Turinčių SE elektros poreikis išauga
Savo elektrą gaminantis Svajūnas Bliudsukis priminė, kad pirkdami elektrinę su Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama gyventojai neturi teisės dalintis savo pagaminta energija. Perteklinė energija nukeliauja į ESO tinklus, iš jos galima susigrąžinti už susigrąžinimo mokestį arba už pasaugojimą atsiskaitant savo pagaminta elektra.
SE pagaminama energija skaičiuojama metams, nepaisant metų laiko. 1 kilovato elektrinė per metus vidutiniškai pagamina 1000 kilovatvalandžių energijos. Kitos detalės priklauso nuo regiono saulėtumo, stogo krypties (geriausia – nukreiptas į pietus), nuo stogo pasvirimo kampo į saulę. Kol saulė žemai horizonte, efektyvesnis smailesnis stogas, vasarą, kai saulė – aukščiau, efektyvesnis 15–20 laipsnių kampo stogas.
„Daugumai, kurie įsirengia SE, energijos poreikis išauga. Kadangi turi daugiau elektros, pradedi ją naudoti ne tik pagrindiniams poreikiams, kaip anksčiau. Galima elektrą naudoti šildymo reikmėms, rekuperacijai. Pavyzdžiui, mano būsto vėdinimo sistema sunaudoja gana daug energijos, tad anksčiau laikydavau ją išjungtą, bet gamindamas savo energiją išnaudoju ir jos suteikiamą komfortą. Anksčiau per mėnesį sunaudodavau apie 200 kWh energijos, po SE įsirengimo sąnaudos išaugo iki daugiau nei 400 kWh. Kuo daugiau savo pagamintos elektros energijos naudoju, tuo daugiau sutaupau kitų rūšių, pavyzdžiui, dujų“, – sakė S. Bliudsukis.
Nuosavą SE turintis Vytautas Jankevičius apskaičiavo, kad jo namų poreikiams pagaminamos energijos turėtų pakakti. Jo elektrinės instaliuota galia – 8 kW, nes tik tiek fiziškai tilpo ant stogo. Pagal skaičiavimus, ji turėtų pagaminti 7000–8000 kWh per metus, to turėtų užtekti asmeninėms reikmėms.
Svarbiausi aspektai prieš įsirengiant
Saulės elektrinės labai populiarios Pietų šalyse, kuriose nuolat saulėta, Lietuvoje gali kilti klausimų, ar apskritai verta į tokią investuoti. Abu pašnekovai tvirtina, kad verta. V. Jankevičiaus teigimu, svarbiausia – pasirinkti tinkamiausią pagal investicijas ir patogumą:
„Įsirengti savo yra pigiausias variantas, be to, dalies energijos suvartojimas yra lokalus, tad perdavimo ar pasaugojimo kaina neįtraukta į kWh kainą. Beje, galima tapti nutolusios dalininku, jeigu neturi kur įsirengti. Šiuo atveju pradinės investicijos panašios kaip įsirengiant savo, bet ilgainiui tampa brangiau, nes dažniausiai taikomi mėnesiniai mokesčiai, taip pat į kWh kainą visada įeina perdavimo mokestis. Nuomojantis – mažiausios pradinės investicijos, bet didžiausia kaina vėliau, nes nuomotojas visas sąnaudas įskaičiuoja į kWh kainą.“
Jis pridūrė, kad svarbu apskaičiuoti savo elektros energijos poreikius, kad pasirinktumėte optimalią SE galią. Per maža galia reiškia, kad papildomą kiekį reikės pirkti iš tiekėjų. Jei per didelė – rasis energijos perteklius, jos kaupimas galimas 2 metus, ribojamas sukauptas kiekis, už kurį kompensuojama; patys kompensavimo būdai bei kaina nėra labai patrauklūs. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar galėsite tapti gaminančiu vartotoju – ESO suteiks technines sąlygas norimos galios SE prijungti prie skirstomųjų tinklų.
S. Bliudsukis išvardino techninius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį apsisprendus dėl SE įrengimo. Prieš įsirengiant SE patartina įvertinti turimas galimybes. Reikėtų pažiūrėti į savo namo stogą – ar saulėtą dieną ant jo nekrenta šešėlis nuo gretimo namo, jo kamino ar aplink augančių medžių. Jeigu šešėlyje išbūna didelę dalį dienos, elektrinė nebus labai naudinga. Jeigu stogo kryptys į Rytus ir Vakarus, reikės šiek tiek daugiau plokščių, kad elektrinė pagamintų tiek pat energijos, kiek esanti ant į pietus nukreipto stogo.
