Svarbu įsivertinti savo finansines galimybes

Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, žmonės šiuo metu yra susiskirstę į dvi kategorijas. Vieni radę svajonių būsto pasiūlymą nieko nelaukę jį perka, o kiti, nors ir ilgą laiką jau svarsto apie nuosavus namus, šiuo metu pasyviai stebi rinką ir laukia, kol kainos kris.

„Kalbant apie skolinimąsi būstui, svarbu išsigryninti, ar perkamas būstas sau, ar investicijai. Jei gyventojas ieško būsto sau ir rado būtent tokį, kokio norėjo, laukti prasmės nėra. Juk neįmanoma numatyti visų gyvenimo situacijų, tačiau prieš perkant būstą galima pasiruošti ir atlikti namų darbus“, – teigia E. Dovbyšienė.

Anot jos, prieš apsisprendžiant dėl būsto pirkimo, reikia apgalvoti įvairius scenarijus: ar ir toliau kylant palūkanų normoms galėsiu mokėti paskolos įmokas? Koks būtų įmokos ir pajamų santykis pasiskolinus? Ji pabrėžia – jei paskola už būstą jau dabar siekia arti 40 proc. visų pajamų, sprendimą skolintis reikėtų vertinti atsargiau arba ieškoti mažesnės vertės būsto.

Eglė Dovbyšienė

„Taip pat svarbu įvertinti sektorių, kuriame dirbate, pačią įmonę, savo poziciją joje. Ar lengvai galėtumėte pakeisti darbą? Kokiais atvejais galėtų ženkliai sumažėti jūsų pajamos? Ką darytumėte, jei netektumėte darbo?“, – tokius klausimus sau ragina užduoti pašnekovė.

Vis dėlto, jei rinkoje atsirado svajonių būstas, pirkėjas gauna galimybę pasiskolinti reikiamą sumą pinigų bei ją išsimokėti priimtinomis sąlygomis bei sąžiningai įvertina savo finansines galimybes nepalankiais palūkanų ar darbo rinkos pokyčiais, E. Dovbyšienė teigia, kad blaškytis ir laukti nereikėtų.

Būsto kaina Lietuvoje nebeauga

Jeigu rinkoje neatsiranda itin patinkančio bei priimtina kaina objekto ir jei gyventojo išlaidos būsto nuomai yra mažesnės nei būtų mokamos palūkanos už būsto paskolą jį įsigijus, specialistė pripažįsta, kad sprendimas luktelėti yra suprantamas.

„Oficialūs duomenys rodo, kad būsto kaina Lietuvoje nebeauga jau nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Tačiau nėra pastebimas ir kainų nuosmukis, apie kurį buvo kalbama [ekspertė kalbinta 2023 m. spalį, aut. past.]. Vis dėlto, pirminėje būstų rinkoje atsirado tikrai daugiau galimybių pasiderėti dėl galimos nuolaidos, nes būstų pardavimai šiemet nėra labai dideli. Sumažėjęs būsto įperkamumas dėl šoktelėjusių palūkanų normų yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rinkoje gerokai sumažėjo sandorių“, – sako banko atstovė.

Ji nurodo, kad kalbant apie šių metų trečią ketvirtį, būstų sandorių skaičius buvo 16 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai, anot jos, rodo, kad ir toliau rinkoje nėra atsigavimo.

„Beje, kadangi naujos statybos būstas yra brangesnis nei ne naujos, gyventojai dėl mažesnių galimybių įpirkti brangesnį būstą, pastaruoju metu dažniau dairosi į ne naują ir santykinai pigesnį būstą“, – teigia E. Dovbyšienė.

Specialistė taip pat pastebi, kad stebint būsto paskolų tendencijas, ir toliau neslopsta gyventojų noras įsikurti tvaresniame, o tuo pačiu ir gerokai taupesniame būste.

Paskolų suteikiama taip pat mažiau

SEB bankas pirmąjį šių metų pusmetį būsto paskolų suteikė už daugiau nei 244 mln. eurų. Tai yra 12 procentų mažiau, nei analogišku metu pernai.

„Šiais metais aktyvumas rinkoje yra sumažėjęs, jei lygintumėme su pernai metais. Tą rodo ir sumažėjęs nekilnojamojo turto sandorių skaičius. Registro centro duomenimis, registruotų būsto sandorių skaičius buvo 13 procentų mažesnis nei prieš metus“, – sako pašnekovė.

E. Dovbyšienė nurodo, kad besikreipiančiųjų dėl būsto paskolų skaičius šiais metais sumenko apie penktadaliu. Šiuo metu vidutinė būsto paskola siekia 98 tūkst. eurų. Lyginant su pernai metais, ši suma išaugo 11 procentų.

Sutaupyti gali padėti ir valstybės parama

Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė teigia, kad gyventojus nuo būsto pirkimo labiausiai stabdo padidėjusios „Euribor“ palūkanų normos. Taip pat pirkimų sumažėjo dėl per pastaruosius kelerius metus sparčiau nei pajamos augusių būsto kainų ir dėl didelės infliacijos, kuri turėjo įtaką tam, kad buvo sudėtingiau sukaupti pradinį įnašą.

