Naudojasi parama ir skolinasi
Elektros energijos tiekėjo „Ignitis“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gaminančių vartotojų iš viso yra beveik 49 tūkstančiai. 2022 metai buvo rekordiniai – bendras gaminančių vartotojų skaičius nuo beveik 19 tūkst. 2022 metų pradžioje šoktelėjo iki daugiau kaip 43 tūkst. metų pabaigoje.
„Noras įsigyti saulės elektrinę ir tapti gaminančiu vartotoju glaudžiai susijęs ne tik su siekiu gyventi tvariai, kvėpuoti švaresniu oru, tačiau ne mažiau svarbus aspektas – noras sutaupyti. Vertinant dabartines elektros kainas, elektros išlaidų sutaupymas gaminantiems vartotojams siekia apie 80 proc. Todėl tikėtina, jog gyventojai ir toliau aktyviai domėsis saulės energetika. Ir ne tik saulės, tačiau jau ir vėjo“, – sako elektros energijos tiekėjo produktų vadovė Indrė Baltušienė.
Praėjusių metų birželį APVA paskelbtos priemonės „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ kvietimui įgyvendinti buvo numatyta 29,9 mln. eurų suma. Vis dėlto, sulaukus gerokai daugiau paraiškų, nei tikėtasi, papildomai skirta dar virš 16 mln. eurų, o bendra suma siekė 46,2 mln. eurų. O štai šiais metais kvietimui numatoma skirti 40 mln. eurų. Apie galimybę teikti paraišką kompensacijai gauti bus paskelbta APVA svetainėje.
Nepaisant to, kokį saulės elektrinės tipą – antžeminę ar ant stogo – renkasi gyventojai, paramos dydis įsirengus visą komplektą (saulės modulius ir įtampos keitiklį (inverterį) siekia 322,91 euro už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios, o finansavimas skiriamas už iki 10 kW galios saulės elektrinę. Vadinasi, individualių namų ir daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į iki 3 230 eurų siekiančią Europos Sąjungos (ES) paramą saulės elektrinei. Paramos dydis įsirengus tik saulės modulius siekia 242,92 euro už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Tad maksimali suma, kurią gali susigrąžinti gyventojas, gali siekti 2 429 eurus.
Gyventojai ne tik aktyviai naudojasi ES teikiama parama, bet ir ieško būdų pasiskolinti iš komercinių bankų, kad netektų ilgai taupyti ir elektrines pavyktų įsirengti greičiau. SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė skaičiuoja, kad 2022-ųjų metų antrojoje pusėje, kai elektros kainos buvo pasiekusios piką, penktadalį vartojimo paskolų sudarė būtent paskolos namų energetiniam efektyvumui gerinti. Tąkart susidomėjimas šios rūšies paskolomis buvo didžiausias.
„Šiuo metu vartojimo paskolos namų energetiniam efektyvumui gerinti sudaro apie 10 proc. visų vartojimo kreditų pardavimų. Vidutinė paskolos suma – apie 8 000–9 000 eurų“, – sako ji.
Elektrinė ant stogo ar ant žemės?
Pasak „SoliTek“ pardavimo vadovės Baltijos šalims Sandros Garšanikovienės, procentiškai daugiausia žmonės įsirengia 10 kW saulės elektrines. Pagrindinės to priežastys, anot pašnekovės, – suteikiama parama saulės elektrinei iki 10 kW įsirengti.
„Individualių namų savininkai, kurių elektros poreikis šiandien yra, pavyzdžiui, 5 kW, žiūri į priekį – galbūt planuoja keisti šildymo būdą ar įsigyti elektromobilį, todėl jau dabar statosi 10 kW ir didesnio galingumo saulės elektrinę, kuri bus reikalinga ateityje. Visada galima pasipildyti vėliau, bet iškart užsakius didesnę jėgainę 1 kW kaina gerokai patrauklesnė.
Kaip apskaičiuoti? Reikėtų stebėti metinio elektros suvartojimo rodiklius. Skaičiavimo principas labai paprastas. Imkime, kad 1 kW pagamina 1000 kWh per metus. Jei namų ūkis sunaudoja 10 000 kWh per metus, vadinasi, 10 000 padalinę iš 1 000 gauname reikalingą elektrinės dydį – 10 kW.
Projektuotojai įvertina, pasižiūri pagal stogo pasvirimo kampą, kiek 1 kW pagamins per metus. Taip galima apskaičiuoti, kokios galios elektrinės reikia. Jei stogas orientuotas į kitas puses, svarbu vertinti atskirai, kiek 1 kW pagamins kWh, ir apskaičiuoti, kokio dydžio reikalinga saulės jėgainė“, – aiškina specialistė.
