Puikus to pavyzdys – prieš keletą metų Dovilės įsigyta sodyba Molėtų rajone. Moteris drauge su vyru ją renovuoja jau dvejus metus. Pradėjusi apie remontą kalbėti „Instagram“ socialiniame tinkle, paskyroje „Prancūzas ir troba“, moteris žaibiškai išpopuliarėjo. Ir tai – visai nenuostabu. Juk ji dalinasi itin naudingais ir praktiškais patarimais, kurie sutaupyti padėjo ne vienam.

Po ilgų metų emigracijoje grįžo į Lietuvą

Prieš pradėdami savo gyvenimą kurti Lietuvoje, Dovilė su vyru net penkerius metus gyveno Azijoje.

„Ten ir buvome pasistatę namą. Tačiau, po kurio laiko pajutome, kad Azijoje likti nebenorime. Tad, pastatytas namas liko ten, o mes atvykome į Lietuvą. Galvojome, kad čia pabūsime vos keletą mėnesių. Vis dėlto, mėnesiai virto metais ir dabar skaičiuojame jau aštuonerius metus, kuriuos gyvename Lietuvoje“, – pasakoja pašnekovė.

Dovilė prisimena, kad po kelerių metų gyvenimo Lietuvoje, jie nutarė čia ir likti. Būtent tada jie ir apsisprendė ieškoti sodybos.

„Tai buvo labiau mano svajonė, o ne vyro. Aš esu gamtos žmogus, o Cedric – miesto. Jis labai myli Vilnių. Tačiau sodybos idėja ir buvo lyg kompromisas. Norėjome, kad ji būtų nuo Vilniaus nutolusi ne daugiau nei 100 kilometrų. Prisimenu, važinėjomės po rajonus ir ieškojome svajonių sodybos“, – teigia ji.

Vis tik, rasti būstą, kuris abiem patiktų, pasirodo buvo užduotis ne iš lengvųjų. Nesėkmingoms paieškoms besitęsiant, prasidėjo ir karantinas. Šis laikotarpis buvo lyg įrodymas – šeima nebenori visą laiką leisti tik didmiestyje.

Gyvenimo projektu tapusi sodyba

Karantino metu Dovilė su vyru pradėjo labai intensyviai ieškoti sodybos. Netrukus jie atrado objektą, kuris labai patiko abiems.

„Mes norėjome paprastos sodybos, kurią galėtume paversti labai jaukia ir miela vieta. Nenorėjome labai daug investuoti. Planavome sodybą po truputėlį tvarkyti, jaukinti. Jau tada žinojome, kad šis pirkinys bus mūsų gyvenimo projektas, kurį darysime pamažu, mėgaudamiesi procesu“, – sako pašnekovė.

Įkvėpimas tokiam sumanymui buvo Cedric tėvai. Dovilė pasakoja, kad jie patys Prancūzijos kaime kažkada nusipirko paprastą namuką, kurį remontavo bene 30 metų. Galiausiai jie jame apsigyveno patys.

„Radome trobą, kuri buvo labai gražioje ir vaizdingoje vietoje, Molėtų rajone. Ir nors jos kaina buvo kiek didesnė, nei šiam pirkiniui planavome skirti, mus nepaprastai sužavėjo didelis žemės sklypas, gamta. Pasiryžome šiai avantiūrai ir sodybą nusipirkome“, – prisimena ji.

Socialiniuose tinkluose ieškojo pagalbos

Dovilė prisipažįsta, nei ji, nei jos vyras nieko bendro su statybomis niekada neturėjo. Žinoma, pirkti seną sodybą jie bijojo: o kas bus, jei pastatas itin problematiškas? Kaip žinoti, kad šis pirkinys nebus nuostolingas?

„Mano šeimoje nėra jokių artimųjų, kurie gebėtų patarti statybų klausimais. Neturėjome net pažįstamų, kurių galėtume paklausti patarimų. Tad, socialiniame tinkle „Facebook“ susiradau vieną grupę, kurioje patarimais dalinasi žmonės, renovavę sodybas patys. Čia daug skaičiau, pati uždavinėjau klausimus. Taip susipažinau su vienu žmogumi, kurį pasikviečiau apžiūrėti namo stovį ir įvertinti jo būklę“, – sako pašnekovė.

