Žiemą bateriją teks įkrauti dažniau
Žema lauko temperatūra daro neigiamą poveikį elektromobilio baterijai, jos cheminėms reakcijoms. Skirtingi baterijų tipai yra nevienodai jautrūs šalčiui. Įkrovimo spartai įtakos turi ir baterijoje esančios cheminės medžiagos. Pavyzdžiui, elektromobilių baterijos, kurių sudėtyje yra daugiau kobalto, paprastai yra atsparesnės šaltam orui.
„Ignitis“ elektromobilių tinklo plėtros skyriaus vadovas Andrius Šeršniovas primena, kad svarbu turėti galvoje, jog elektromobilio baterija negali atšalti iki neigiamos temperatūros, o efektyviausiai veikia kambario temperatūroje – apie 20 °C. Be to, spaudžiant šalčiui, daugiau energijos išnaudojama elektromobilio salono šildymui.
Ženklūs temperatūrų skirtumai gali turėti didelę įtaką elektromobilio energijos panaudojimui ir tuo pačiu maksimaliam nuvažiuojamam atstumui. Esant arktiniams šalčiams, net iki 30 proc. baterijos energijos gali būti panaudota automobilio šildymui. Tyrimai rodo, jog nuvažiuojamas atstumas su įkrautomis baterijomis žiemą gali sumažėti dvigubai (50% ar daugiau), tačiau kai kuriems elektromobiliams šildymas daro mažesnę įtaką.
„carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis išskyrė kelis svarbiausius aspektus, dėl kurių elektromobilis žiemą suvartoja daugiau energijos: šildymas bei padidėjusi trintis. Modernus automobilis neįsivaizduojamas be geros klimato kontrolės sistemos, todėl dažnai žiemą tik sėdę prie automobilio vairo įsijungiame vairo šildymo, sėdynės šildymo funkcijas bei padidiname pučiamo oro temperatūrą. Kadangi elektros motoras yra labai efektyvus ir sušyla lėtai, šildymo elementui įkaitinti jis sunaudoja sąlyginai daug energijos.
„Padidėjusi trintis atsiranda dėl žieminių padangų ir kelio dangos. Prasisukantys ratai, minkštesnės padangos ir sniegu ar ledu padengta danga reikalauja išnaudoti daugiau energijos tam pačiam atstumui įveikti. Tai yra esminiai kintamieji, didinantys elektros sunaudojimą“, – apie dar vieną baterijos naudojimą greitinantį faktorių kalbėjo specialistas.
Jis pridūrė, kad elektromobilių, kaip ir hibridinių automobilių nuvažiuojamas atstumas priklauso ir nuo to, kaip dažnai stabdoma. Stabdymo metu kinetinė energija regeneruojama, todėl tokios transporto priemonės efektyviausios miestuose arba vietose, kuriose reikia dažnai stabdyti arba važiuoti mažu vidutiniu greičiu. Dėl kvadratinės greičio ir oro pasirpiešinimo priklausomybės – greičiui padidėjus 2 arba 3 kartus, oro pasipriešinimas padidėja keturis arba 9 kartus – greitkeliai yra silpnoji elektromobilių pusė. Elektromobiliai nėra sukurti ilgai važiuoti dideliu greičiu.
Infrastruktūra – tinkama elektromobiliams
Net ir šiltuoju metų laiku elektromobilių vairuotojai neretai susiduria su dilema, ar sugebės nuvažiuoti ilgesnį atstumą vienu įkrovimu, o jeigu ne – ar pakeliui bus įkrovimo stotelė? Būtent šis trūkumas neretą atbaido nuo elektromobilio įsigijimo. Pasak A. Šeršniovo, Lietuvoje gana nuosekliai judama į priekį elektromobilių infrastruktūros plėtros kryptimi. Infrastruktūros plėtra vyksta gana sparčiai, praėjusiais metais vyko ypač daug paruošiamųjų darbų, kurių rezultatus matysime šiemet. Artimiausiais metais vien „Ignitis“ elektromobilių įkrovimo stotelės veiks kas 50 km, Latvijoje bei Estijoje. Tad keliauti elektromobiliu bet kuriuo sezonu bus ypač paprasta visame Baltijos šalių regione.