Teikdami paraišką APVA, kai kurie atsižvelgia ir į vieną svarbų faktorių – kriterijus, pagal kuriuos vertinama paraiška. Kitaip tariant, kokia tikimybė gauti paramą. Stebint anksčiau skelbtų kvietimų reikalavimus matyti, kad vertinami ir du svarbūs kriterijai – saulės elektrinės įrengimo būdas ir jos galia. Aukštesnis balas vertinant paraišką skiriamas ant pastato įrengtoms arba į jį integruotoms elektrinėms ir kurių galia neviršija 5 kW. Žemesnis balas – ant žemės įrengtoms elektrinėms ir kurių galingumas yra daugiau kaip 5 kW bet ne daugiau kaip 10 kW.
Tad kyla klausimas – rinktis saulės elektrinę ant stogo ar ant žemės? Pasak APVA specialistų, čia dominuoja aiški tendencija.
„Didžioji dalis gyventojų – apie 90 proc. – saulės elektrinę įsirengia ant pastato stogo. Likę gyventojai įsirengia ant žemės sklypo. Tokia tendencija išlikusi nuo saulės elektrinių finansavimo pradžios. Skirtumų tarp didžiųjų miestų ar regionų nepastebima, tai labiau priklauso nuo techninių galimybių, o joms esant kaip prioritetą gyventojai visuomet renkasi pastato stogą“, – teigia APVA Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Cijūnėlienė.
Tokiomis pačiomis įžvalgomis dalijasi ir saulės sprendimų tiekėja. Pasak įmonės pardavimo vadovės S. Garšanikovienės, žmonės saulės elektrines renkasi labai įvairiai: tiek ant žemės, tiek ant stogo. Vis dėlto, pastarosios populiaresnės. Kaip teigia specialistė, viena iš priežasčių – brangi žemė ir vietos trūkumas.
„Elektrinė ant žemės užima nemažai vietos – apie 3,5 metro aukščio, o ilgis priklauso nuo įrengiamos elektrinės galios. Taigi, vietos gali užimti tikrai nemažai. Žinoma, vizualiai kiemo taip pat nepuošia“, – teigia įmonės pardavimo vadovė.
Kuri elektrinė efektyvesnė?
Kaip aiškina S. Garšanikovienė, klientus saulės modulius gaminančios įmonės specialistai visada pirmiausia ragina išnaudoti vietą ant stogo, nes ant žemės esanti elektrinė reikalauja daugiau priežiūros. Pavyzdžiui, pjauti žolę aplink ją, saugoti nuo gyvūnų.
„Būtent mūsų gaminami saulės moduliai yra su dvipusėmis celėmis, vadinamieji „bifacial“ moduliai, kurie generuoja elektros energiją papildomai ir iš kitos pusės, todėl statant antžeminę saulės elektrinę rekomenduojame kloti baltą plėvelę, balta plėvelė geriausiai atspindi saulės šviesą, o tai leidžia papildomai sugeneruoti iki 20 proc. elektros energijos. Be to, plėvelė yra patogi iš praktinės pusės, nes čia neauga žolė. Tik kartkartėmis reikėtų ją pakeisti“, – sako ji.
Paklausta, kuri elektrinė vis dėlto efektyvesnė, S. Garšanikovienė aiškina, kad ideali saulės modulių orientacija yra 35 laipsniai į pietus. Taigi, jei stogo nuolydis yra 35 laipsniai į pietus, tuomet pastatę standartinę saulės elektrinę ant stogo ir ant žemės gausime lygiai tą patį rezultatą – elektrinė sugeneruos 1000 kWh/1 kW per metus. Tačiau čia svarbus ir kainos aspektas.
„Kaina lyginant saulės elektrinės įrengimo kaštus ant žemės ir stogo preliminariai skiriasi 10–20 proc. Tai priklauso nuo stogo dangos, pavyzdžiui, įrengimas ant čerpinio stogo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau laiko. Apytiksliai 10 kW saulės elektrinė ant stogo kainuotų 11 500 eurų, ant žemės – 13 100 eurų. Iš šios sumos reikėtų atimti paramos sumą už 10 kW – 3 230 eurų“, – skaičiuoja pašnekovė.
O paklausta apie atsipirkimo terminus, specialistė teigia, kad saulės elektrinių atsipirkimo terminas kinta, priklausomai nuo elektros kainos. Pavyzdžiui, jeigu elektros kaina yra 0,28 euro už kWh, elektrinė atsiperka apytiksliai per 3,5 metų, įsirengiant ją su APVA parama.
„Kalbant apie atsipirkimo terminą, svarbūs faktoriai yra ir saulės modulių pasirinkimas bei jų įrengimas. Kaip minėjau, dėl mūsų naudojamų dvipusių celių saulės modulio efektyvumas padidėja net iki 20 proc., dėl to sugeneruojama daugiau elektros energijos nei su kitais moduliais. Taip pat, kalbant apie ant žemės įrengtus saulės modulius, juos statant parenkamas idealus 35 laipsnių pasvirimas į pietų pusę, – tai leidžia per metus maksimaliai generuoti 1 000 kWh ir daugiau elektros energijos.