Šeimos džiaugsmui namas pasirodė esąs geros būklės. Negyventas jis buvo vos dvejus metus.

„Prieš tai jame gyveno pora senukų, kurie puikiai namu rūpinosi. Pastato rąstai buvo sveiki, o tai – svarbiausia. Vis dėlto, tam tikrų niuansų su senu objektu visada yra. Supratome, kad sodybos stogas senas, joje – krūva praeitų gyventojų daiktų: baldų, indų“, – teigia Dovilė.

Tačiau šios smulkmenos neatbaidė jų nuo pirkinio. Šeima sodybos savininkams padavė rankpinigius ir pradėjo pirkimo procesą.

Miestiečiams organizuoti statybų darbus lengva nebuvo

Juokdamasi Dovilė pasakoja, kad visus renovacijos darbus jie pradėjo ne itin struktūrizuotai.

„Aš tuomet laukiausi, vyras dirbo. Visada žinojome, kad ši sodyba – mano projektas. Prieš ją įsigyjant buvome susitarę, kad aš Cedric neversiu ten dirbti, o jis man netrukdys. Na, tad aš ir „nėriau“ į darbus. Pradžioje galvojau, kad užteks pasikeisti grindis, tačiau nutarėme ir griauti sienas, kad atsirastų daugiau erdvės. Tad, visai netikėtai gavosi, kad menki remonto darbai virto į didžiulius griovimo darbus“, – teigia pašnekovė.

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais teko susidurti Dovilei – darbininkų paieškos. Anot jos, nieko nepažįstant rajone, labai sunku susirasti patikimus ir sąžiningus meistrus.

„Nežinojau nuo ko pradėti, ko klausti. Nutarėme, kad namo renovacijos darbų vadovas bus vyrukas, kuris mums padėjo apžiūrint objektą ir vertinant jo būklę. Vis tik, pasirodė, kad jis tokį darbą darė pirmą kartą, neturėjo patirties ir nebuvo itin sąžiningas. Tačiau, galiausiai jam mūsų apgauti nepavyko, o mes demaskavome visus jo planus“, – sako tinklaraščio „Prancūzas ir troba“ kūrėja.

Ji pasakoja, kad dažniausiai meistrų ieškodavo „Facebook“ socialiniame tinkle. Vis tik, to paties daryti ji niekam nerekomenduoja. Moteris įsitikinusi – šiais laikais darbo neturi ir jo ieško internete tik nelabai vykę meistrai. Tuo, deja, jai teko įsitikinti.

Viskas nevyko pagal planą: teko ir nusivilti

Dovilė prisimena, kad renovuojant sodybą labai norėjo išsaugoti joje esančias krosnis. Vis dėlto, tam įvykti nebuvo lemta – tai krosnis buvo pernelyg arti sienos, tai meistrai atlikdami remontus kažką sugadindavo.

„Visi mūsų samdyti meistrai važiuodavo iš kitų miestų ar net rajonų. Pavyzdžiui, santechnikus vežėmės iš kito Lietuvos galo. Tačiau mes labai skubėjome, norėjome, kad statybos kuo greičiau pasibaigtų. Džiaugėmės, kad joms pasibaigus ir prasidėjus apdailos etapui, galėjome ir patys imtis kūrybos, prisidėti savo rankomis“, – nurodo ji.

Dovilė labai džiaugiasi ir savo „Instagram“ sekėjų armija. Anot jos, jie labai daug jai padėjo ieškant kontaktų. Šiame socialiniame tinkle ne tik pati moteris dalinasi naudingais patarimais, tačiau ir sulaukia rekomendacijų bei įvairių patirčių.

