Kuo pakeisti iškastinį kurą ir taršius degalus? Sutarta dėl svarbios išimties

Dar praėjusį spalį Europos Komisija (EK) susitarė dėl direktyvos, kuria nuo 2035 m. uždraus registruoti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius. Tačiau šiemet Europos Komisija dėl automobilių su vidaus degimo varikliais draudimo nutarė, kad bus taikoma išimtis žaliesiems degalams. Kas tai ir kada juos pamatysime Lietuvoje?

Švaresnio pasaulio link: kas gali pakeisti šių dienų degalus?

Vilniaus TECH profesorius doc. dr. Alfredas Rimkus jau anksčiau teigė, kad per artimiausią dešimtmetį visi automobiliai turės būti varomi alternatyviais, mažiau taršiais degalais.

„Suprantama, kad staigaus lūžio neįvyks. Prie alternatyvių, atsinaujinančių degalų eiti reikia palaipsniui. To priežastis yra Europos Sąjungos planai – nuo 2035 metų planuojama uždrausti vidaus degimo variklius, bet pagrindiniai gamintojai – Vokietija, Prancūzija, Italija – pasipriešino ir yra priimtas kompromisas, kad nuo 2035 metų nebus leidžiama registruoti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais, išskyrus tuos, kurie naudos atsinaujinančių šaltinių degalus. Tai turėtų labai stipriai paspartinti atsinaujinančių degalų gamybą, o neišnaudotų resursų tam yra tikrai daug. Aišku, problema – kaina. Vystant technologijas, kartu vystant gamybos apimtis, mažėjant kainoms, tai yra realu. Galbūt ne visiškai bus pakeista, gal iš dalies, mat iki 2050 metų yra įsipareigojimas, kad ir transporto CO būtų neutralus“, – sako A. Rimkus.

Kaip vienas perspektyviausių būdų gamintis alternatyvius degalus, anot profesoriaus, yra aliejus ir kiti riebalai.

„Lietuvoje yra kelios gamyklos, kurios gamina rapsų metilo esterį. Jis gali būti ir grynas, galima važiuoti naudojant gryną aliejų, tačiau degalų kokybė bus nekokia, degalų gamintojai nesuteikia garantijų. O gamindami rapsų metilo esterį jau paruošia biodegalus, tačiau jie taip pat neatitinka gamintojų numatytų reikalavimų, tad sutinka, kad jų į degalus būtų įmaišoma iki 7 procentų. Kodėl neatitinka? Nes biodegalai dar turi rūgčių liekanų, kurios daro poveikį maitinimo sistemoms, variklio degimo metu anglimi gali šiek tiek pasidengti purkštuvai, stūmokliai. Yra kitų kelių gaminti – ne esterifikuoti degalus, o naudoti kitas technologijas, kad biodegalų dalį būtų galima žymiai padidinti, net iki 100 procentų“, – profesorius siūlo efektyviai išnaudoti rapsų aliejų degalams gaminti.

Elektra ir biodyzelinas jau pasiekiami kiekvienam

Bendrovės „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė vardija, kad įprastų degalų alternatyva gali būti elektra, – tai jau yra rinkoje. Taip pat galima naudoti vadinamąjį žaliąjį vandenilį ir tą patį profesoriaus paminėtą dyzeliną iš atsinaujinančių žaliavų, kurį jų įmonė taip pat jau gamina.

„Jei kalbėtume apie elektrą, tai matome, kaip Lietuvoje skatinama naudoti elektromobilius ir kaip plečiama infrastruktūra, kalbama apie šią priemonę, apie žaliąjį vandenilį. Manome, kad tai potenciali kuro rūšis, ir šiandien korporacija vysto tą projektą – gamyklą Suomijoje, Porvo mieste. Naftos perdirbimo gamykloje dabar diegia projektą, kuriuo remiantis ketinama instaliuoti 120 megavatų elektrolizatorių ir pradėti gaminti žaliąjį vandenilį. Pradžioje siekiama užtikrinti CO2 neutralią gamybą. Ateityje neatsisakome minties apie žaliojo vandenilio gamybą ir transportą. Šiandien strateginė kryptis yra dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamyba. Dyzeliniai automobiliai taršūs, kai kurie ekspertai teigia, kad jie taršesni už benzininius. Jei vertinsime visą Lietuvoje esančių automobilių parką, pamatysime, kad dyzeliniai automobiliai sudaro didžiąją dalį. Ta transformacija ar jų pakeitimas varomais elektra automobiliais neįvyks taip greitai – tam gali prireikti dešimties ar daugiau metų. Mes manome, kad dyzelinas iš atsinaujinančių žaliavų gali būti naudojamas jau dabar, ir naudojamas 100 procentų“, – apie įmonės įžvalgas ir veiklą pasakoja J. Matisonė.

Anot pašnekovės, moksliniai tyrimai rodo, kad įmonės gaminamas biodyzelinas, lyginant su įprastiniu dyzelinu, nuo pirmų gamybos žingsnių iki vartojimo į aplinką išskiria net 90 procentų mažiau CO2.

„Negalime pasakyti, kad jie klimatui neutralūs, bet tikrai galime teigti, kad tai pažangūs ir mažiau taršūs degalai“, – įvardija J. Matisonė.

Kaip žmones sudominti naudoti mažiau taršius degalus? J. Matisonė atvira – tai nėra lengva užduotis.

„Vyrauja įsisenėjusi nuomonė, kad degalai yra taršūs, ir pakeisti vartotojų įsitikinimą, siūlant alternatyvių priemonių, nėra paprasta. Ypač įsisenėjusi nuomonė, kad dyzelinas gali būti pagamintas tik iš naftos. Bet pramonė tobulėja, yra kitų alternatyvų, ką „Neste“ ir siūlo – alternatyvą, kuri žymiai mažiau tarši. Mes ją siūlome vartotojams ir šviečiame apie tai, kad tokia alternatyva yra. Žinoma, egzistuoja kita dalis – kaina. Šiandien kaina vis dar aukšta, tą lemia ir tinkamų žaliavų gamybos kaina, ir pasiūla, ir logistikos visa infrastruktūra, ir įstatyminė bazė. Mes tikimės, kad ateityje visa tai tobulės, visos grandinės dalys vystysis ir mes galėsime pasiūlyti šį produktą už labiau konkurencingą kainą, lyginant su paprastuoju dyzelinu. Matome, kad tas produktas tampa vis populiaresnis. Matome, kad vartotojams vis labiau rūpi, ką jie naudoja ir kaip savo kasdienėje veikloje gali prisidėti prie tvarumo“, – dalijasi pašnekovė.