Diskusijos ir galimi sprendimai dėl dujų kainų lubų nustatymo, pasak ministro, nusikels į ateitį.
EK prieš kurį laiką pateikė siūlymus dėl to, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas.
Vienas siūlymų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Lietuva dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, su Švedija (iš jos gauname didelę dalį elektros).
Tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, planuojama, kad procesą prižiūrės EK.
Penktadienį, pasak D. Kreivio, diskusijos apie šias priemones bus finalizuotos.
„Pagrindinės diskusijos vyko jau kelias savaites, dokumentas praktiškai jau yra pateiktas, dauguma šalių yra linkusios pritarti. Aš manau, kad dokumentas bus priimtas, nesitikiu didelių koregacijų. Tikiuosi, kad tie punktai, kurie yra svarbūs Lietuvai, jame ir pasiliks“, – Delfi komentavo ministras.
Lietuvai, pasak jo, svarbu, kad dokumente liktų punktas dėl viršpelnių pasidalijimo pagal dvišales sutartis ir dėl to, kad procese tarpininkautų EK.
Sprendimų dėl dujų kainų lubų kol kas nebus
Sprendimai dėl dujų kainų lubų nustatymo, pasak D. Kreivio, penktadienį nebus priimti. Apie šią priemonę ministras ne kartą kalbėjo kaip Lietuvai naudingą.
„Mes su kitomis 15 šalių esame pasirašę kreipimąsi į Komisiją, kad dujų kainų lubos turi atsirasti. Komisija vakar vakare pateikė pradinį dokumentą diskusijai. Ir antras klausimas bus dujų lubų klausimo svarstymas“, – dėstė ministras.
Jis reiškė viltį, kad diskusijos dėl dujų kainų lubų įvedimo netruks ilgai.
„Norim kuo greičiau ir sieksime, kad tas procesas įvyktų kuo greičiau“, – sakė jis.
„Laiko nelabai ir turime. Šalys narys, kurios inicijavo svarstymą, nori, kad sprendimas atsirastų kuo greičiau. Šildymo sezonas visai šalia, kainos matome, kad negerėja – buvo jau pradėjusios dujų kainos gerėti, bet dabar po [„Nord Steam“] sprogimų šiek tiek pakilo, tikėsimės, kad neilgam, nes yra perteklius LNG (suskystintųjų gamtinių dujų) tiek Kinijoje, tiek Azijoje, kroviniai juda atgal link Europos, tai tikiuosi, kad kainos šiek tiek stabilizuosis“, – komentavo D. Kreivys.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau šią savaitę teigė, kad nuo derybų Europos Sąjungoje ir su Švedija priklausys jo pasitikėjimas interpeliaciją atlaikiusiu energetikos ministru D. Kreiviu.
Šalies vadovas teigė stebėsiantis, kaip D. Kreiviui seksis penktadienį vyksiančiame ES energetikos ministrų susitikime, kur bus tariamasi, kaip pažaboti išaugusias energijos išteklių kainas.
„Taip pat ministras turi derėtis su Švedija ir iki gruodžio 1 dienos pasiekti rezultatų derybose su Švedija perskirstant tam tikrus tuos vadinamuosius viršpelnius“, – interviu LRT televizijai komentavo G. Nausėda.
„Jeigu po gruodžio 1 dienos išaiškės, kad ministras Kreivys patenkinamai įvykdė šitas užduotis, aš manau, kad mes galėsime jam suteikti tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir atvirkščiai, jeigu šių sprendimų jam nepavyksta įgyvendinti ir Lietuva atsidurs nepalankioje situacijoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, iš to darysime atitinkamas išvadas“, – pridūrė jis.
Jei penktadienį Europos šalių ministrai dėl to, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, nesusitars, klausimas kelsis į Europos Vadovų Tarybą. Joje Lietuvai atstovauja prezidentas.