Ant stogo pasvirimo kampo ir krypties pasirinkti negalima, moduliai sudedami pagal esamą stogo pasvirimo kampą. Jeigu stogas yra pietų pusėje, tada rekomenduojame rinktis saulės elektrinę ant stogo, kadangi jos įrengimo kaina už 1 kW, lyginant su antžemine, mažesnė. Tačiau jei stogas yra šiaurinėje pusėje, aplinkui auga daug medžių ar nuo kitų šaltinių krenta šešėliai, tada geriau pasirinkti antžeminę saulės elektrinę“, – sako ji.
Gyventojams, kurių namo stogas netinkamas saulės elektrinei įrengti (sena stogo danga arba nėra pakankamo saulės apšvietimo), elektros energijos tiekėjo produktų vadovė I. Baltušienė rekomenduoja pasvarstyti apie galimybę įsigyti saulės elektrinę nutolusiame saulės parke. Tokio tipo elektrines taip pat finansuoja APVA. Finansavimas skiriamas už iki 10 kW galios saulės elektrinę, nesiskiria ir kompensacijos dydis už 1 kW.
„Saulės elektrinės nutolusiame saulės parke privalumas – nereikia montuoti saulės modulių konstrukcijų ant namo stogo, visiškai nereikia rūpintis modulių priežiūra. Elektrinė nutolusiame saulės parke yra geriausias sprendimas tiems, kas gyvena bute arba kultūros paveldo name, kur įrengti saulės elektrines kur kas sudėtingiau arba neįmanoma.
O ant stogo įrengtos elektrinės privalumas tas, kad jos savininkui nereikia mokėti priežiūros mokesčio, bendrai kainuoja pigiau ir greičiau atsiperka. Norintiems įsirengti saulės elektrinę ant stogo, labai svarbu atsakingai rinktis rangovus ir įrangą. Pavyzdžiui, norintys pasinaudoti ES teikiama parama saulės elektrinei įsirengti, turi atkreipti dėmesį, kad vienas iš reikalavimų – įranga turi būti nauja, nenaudota. Šis reikalavimas taikomas ne tik saulės moduliams, bet ir kitai įrangai, pavyzdžiui, saulės elektrinės įtampos keitikliams.
Patariama būtinai pasidomėti saulės modulių ir saulės elektrinės įtampos keitiklio tiekėju, gamintoju, taip pat gamintojo teikiamomis garantijomis ir trečiųjų šalių teikiamu garantijų draudimu bei draudimą teikiančios trečiosios šalies patikimumu“, – aiškina I. Baltušienė.
Dažniausi pažeidimai susiję su stichijomis, pasitaiko ir vagysčių
BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė pastebi, kad įsirengus saulės elektrinę derėtų pagalvoti ir apie galimas rizikas ją eksploatuojant, kas galėtų reikšmingai padidinti išlaidas.
„Tiek antžemines, tiek ant stogo statomas saulės elektrines veikia labai panašūs rizikos veiksniai. Pastarąsias dažniausiai gadina gamtinės jėgos, tačiau pasitaiko ir vagysčių atvejų. Be abejo, nuo vagišių dažniau kenčia antžeminės saulės elektrinės“, – aiškina draudimo įmonės atstovė.
Pasak jos, standartiškai saulės elektrinės draudimo suma siekia nuo 5 000 iki 10 000–15 000 eurų. Šią sumą sudaro pačios elektrinės bei jos montavimo darbų vertė, taip pat jos dydį lemia ir elektrinės galingumas.
„Draudžiant savo turtą mūsų draudimo bendrovėje, saulės elektrinė automatiškai priskiriama draudžiamajam turtui ir jai galioja ta pati draudimo apsauga. Vidutinė žala saulės elektrinei nesiekia 2 tūkst. eurų. Tačiau esame užfiksavę atvejį, kuomet įmonei dėl pažeistų kolektorinės glikolinės baterijos sekcijų išmokėjome 60 tūkst. eurų siekiančią draudimo išmoką.
Draudžiant saulės elektrines, dažniausiai tenka fiksuoti gamtos stichijų – krušos, stipraus vėjo, gausaus sniego – padarinius. Tačiau esame užfiksavę tiek vagysčių, tiek gedimų. Taip pat teko susidurti su situacija, kai žoliapjovės pakeltas akmenukas pažeidė saulės elektrinę, tad tokia situacija nėra tik teorinė.
Renkantis draudimą saulės elektrinei, vertėtų pasidomėti draudimo sąlygomis: ar saulės elektrinė įtraukta į įprastą gyventojų turto draudimą, ar draudimu jai reikia pasirūpinti atskirai. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį ir į pačios saulės elektrinės garantines sąlygas, kokiomis aplinkybėmis ir kiek laiko ta garantija galios“, – pataria A. Baranauskaitė.
