Efektyviam taupymui trūksta žinių
„Ignitis grupės“ Energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė į elektros energijos taupymą žvelgia kiek kitaip nei daugeliui lietuvių įprasta. Norint išmokti taupyti, pasak jos, nereikia galvoti vien tik apie storesnę piniginę – taupymas nėra susijęs tik su padidėjusiomis elektros kainomis.
A. Vaitulevičės įsitikinimu, valstybėse, kur suvokiama platesnė taupymo prasmė, gyventojams taupyti sekasi kur kas paprasčiau ir lengviau. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Olandijoje ir Prancūzijoje energijos suvartojimas siejamas su klimato kaitos problemomis ir apie tai kalbama jau nuo pat mažų dienų – mokyklose.
Specialistė pasakoja, kad šiose valstybėse vaikams sukurtos edukacinės programos, kai įvairiausių išmaniųjų telefonų programėlių ar žaidimų pagalba mažiesiems suteikiamos žinios apie energijos suvartojimą. Taip vaikai ne tik prisideda prie gamtos išsaugojimo, bet ir pasiekia dabar daugelio lietuvių geidžiamą tikslą – sutaupo ne vieną eurą per metus.
„Natūralu, kad ir suvokimas apie klimato kaitos poveikį ten atėjo greičiau. Tarkime, kalbant apie tą pačią Olandiją, kurioje kylant vandens lygiui atsiranda poreikis atkovoti žemę. Pagrindinė priežastis, kodėl šios šalys labiau pažengusios, – energetinis raštingumas ir kiek mes esame į tai įsitraukę. Turbūt svarbus momentas ir kultūra. Aš net bijau šviesos diodų (LED) poveikį minėti, nes man atrodo, kad jau tai taip nuobodu, bet lietuviams tai vis dar labai juokinga“, – sako ji.
LED lempučių nauda
„IKEA“ prekybos tinklas, prekiaujantis įvairiais smulkiais ir stambiais elektros prietaisas, pabrėžia, kad net 1/4 elektros energijos pasaulyje sunaudojama būtent apšvietimui. Nuo 2016 metų šis prekybos tinklas prekiauja tik LED šviestuvais ir lemputėmis, kurios naudoja 85 proc. mažiau elektros energijos ir šviečia net 25 kartus ilgiau nei kaitinamosios. Tuo tarpu pastarosios 75 proc. energijos paverčia šiluma ir tik 25 proc. šviesa.
LED apšvietimai naudojami jau nuo 7-ojo dešimtmečio. Juos galima rasti šviesoforuose, oro uosto pranešimų lentose ir automobilių stabdžių žibintuose. Laimei, technologijos patobulėjo tiek, kad galime šviesos diodus naudoti ir namuose. Todėl derėtų atkreipti dėmesį, ar tikrai išnaudojame visas technologines galimybes, kurios nereikalauja didžiulio kiekio finansinių išlaidų.
„Daugumoje mūsų šviestuvų šviesos diodai yra įmontuoti. Tai reiškia, kad lempučių išvis nereikia keisti, o šviečia jos apie 20 metų: vaikai užaugs ir namus paliks iki šviestuvus reikės išmesti. Taškiniai, staliniai, sieniniai, įmontuojamieji, net prožektoriai – šviesos diodai pritaikomi beveik visuose šviestuvuose, kuriuos parduodame.
Nuo tada, kai pirmą kartą pristatėme LED lemputes, nesiliovėme jų tobulinę. Lemputės SOLHETTA – naujausias ir iki šiol efektyviausias mūsų darbo rezultatas. Jos šviečia apytikriai 25 tūkst. valandų, naudoja dar mažiau elektros energijos ir net kainuoja mažiau už savo pirmtakes“, – užtikrina prekybos tinklo atstovai.
Norint sutaupyti elektros energijos, padės ne tik LED lemputės ir šviestuvai, bet ir kiti namuose itin dažnai naudojami prietaisai. Pavyzdžiui, indukcinės kaitlentės, efektyvesni šaldytuvai, šaldikliai ir skalbyklės.
„Yra begalė paprastų sprendimų, kaip sumažinti jūsų sąskaitas už elektrą. Pavyzdžiui, galite naudoti garpuodžio įdėklus ir tame pačiame puode gaminti du patiekalus, o skalbinius skalbti šaltame vandenyje ir nenaudoti džiovintuvo. Smulkmenos veda prie didelio rezultato.
