200 per mėnesį, likusi dalis – taupo daugiau.
„Ypač iki COVID-19 pandemijos kartais šalyje netgi būdavo suskaičiuojama neigiama taupymo norma – lietuviai išleisdavo daugiau nei uždirbdavo. Nežinau, kaip čia interpretuoti tokią statistiką. Per pandemiją, aišku, šiek tiek išlaidos sumažėjo – žmonės susikaupė santaupų, taupymų norma, Eurostat duomenimis, buvo pakilusi net iki beveik 8 proc.
Vėliau, visi žinome, kokia buvo infliacija, tad taupymo norma vėl pradėjo mažėti. Tai tikrai nėra lietuviai patys taupiausi, bet situacija, panašu, kad taisosi – apie neigiamą taupymo normą kurį laiką nebegirdime, tačiau tikrai šiek tiek išlaidaujame. Dar yra toks vadinamasis kvazi taupymas, kai metus taupau ir metų gale išleidžiu – nusiperku kokį nors naują televizorių ar kitokį daiktą“, – pasakoja R. Šukevičius.
Pasiteiravus, kokia situacija su grynaisiais pinigais, ar jų verta turėti, kokią sumą geriausia saugiai laikyti, specialistas aiškina, kad tam tikrą sumą reikėtų turėti, tačiau tai labai priklauso nuo gyvenimo būdo, įprastinių išlaidų lygio – vienas namų ūkis didesnis, kitas mažesnis, tad ir poreikiai nevienodi. Be to, būna, kad pasitaiko sutrikimų ir elektroninėse sistemose, tad atsargoje grynųjų pinigų galima turėti.
„Grynųjų populiarumas paprastai išauga geopolitinių sukrėtimų kaimynystėje metu. Šiuo metu pinigų išgryninimas nestebimas, bet kai prasidėjo nesutarimai, buvo stebimos padidėjusios išgryninamų pinigų apimtys. Bendrai santaupų pagalvė turėtų būti bent 3–6 mėnesiai įprastinių pajamų, tai bent mėnesis iš jų tikrai galėtų būti grynais pinigais“, – aiškina jis.