„Pastaruoju metu, būsto kainai nebedidėjant, gyventojai nebeskuba pirkti būsto ir todėl, kad laukia būstų kainų korekcijos bei todėl, kad nuomotis būstą tampa santykinai ne taip brangu, palyginus su paskolos už nuosavą būstą įmokomis. Kai Europos Centrinis Bankas aiškiau viešai komunikuos, kad daugiau palūkanų normų nebedidins, tai turėtų padaryti teigiamą įtaką pirkėjų aktyvumui. Tačiau tokios aiškios retorikos šiemet dar nesulaukėme“, – pabrėžia pašnekovė.

Taip pat ji primena, kad pirmąjį būstą norinčios įsigyti jaunos šeimos jau kurį laiką gali pretenduoti ir į valstybės pagalbą. Šiuo metu tam yra skirtos net dvi priemonės – viena orientuota į regionuose savo pirmuosius namus planuojančias šeimas, kitos priemonės pagrindinis kriterijus – šeimos gaunamos pajamos ir turtas.

Ragina skirti laiko būsto analizei

Nekilnojamojo turto brokeris I. Zabarauskas teigia, kad vienareikšmiškai atsakyti, ar šiuo metu apsimoka pirkti nekilnojamąjį turtą, ar ne, labai sunku.

„Nekilnojamąjį turtą reikia pirkti tada, kada jo išties reikia. Jei poreikis savam būstui yra – tikrai nereikėtų susilaikyti nuo namų įsigijimo. Ir nors šiuo metu bendros palūkanos yra aukštos, tačiau bankų marža – rekordiškai maža. Šiuo metu imant paskolą galima užsifiksuoti 1,6–1,7 proc. banko palūkanų maržą. Na, o „Euribor“ marža kinta. Tad visai nesvarbu, paskola buvo paimta prieš 5 metus ar prieš pusmetį – ji visiems vienoda“, – teigia pašnekovas.

Ignas Zabarauskas

Jis sako, kad šiuo metu apsimoka imti paskolą, jei siekiama užsifiksuoti nedidelę banko palūkanų maržą. Tačiau, kadangi bendros palūkanos šiuo metu yra gana didelės, verta itin gerai įsivertinti ir savo šeimos finansines galimybes. Brokeris rekomenduoja skolintis atsakingai ir nesvarstyti apie būstą, kuris šeimai yra tikrai pernelyg brangus.

Sutaupyti padėsiantys patarimai

Brokeris nurodo, kad radus svajonių būsto skelbimą nereikėtų skubotai jo pirkti. Pirmiausia, anot jo, vertėtų išsiaiškinti, kiek kainuos būsto išlaikymas.

„Jei dairotės pirkti buto Vilniuje, visą informaciją apie konkretų namą, kuriame butas ir yra, galima gauti iš Viliaus energijos. Jie suteiks informaciją, kiek tame name vidutiniškai kainuoja vieno kvadratinio metro apšildymas. Jeigu dairotės į gyvenamąjį namą, galite paprašyti pardavėjų sąskaitų, kiek jiems atsiedavo namo išlaikymas“, – pataria jis.

Nekilnojamojo turto brokeris nurodo, kad būstų išlaikymo kainos labai variuoja. Tos pačios kvadratūros butas Viliaus Senamiestyje gali būti energetiškai taupus, arba – atvirkščiai, reikalaujantis didelių išlaikymo kaštų.

„Daug dalykų priklauso ne tik nuo namo, bet ir nuo šiluminio mazgo. Tad rekomenduočiau skirti laiko ir pasigilinti, kiek kainuos naujuosius namus išlaikyti“, – teigia I. Zabarauskas.

Taip pat jis pataria atkreipti dėmesį į namo renovaciją. Anot jo, gali būti, kad namas renovuotas iš pagrindų: renovuojama ne tik fasadinė dalis, tačiau ir inžinerinė. Tačiau renovacija gali būti atlikta ir paviršutiniškai – sutvarkytas stogas, fasadas. Tokiu atveju ženklaus pokyčio mažesnėms buto išlaikymo sąskaitoms nebus.

„Taip pat pasidomėkite ir renovacijos išmokėjimu. Dažnai būna, kad parduodamo buto renovacija nėra išmokėta. Tad, žmogus galvoja, kad perka renovuotą būstą, moka už tai brangiau, tačiau sužino, kad jam teks susimokėti ir už renovaciją. Tad svarbu viską išsiaiškinti, jei nesinori permokėti“, – pasakoja pašnekovas.

Nereikia bijoti derėtis

Nekilnojamojo turto brokeris sako, kad šiuo metu būstų pardavimų rinkoje atsirado ir daugiau diskusijų. Jei prieš metus pardavėjai kategoriškai nesutikdavo nuleisti kainos ar suteikti kitų naudų – šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Pavyzdžiui, jei perkamas senesnės statybos būstas, I. Zabarauskas rekomenduoja bandyti derėtis dėl baldų ar buitinės technikos palikimo.

„Jei kalbame apie pirminės rinkos būstus, su projektų vystytojais galima tartis dėl papildomai atliekamų darbų, pavyzdžiui – žolės pasėjimo, tvoros. Žinoma, galima ir prašyti nuolaidos. Vis tik, pastebėjau tai, kad su vystytojais visada lengviau derėtis prašant atlikti tam tikrus darbus, o ne nuleisti sumą“, – pataria jis.

Pašnekovas sako, kad pastebi tai, kad būstų savininkai pradėjo taikyti nuolaidas, pirkėjams siūlo papildomas naudas. Anot jo, nuolaidų internetiniuose skelbimuose gali ir nebūti, tačiau atvykus būsto apžiūrėti, jos yra pasiūlomos.