O kokia indukcinių kaitlenčių paslaptis? Tai elektros energijos nešvaistanti, prikaistuvį, o ne kaitlentę ar orą aplink ją kaitinanti magnetinio lauko technologija. Du litrai vandens užverda per 5 minutes, t. y. dvigubai greičiau nei naudojantis paprasta keramine kaitlente“, – teigia įmonės atstovai.
Nepasitikėkite skaičiais aklai
Pastaruoju metu informacijos apie taupymą viešojoje erdvėje kaip niekada daug. Pagrindiniai patarimai dažniausiai susiję su prietaisų energijos sąnaudomis – kiek jie suvartoja elektros energijos per tam tikrą laiką. Anot A. Vaitulevičės, bandantiems sutaupyti šių skaičių žinojimo nepakakas. Ši informacija reikalinga, tačiau, kaip teigia ekspertė, vien jos turėjimas problemos neišspręs.
„Neturime ir neturėjome mokyklose aiškinimo, kas yra viena kilovatvalandė ir kiek man tą virdulį reikia virti, ar džiovintuvu džiovintis plaukus, kad aš tą vieną kilovatvalandę išnaudočiau. Tai taip, šitas supratimas yra labai reikalingas, bet matyt trūkstama dalis – kas po to?“, – aiškina A. Vaitulevičė.
Be to, kaip sako ji, kiekvienas viešojoje erdvėje pateikiamas skaičius, nurodantis, kiek prietaisas suvartoja elektros energijos, yra labai abstraktus, nes kiekvieno prietaiso specifikacija yra skirtinga, todėl tokiais skaičiais aklai pasikliauti nederėtų.
„Kiekvienas prietaisas yra skirtingos energinės klasės ir reikia suprasti, kad tai yra labai universalizuoti skaičiai. Mačiau vieną analizę, kurioje buvo paskaičiuota, kiek šaldytuvas sunaudoja elektros energijos, aš paskaičiavau, kad rinkoje net nėra tokio šaldytuvo, kuris per metus tiek sunaudoja. Skaičių nereikėtų priimti už gryną pinigą. Turime labai skirtingą buitinę techniką, o žmogui pateikiame vieną skaičių“, – pabrėžia ekspertė.
Pašnekovės teigimu, svarstant kaip sutaupyti, nederėtų galvoti apie veiklų atsisakymą ar radikalų prietaisų atjungimą vien todėl, kad jie suvartoja didelį kiekį kilovatvalandžių. Specialistė aiškina – taupyti galima ir kitais būdais, o tam tik reikia pasitelkti vaizduotę. To lietuviams, priešingai nei vakariečiams, labai trūksta.
„Jeigu vaikai sėdi skirtinguose kambariuose ir žaidžia skirtingais kompiuteriais, tai kodėl nepasidaryti tradicijos ir pradėti bent po truputį – pavyzdžiui, penktadienio vakarais kartu žaisti stalo žaidimus ar peržiūrėti filmą. Taip naudojamas tik vienas elektros prietaisas, bet niekas nesijaučia nuskriaustas, nes kartu veikiame daug veiklų: žaidžiame, žiūrime, mokomės ir panašiai. Kalbant apie taupymo etapą, turime žiūrėti ne į tai, kad mes turime kažko atsisakyti, o galbūt į tai, kaip kartu praleisti laiką naudojant mažiau prietaisų“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Kai kurie šalies gyventojai ruošiasi nedegti apšvietimo tamsiu paros metu, eiti anksčiau miegoti ar rečiau žiūrėti televizorių. Kiti svarsto kai kurių prietaisų namuose apskritai atsisakyti ar negaminti tokių patiekalų, kuriems orkaitėje reikėtų kepti keletą valandų. Panašiais būdais taupymo tikslą įgyvendinti renkasi ir privatūs verslai ar viešosios įstaigos. Pasak ekspertės, toks taupymo būdas atneš nebent tik piniginę naudą, tačiau sukurs diskomfortą, o galbūt net ir žalą sveikatai.
„Aš labai burbėjau, kai skaičiau, kad Nacionalinė biblioteka sutrumpino darbo laiką, nes jiems reikia taupyti elektros energiją. Tai yra labai labai netinkamas taupymo įgyvendinimo būdas. Jei turime daug lempų – jos vartoja daug energijos, todėl keičiame jas į efektyvesnes ir sutaupome 40 procentų energijos, o kai kur net 70.
Tai ar tikrai reikia nedirbti tuo metu, kai tokios įstaigos atlieka ir socialinę funkciją, vietoje to, kad lempos būtų pakeistos ir dirbant tą patį laiką suvartojimas vis tiek būtų 40 procentų mažesnis? Energetinio efektyvumo temos iš esmės atneša kūrybiškumą. Kitaip tariant, Vakarų Europa daug labiau pažengusi šia tema ir ten jokiu būdu nekalbama apie tai, kad mes tiesiog uždarysime, nedirbsime ar kažko nedarysime“, – svarstė ji.