„Mūsų tinkle iš viso veikia 330 elektromobilių įkrovimo prieigų. Žinoma, žiemą su to paties elektromobilio viena įkrova nuvažiuotų kilometrų atstumas mažėja, tad planuojant kelionę verta prisiminti, kad bendra tendencija tokia – kuo šalčiau, ir kuo didesnis greitis, tuo trumpesniam atstumui pakaks baterijos. Siekiant, kad baterijos pakaktų ilgesniam laikui, reikia sumažinti greitį, pavyzdžiui, važiavimas gyvenvietėmis leis nuvažiuoti daugiau kilometrų. Tikslus nuvažiuojamų kilometrų skaičius priklauso ir nuo elektromobilio modelio, tačiau nuvažiuojamas atstumas gali būti ir dvigubai mažesnis nei gamintojo deklaruojamas“, – sakė A. Šeršniovas.
M. Buzelis pridūrė, kad turint elektromobilį svarbiausia yra nebūti priklausomam nuo viešųjų stotelių: „Elektromobilį turėti verta tik tais atvejais, kada baterijas galima įkrauti naktį namie arba dienos metu (darbo valandų metu) darbe. Visais kitais atvejais, elektromobilio eksploatacija nebus tokia patogi, nes įkrovimas vis dar nėra toks patogus ir paprastas, kaip degalų įpylimas“.
Ką daryti, kad baterija žiemą veiktų ilgiau?
Vis dėlto, yra būtų prailginti elektromobilio baterijos veikimo laiką šaltuoju žiemos metu. Žinoma, ruošiantis kelionei svarbu įkrauti elektromobilio bateriją. Jos įkrovimas bus spartesnis, jeigu pradedant sesiją baterija jau bus optimalios temperatūros. Sušildyti bateriją galima automatiškai, pasinaudojant elektromobilio funkcionalumu arba planuojant įkrovimą iš anksto.
„Dalis elektromobilių turi automatinį baterijos šildymą prieš įkrovimą greito įkrovimo stotelėje. Jei turite tokį elektromobilio modelį, navigacijoje pasirinkus įkrovimo stotelę, elektromobilis automatiškai pradės ruošti bateriją greitesniam įkrovimui. Kai kurie elektromobilių modeliai turi automatinę ir mygtuku ekrane įjungiamą baterijos šildymo funkciją. Turint tokį elektromobilį, reiktų prisiminti ir įjungti šią funkciją prieš greito įkrovimo sesiją. Yra elektromobilių, kurie turi žiemos režimą, todėl verta jį naudoti šaltuoju metų laiku. Tai padės palaikyti optimalią baterijos temperatūrą“, – aiškino A. Šeršniovas.
Jis pridūrė, kad bateriją aktyviau šildo dinamiškesnis važiavimo stilius – aktyvesni įsibėgėjimai bei dažnesnis regeneracinių stabdžių naudojimas. Žinoma, būtina vairuoti saugiai ir atsižvelgti į oro sąlygas bei kelio būklę. Labai svarbu esant galimybei elektromobilį įkrauti ne prieš važiuojant, o po važiavimo, kol baterija dar yra šilta. Net ir esant arktiniams speigams, jeigu elektromobilio baterija yra optimalios temperatūros, įkrovimo sparta gali mažai skirtis nuo įkrovimo spartos šiltomis dienomis. Tad esminis jo patarimas keliaujant žiemą – nesitikėti, jog esant šaltai elektromobilio baterijai įkrovimo sparta bus tokia pati kaip ir vasarą, o norint pasiekti panašią įkrovimo spartą derėtų įsiminti elektromobilių baterijų pašildymo taisyklę.
M. Buzelis pridūrė, kad jau važiuojant reikėtų pasirinkti optimalų važiavimo greitį (nebūtinai važiuoti didžiausiu leistinu – 130 km/val. vasarą arba 110 km/val. žiemą) ir nustatyti tokią temperatūrą, kurioje automobiliu keliaujantys žmonės jaustųsi komfortiškai. Jeigu keliaujamas atstumas – didelis, sustojimus reikėtų planuoti, nes ne visada įkrovimo stotelės būna laisvos.
„Keliaujant į užsienio valstybes, reikėtų pasidomėti, kur yra kokių operatorių įkrovimo stotelės ir pasirūpinti programėlėmis, paskyromis ir t.t. Keliavimas į kitas šalis yra pats nepatogiausias dalykas, kada kalbama apie elektromobilių eksploataciją“, – kalbėjo „carVertical“ atstovas.