„Esu įsitikinusi – be savo sekėjų nebūčiau renovavusi sodybos. Jie patardavo, rekomenduodavo, dalindavosi savo žiniomis. Pavyzdžiui, kadangi teko atsisveikinti su name buvusiomis krosnimis, mums teko ieškoti išeičių, kaip namą šildyti. Ir būtent „Instagram“ tinkle sekėjai man patarė įsigyti šį, dabar sodybą šildantį, židinį, kuris atlieka ir krosnelės funkciją. Jo dėka yra šildomas ir vanduo boileryje“, – teigia moteris.

Vienas iš didžiausių darbų, kuris buvo atliktas – grindinio šildymo išvedžiojimas, grindų apšildymas. Taip pat nepigiai kainavo ir santechnika, langai.

Remontas jau dabar kainavo apie 50 tūkstančių eurų

Ir nors Dovilė džiaugiasi darbais, kurie jau atlikti, ji pripažįsta – labai daug visko padaryti dar reiks.

„Teks keisti stogą, jį šiltinti. Tai mums kainuos apie 25 tūkst. eurų. Taip pat laukia ir pačio namo bei pamatų apšiltinimas. Laukia ir aplinkos tvarkymas. Ši sodyba– projektas be pabaigos, tačiau jis neleidžia mums nuobodžiauti“, – juokdamasi pasakoja moteris.

Vis dėlto, ji turi ir naudingų patarimų, kurie gali padėti sutaupyti.

„Pavyzdžiui, mes patys griovėme sienas. Taip pat taupėme ir rinkdamiesi baldus. Kadangi man svarbios tvarumo idėjos, nenorėjome prisipirkti nekokybiškų pigių baldų, kurie nebus ilgaamžiai. Beveik visi sodyboje esantys baldai yra dėvėti. Baldus pirkome iš žmonių, juos čia atsivežėme“, – sako pašnekovė.

Dovilė skaičiuoja, kad jau dabar visi remonto darbai jiems kainavo apie 50 tūkst. eurų.

„Taip pat sutaupyti padėjo ir tai, kad meistrų ieškojome asmeniškai. Daugelis meistrų dirba didelėse įmonėse, o vakarais ir savaitgaliais mielai prisiduria prie algos dirbdami ne darbo metu. Taip meistrus samdyti yra pigiau“, – patirtimi dalinasi ji.

Sodyboje darbai nesibaigia niekada

Žmonėms, kurie svajoja apie tokio tipo sodybą, tačiau nedrįsta tos svajonės įgyvendinti, mat bijo laukiančio darbo, Dovilė turi ką pasakyti.

„Taip, darbo tokioje sodyboje labai daug ir jis niekada nesibaigia. Tokią sodybą įsigyti turėtų tik tie žmonės, kuriuos tie darbai džiugina, jiems patinka kaimas. Kitaip labai greitai nebenorėsi čia atvažiuoti“, – pasakoja moteris.

Anot jos, jų sodybos renovacija vyksta jau dvejus metus. Pabaigos dar nematyti.

„Visiems žmonėms rekomenduočiau prieš įsigyjant tokio tipo objektą labai gerai pasvarstyti, ar jie norės tiek dirbti, ar juos šis procesas džiugins“, – sako Dovilė.

„Instagram“ socialiniame tinkle paskyrą „Prancūzas ir troba“ kurianti moteris teigia, kad su žmonėmis dalintis savo kasdienybe pradėjo, mat siekė įamžinti visą sodybos renovacijos procesą.

„Labai greitai sekėjų skaičius didėjo, bendruomenė darėsi vis didesnė. Džiaugiuosi, kad galiu kalbėti apie originalumą, tvarumą, renovaciją. Man patinka kalbėti apie tai, kaip gražiai ir išskirtinai galima renovuoti namus, neišleidžiant daugybės pinigų“, – teigia pašnekovė.

Dovilė įsitikinusi – ji įkvepia kitus žmones renovuoti senas sodybas, padeda suprasti, kad galima atlikti remontą net su minimaliais kaštais.

Šaltinis
Temos
Specialusis projektas „Sutaupyk“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)