Efektyviausi prietaisai daugeliui neįkandami
Neretai tenka girdėti ir patarimą įsigyti aukščiausios energinės klasės buitinius prietaisus. Taip neva pavyks sutaupyti daugiausiai. Vis dėlto, kaip pastebi ekspertė, čia atsiranda paradoksas – žmonės, gaunantys žemiausias pajamas, ne visuomet turi lėšų atnaujinti savo seną buitinę techniką, todėl sutaupyti jiems tampa kur kas sudėtingiau nei tiems, kurie nesusiduria su finansinėmis problemomis ir turi galimybę įsigyti brangesnius ir taupesnius prietaisus.
„Kai prieš kelis mėnesius tikrinau, Lietuvos rinkoje A klasės šaldytuvų net nebuvo. Vokietijoje buvau radusi A klasės šaldytuvą, kurio kaina buvo apie 8 tūkstančiai eurų. Tas, kuris turi modernesnę buitinę techniką, koreguodamas savo elgesį daug daugiau sutaupys negu tas, kuris neturi modernesnės buitinės technikos, nes paprastai šaldytuvas, kad ir kaip mes jį teisingai naudosime, tiesiog daugiau kilovatvalandžių sunaudos, nes jis yra senesnis.
Todėl pavyzdžiui Italija, siekdama sumažinti suvartojimą ir švaistymą, pradėjo programą, kurioje energetiniame skurde esantiems žmonėms subsidijuojamas buitinės technikos atnaujinimas. Taip išvengiama užburto rato“, – aiškina ji.
Vis dėlto, tokie prietaisai populiarėja
Kaip pastebi „Topo centro“ generalinis direktorius Remigijus Štaras, skirtumai tarp aukštesnės energinės klasės prietaisų iš tiesų yra žymūs ir tikrai gali padėti ženkliai sutaupyti.
„B klasės šaldytuvas sunaudoja daugiau nei dukart mažiau energijos nei tokio pat dydžio F klasės šaldytuvas. Renkantis įrenginį, reikia įvertinti, kad paprastai aukštą energinę klasę turi aukštesnės klasės namų elektronika, taigi klientas gauna ne tik taupesnį įrenginį, bet ir daugybę kitų privalumų ir funkcijų“, – pasakoja jis.
Elektronikos prietaisais prekiaujantis prekybos tinklas atkreipia dėmesį, kad lietuvių gretose pastebimai daugėja žmonių, norinčių atnaujinti seną buitinę techniką ir pakeisti ją efektyvesne.
„Vienas dažniausių klientų klausimų, ypač atėjus į virtuvės technikos erdvę – prietaisų energijos sąnaudos. Ir tai tikrai suprantama, nes taupus prietaisas per savo tarnavimo laikotarpį gali sutaupyti ne vieną dešimtį eurų. Prognozuojame, kad taupiausių įrenginių paklausa toliau augs“, – sako R. Štaras.
Vis dėlto, kaip aiškina ir Lietuvos energetikos agentūros (LEA) Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro ekspertai dr. Karolis Januševičius ir dr. Ričardas Masiulionis, greitesnis naujo buitinio prietaiso įsigijimas gali sukelti didesnes finansines išlaidas, nei papildomos elektros energijos sąnaudos.
„Todėl tikslinga rūpintis buitiniu prietaisu pagal gamintojo instrukcijas, tokiu būdu gaunant papildomą naudą dėl mažesnio energijos vartojimo. Lietuvoje vidutinis namų ūkis per mėnesį suvartoja 161 kWh elektros energijos. Daugeliu atvejų šios sąnaudos yra nulemtos elektrinės galios, efektyvumo, naudojimo trukmės ir kiek kartų prietaisas naudojamas. Todėl reikėtų derinti tinkamą priežiūrą su kitais energijos taupymo būdais“, – teigia ekspertai.
Todėl A. Vaitulevičė pataria neskubėti keisti savo senos buitinės technikos į naujausią ir pačią efektyviausią. Tai ji skatina daryti pamažu, atsižvelgiant į finansines galimybes ir tvarumo aspektą.