„Dar svarbu planuojant įvertinti ar name yra trifazis elektros įvadas. Jei nėra, maksimalios galios elektrinė gali būti tik 3,6 kW. Aš neturėjau, tad nemažai kainavo įvado laido ir kitų įrenginių pakeitimas. Dar patarčiau įvertinti, kokia leistina el. įtampos galia namie. Eso.lt galima tai pasitikrinti. Pavyzdžiui, jei name instaliuota galia – 5 kW, tai elektrinė negali viršyti tų 5 kW. Galios didinimas vėlgi kainuoja pagal ESO nustatytus įkainius“, – sakė pašnekovas.
SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė sako pastebinti, kad tvaresnės energijos norintys lietuviai kreipiasi ir dėl paskolų SE įsirengti. Paskolas įsirengti nuosavai saulės elektrinei arba elektrinei iš nutolusių saulės parkų įsigyti gali gauti gyventojai ir verslo įmonės.
„Privatūs klientai gali gauti iki 40 tūkst. eurų finansavimą laikotarpiui iki septynerių metų ir taip prisidėti įgyvendinant žaliuosius pokyčius bei gyventi tvariau. Pastebime, jog gaunamų paraiškų skaičiui įtakos turi bendra valstybės parama šiam sektoriui – reklama, edukacija, taip pat ir elektros kaina rinkoje, techninės galimybės. Šiuo metu gyventojams suteikiamos vartojimo paskolos namų energiniam naudingumui gerinti sudaro 11 proc. visų naujai suteikiamų vartojimo paskolų. Pastebime, kad šiems tikslams įgyvendinti gyventojai skolinasi ir didžiausias vartojimo paskolas, vidutiniškai – 8,5 tūkst. eurų“, – aiškino E. Dovbyšienė.
Sugadinti gali net akmenukas
Pasitaiko atvejų, kad SE ima veikti neįprastai – gaminti mažiau energijos, sugenda, pasireiškia kitų išskirtinių dalykų. Specialistai įspėja nesistengti gedimų aiškintis ir juo labiau tvarkyti patiems. Jeigu SE – apdrausta, daugeliu atveju už remontą sumoka draudėjai.
BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė sako, kad SE gedimai nėra labai brangūs, tačiau pasitaiko ir gana neįprastų atvejų – draudikams jau teko padengti nemažas žalas.
Anot jos, dažniausiai saulės elektrines gadina gamtinės jėgos, tačiau pasitaiko ir vagysčių. Draudžiant saulės elektrines, dažniausiai tenka fiksuoti gamtos stichijų – krušos, stipraus vėjo, gausaus sniego – padarinius.
„BTA duomenimis, vidutinė žala saulės elektrinei nesiekia 2 tūkst. eurų. Tačiau esame užfiksavę atvejį, kuomet dėl pažeistų kolektorinės glikolinės baterijos sekcijų išmokėjome 60 tūkst. eurų siekiančią draudimo išmoką. Esame užfiksavę ir vagysčių, ir gedimų. Taip pat teko susidurti su situacija, kai žoliapjovės į orą išmestas akmenukas pažeidė saulės elektrinę, tad tokie atvejai nėra tik teoriniai“, – pasakojo A. Baranauskaitė.
SEB atstovė pastebėjo, kad užklausų apie paskolas saulės elektrinėms remontuoti bankas iš klientų kol kas nėra sulaukęs. Įprastai saulės moduliai turi 10–15 metų garantiją, galios keitikliai – 5–10 metų garantiją. Taigi jiems sugedus pirmiausia reikėtų kreiptis į įrengusią bendrovę. Jei visgi tektų skolintis jiems tvarkyti, privatūs klientai gali imti vartojimo paskolą, skirtą remontui atlikti.
Tinkamos priežiūros svarbą pabrėžė S. Bliudsukis – pateikė pavyzdį apie teršalų daromą žalą elektros gamybai: „Jeigu ant stogo gyvena, tarkime, paukščių, kurie ten dergia, ant modulio atsiradusi dėmė sumažina ne tik jo vieno, bet visos grandinės galią. Tarkime, mano inverteris turi du kanalus. Tai reiškia, jeigu viena linija būtų apteršta, jos galia sumažėtų, kitas kanalas nuo to nenukentėtų. Jeigu moduliai dedami ant stogo trimis pasaulio kryptimis, inverteris turi tris kanalus ir jie energiją gamina skirtingai pagal gaunamą saulę ar šešėlių kritimą ant stogo.“
BTA atstovė priminė, kad už SE draudimą atsakingi savininkai. Tad tiems, kurie nuomojasi tik dalį parko, papildomai rūpintis draudimu ar gedimais nereikia.