„Inovatyvūs sprendimai nebūtinai visiems reikalingi. Rekomenduočiau bent po vieną ar dvi lempas tose erdvėse, kur labai daug laiko praleidžiate, pakeisti efektyvesnėmis – LED lempomis. Tai reiškia, ne viską iš karto, o pamažu. Antras dalykas – įsigyti prailgintuvus su įjungimo ir išjungimo mygtukais arba juos turint namuose panaudoti ten, kur yra keletas buitinės technikos prietaisų, tokių kaip skalbimo mašina, televizorius ir panašiai, kad nereikėtų ištraukinėti iš tinklo, kas yra nepatogu. Tiesiog ant prailgintuvo paspaudžiamas mygtukas ir budėjimo režimu veikiantys prietaisai nenaudoja energijos.
O seną buitinę techniką rekomenduočiau išnaudoti kuo įmanoma efektyviau. Tarkime, kalbant apie šaldytuvus – prižiūrėti, kad jie neprišaltų, jeigu reikia – dažniau atšildyti. Taip valdysite elektros energijos suvartojimą. Skalbkite šaltame vandenyje arba sumažinkite temperatūrą, jeigu skalbimo mašina tą funkcionalumą turi, nes skalbiniai tikrai puikiai išsiskalbia vėsesniame vandenyje ir tikrai dėmių nelieka“, – pabrėžia Energetinio efektyvumo programos vadovė.
Išmanieji elektros skaitikliai
Visi ekspertai vieningai sutinka – kad elektros prietaisai būtų naudojami taupiai, derėtų nepamiršti stebėti jų suvartojamą elektros energijos kiekį per tam tikrą laiką. Kai kurie Lietuvos gyventojai turi ne tik bendrą elektros energijos suvartojimą fiksuojančius elektros skaitiklius, bet ir išmaniuosius ar nuotolinį nuskaitymą turinčius elektros energijos skaitiklius.
Pasak LEA Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro ekspertų, tai ne tik leidžia jiems išvengti kas mėnesinio parodymų nurašymo, nes tai atliekama automatiškai, bet ir suteikiama galimybė įvertinti, kokie prietaisai galėjo veikti konkrečiu laiku. Pagal tai gyventojas gali priimti sprendimus dėl jų tolesnio naudojimo.
„Pavyzdžiui, pagal energijos kiekio-laiko grafike esančius suvartojimo padidėjimus galima nustatyti, kad buvo įjungta skalbyklė, vandens virdulys ir pagal tai apsvarstyti galimybes pakeisti jų įjungimo laikus. Taip pat jais galima „atsekti“ kas yra „tylieji energijos vagys“ (dažniausiai tie prietaisai, kurie budėjimo režime vartoja nedidelį kiekį energijos, bet juos sunku įvardyti).
Dar neturintiems tokių skaitiklių neteks ilgai laukti – iki 2025 metų dauguma Lietuvoje esančių elektros skaitiklių bus pakeisti į išmaniuosius“, – aiškina jie.
Vis dėlto, pasak pašnekovų, net ir neturint išmaniosios apskaitos galima apytiksliai nustatyti, kurie prietaisai galėjo būti palikti įjungti, nors buvo manoma, kad viskas išjungta.
„Pasižymėjus skaitiklio parodymus prieš išvykstant iš namų ir grįžus (arba prieš naktį ir ryte) pagal parodymų skirtumą galima apskaičiuoti, kiek energijos suvartojama jums nesant namie (arba per naktį). Šį kiekį padalinus iš laiko skirtumo (valandomis) tarp parodymų nurašymo, gauname vidutinę elektros naudotojų galią, kuri gali padėti suprasti kokios galios prietaisai veikė“, – tikina LEA Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro atstovai.
Tokiu būdu galima sužinoti ir nuspręsti, kuriuos prietaisus galima išjungti nesant namuose ar naktį (pvz., bevielio interneto maršrutizatorius, budėjimo režimu veikiantys prietaisai: televizoriai, kompiuteriai, spausdintuvai, media centrai).
Norint tiksliai sužinoti atskirų prietaisų energijos suvartojimą, galima įsigyti nebrangius energijos vartojimo matuoklius, kurie matuoja momentinę galią ir rodo kiek elektros energijos suvartota. Vidutinė tokių matuoklių rinkos kaina yra 8–17 Eur.
„Taip pat Lietuvoje jau galima įsigyti ir modernesnius „išmaniuosius elektros lizdus”, kurie gali turėti ne tik nuotolinio išjungimo ar valdymo per išmaniųjų namų programėles galimybę, bet ir elektros energijos vartojimo apskaitą. Šie prietaisai taip pat gali apjungti galimybes įjungti ir išjungti elektros tiekimą pagal nustatytą laikmatį, tvarkaraštį ar kitus scenarijus. Tokių prietaisų vidutinė rinkos kaina 15–40 Eur“, – priduria ekspertai.
